Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-2812-748/2011Proceso Nr. 2-05-3-21714-2010-8 (S) Procesinių sprendimų kategorija: 117.1.; 128.11

2011 m.balandžio 4 d.

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant I. Š. atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui, suinteresuotam asmeniui antstoliui Regimantui Budreikai, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Bendrai Lietuvos ir Ukrainos įmonei uždarai akcinei bendrovei „Azovlitas“, V. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Regimantui Budreikai, Bendrai Lietuvos ir Ukrainos įmonei uždarai akcinei bendrovei „Azovlitas“, V. Š. dėl antstolio veiksmų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti nuo jo priėmimo dienos antstolio Regimanto Budreikos 2010 gruodžio 13 d. patvarkymą areštuoti skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio dalį, vykdomojoje byloje Nr. 0085/10/01039 S - 7247.

Pareiškėjos atstovas skundą palaikė ir paaiškino, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, pažeidė specialias taisykles, nustatytas išieškojimui iš darbo užmokesčio, areštavo didesnę darbo užmokesčio dalį, negu leidžia įstatymas, be to, negalima areštuoti būsimo turto. Vedybų sutartimi visas pareiškėjos darbo užmokestis yra jos asmeninė nuosavybė, todėl į jos darbo užmokestį negali būti nukreiptas sutuoktinio skolos išieškojimas. Skola yra susijusi su sutuoktinio laidavimu, šis sandoris neturėjo nieko bendro su šeimos poreikių tenkinimu, skola nėra bendra.

Suinteresuotas asmuo antstolis R.Budreika su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir paaiškino, kad ieškodamas turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, rado tik skolininko ir jo sutuoktinės bendrai valdomą turtą: automobilį, negyvenamąsias patalpas Palangos m. ir pareiškėjos darbo užmokestį. Antstolis nurodė, kad skolos bendrumo pobūdžio nenustatinėjo, nes to antstoliui daryti neleidžia įstatymas, todėl išieškojimą vykdė tik iš skolininko V. Š. turto. Nepradėdamas išieškojimo, patvarkymu areštavo skolininko sutuoktinės - pareiškėjos darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų 50 procentų, laikydamas kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir pasiūlė vykdymo proceso šalims iki 2011-03-01 kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios dalies nustatymo šiame turte. Vykdant jo patvarkymą, 2010-12-31 į antstolio depozitinę sąskaitą saugojimui yra pervesta pareiškėjos darbo užmokesčio dalis –1145,43 Lt. Vedybų sutartis užregistruota 2010-12-31 13val. 33 min., todėl iki to momento atlikti vykdymo veiksmai, jo nuomone, yra teisėti. Gavus antstolio kontoroje vedybų sutartį, nuo 2011-01-01 į pareiškėjos darbo užmokestį išieškojimas nebus nukreiptas, pareiškėjos darbovietė jau yra informuota, kad patvarkymas atšauktas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0085/10/01039 medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-862-254/2010 ieškinys dėl 513 811,11 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų buvo pareikštas atsakovui V. Š. ir trečiajam asmeniui UAB „Džuda“ (Kauno apygardos teismo 2010-03-29 sprendimo kopija). 2010-05-27 patvarkymu antstolis R.Budreika priėmė vykdyti Kauno apygardos teismo 2010-05-24 išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-862-254/2010 dėl 513 811,11 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų, 9 138 Lt žyminio mokesčio, 1 190 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti išieškojimo iš V. Š. išieškotojo BĮ UAB „Azovlitas“ naudai. Skolininkui nesumokėjus skolos per antstolio nustatytą terminą, buvo pradėta priverstinio vykdymo procedūra, antstolis rado tam tikro turto, registruoto skolininko ir jo sutuoktinės vardu.

2010-12-13 patvarkymu S-7247 antstolis, vadovaudamasis CK 3.87 straipsniu, 3.88straipsnio 1dalies 3 ir 5 punktais, 2 dalimi, CPK 667straipsnio 1 dalimi, 688 straipsnio 3 dalimi, 689 straipsnio 4 dalimi, areštavo išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms bendroje sumoje 546542,20 Lt skolininko sutuoktiniui I. Š. priklausančio išmokėtino 50 procentų darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir nurodė areštuotas lėšas pervedinėti saugojimui į antstolio R.Budreikos depozitinę sąskaitą. 2010-12-30 antstolis išsiuntė siūlymą V. Š., I. Š. ir VĮ UAB „Azovlitas“ kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą dėl skolininko V. Š. turto bei darbo užmokesčio dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo. LITEKO duomenimis nustatyta, kad išieškotojas VĮ UAB „Azovlitas“ yra pradėjęs civilinę bylą Nr.2-6647-615/2011 dėl skolininko turto dalies, esančios bendra jungtine nuosavybe nustatymo; procesas nebaigtas. 2010-12-31 sutuoktiniai V. Š. ir I. Š. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kuria nustatė būsimo turto teisinį režimą, taip pat šio turto valdymo, naudojimosi juo ir disponavimo sąlygas ( b.l. 39-43) .

Skundas tenkintinas.

Prieš pradėdamas vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstolis pagal prievolės teisinę prigimtį privalo išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto t.y. nustato prievolės pobūdį – ar ši prievolė asmeninė, ar bendra (dalinė ar solidarioji). Duomenų, jog teismo sprendimu teismo sprendimu būtų pripažinta pareiškėjos bendra atsakomybė su sutuoktiniu dėl šios skolos, byloje nėra. Antstolis paaiškino, kad jis vykdė išieškojimą tik iš skolininko V. Š. turto, todėl nurodė areštuoti 50 procentų bendro sutuoktinių turto – pareiškėjos darbo užmokesčio.

CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Turtas civilinės teisės prasme yra ne tik daiktai, bet ir piniginės lėšos. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad pajamos, gaunamos po santuokos sudarymo iš bet kurio sutuoktinio darbinės veiklos, pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe. Sistemiškai įvertinęs nurodytas materialinės ir procesinės teisės normas, teismas sprendžia, kad iki skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, antstolis turi teisę areštuoti sutuoktinių pajamas, gautas iš darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), išskyrus tą pajamų dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas (CPK 668 straipsnio 1 dalis, 736 straipsnio 2 dalis).

Skundžiamu patvarkymu areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, adresuotu Kauno Jono Jablonskio gimnazijai, iš kurios skolininko sutuoktinė gauna darbo užmokestį ar jam prilyginamas pajamas, antstolis kaip tik ir siekė areštuoti skolininko sutuoktinės gaunamas pajamas iš darbinės veiklos, kurios yra bendra jungtinė nuosavybė. Kad antstolis 2010-12-13 patvarkymu, adresuotu Kauno Jono Jablonskio gimnazijai, tik įpareigojo šį subjektą areštuoti skolininko sutuoktinės iš darbinės veiklos gaunamų pajamų dalį, tačiau dar neįvykdė skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, patvirtina ir tai, jog Kauno Jono Jablonskio gimnazijai, kaip skolininko sutuoktinės darbdaviui, nebuvo pateiktas vykdomasis dokumentas ar jo kopijos (CPK 733 str. 1 d.). Areštuotų lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą negalima prilyginti lėšų išieškojimui, nes 2010-12-13 patvarkyme pažymėta, kad jos pervedamos saugojimui (CPK 689str.6d.). Tai, kad tik po skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, antstolis spręs dėl areštuotų piniginių lėšų likimo patvirtina tai, jog antstolis, areštavęs skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ar jam prilyginamų išmokų dalį, vadovaudamasis CPK 667 str. 1d., 2010-12-30 pasiūlė išieškotojui, skolininkui ir jo sutuoktinei (vykdomoji byla) kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Antstolis turi teisę areštuoti sutuoktinių pajamas, gautas iš darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), išskyrus tą pajamų dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas (CPK 668 straipsnio 1 dalis, 736 straipsnio 2 dalis). 2010-12-31 vedybų (povedybinę) sutartimi sutuoktiniai nustatė būsimo turto teisinį režimą, todėl šios sutarties sąlygos netaikytinos iki sutarties sudarymo įgytam sutuoktinių turtui.

Turto arešto mastas yra siejamas su suma, kuri yra išieškoma (CPK 676str.2d.). Nagrinėjamoje byloje ši įstatymo norma taikytina ribojant areštuotino skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio dalį tiek, kiek gali būti išieškoma iš darbo užmokesčio, t.y. negali būti areštuojama didesnė darbo užmokesčio dalis, negu gali būti iš jo išieškoma.

Pagal LR CPK 736 str. 1 d. 2 p., iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių 1 MMA, išieškoma tik 20 procentų (išskyrus kai išieškomas išlaikymas, žala, sveikatai, maitintojo gyvybės atėmimu atlyginimą, žala padaryta nusikalstama veika, LR CPK 736 str. 1 d. 1 p.), ir iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančių 1 MMA, išieškoma 70 procentų. Atsižvelgiant į tai, jog preziumuojama, kad skolininkui iki vedybų sutarties sudarymo priklausė sutuoktinės atlyginimo tik ½ dalis, areštas turėjo būti vykdomas atitinkamai apskaičiuojant 20 proc. nuo ½ MMA , bei 70 proc. nuo ½ sumos viršijančios 1 MMA. Iš paminėto seka, kad antstolio patvarkymas areštuoti 50 procentų pareiškėjai išmokėtino darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų neatitinka įstatymo normos, nes taikytas pareiškėjos darbo užmokesčio arešto mastas yra didesnis, negu numatyta įstaymo.

Nustačius, kad pareiškėjai buvo taikytas per didelis turto arešto mastas, skundas laikomas iš dalies pagrįstu. Antstolio Regimanto Budreikos 2010 gruodžio 13 d. patvarkymas laikytinas neteisėtu ir yra naikintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti antstolio Regimanto Budreikos 2010 gruodžio 13 d. patvarkymą areštuoti skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio dalį, vykdomojoje byloje Nr. 0085/10/01039 S - 7247.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.