- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-04
- Bylos Nr.
- 2YT-2591-783/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00096-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Pareiškėjas
- T. K.
- Suinteresuotas asmuo
- B. K., S. K., Nacionalinės žemės tarnybos, L. D.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: B. K., S. K., L. D., Nacionalinė žemės tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. K. prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po S. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškime nurodė, jog tėvo mirties metu buvo sulaukęs aštuonerių metų ir per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl tėvo palikimo priėmimo, to nepadarė ir jo motina B. K.. Kaip vėliau jam paaiškino motina, ji dėl palikimo nesikreipė, nes tėvas neturėjo turto, testamento sudaręs nebuvo. 2017 m. balandžio mėnesį, lankydamasis pas savo motiną, iš jos sužinojo, kad tėvo motinos tėvai iki nacionalizacijos turėjo nuosavybės teise priklausančios žemės sklypą ir kad tėvas, būdamas gyvas, Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje tvarkėsi dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pati motina konkrečių detalių nežinojo, sakė, kad tėvas galėjo būti ir žemės sklypą pirkęs, lyg tai mokėjo įmokas, tačiau dokumentų nespėjo susitvarkyti, nes mirė. Dėl šios informacijos motina buvo nuvykusi ir į Kupiškio žemėtvarkos skyrių, jai skyriaus darbuotojos patvirtino, kad tėvas S. K. buvo tvarkęsis dokumentus dėl žemės, bet tikslios informacijos nepateikė, nes motina neturėjo paveldėjimo teisės liudijimo. Jis, pareiškėjas, bandė ir pats kreiptis į Kupiškio rajono žemėtvarkos skyrių, bet ir jam buvo atsisakyta nurodyti informaciją, nes jis nepateikė paveldėjimo teisės liudijimo. Tuomet jis per atstovą kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kupiškio skyrių, iš skyriaus sužinojo, kad tėvas turėjo nuosavybės teisę į ½ dalį 4,0200 ha žemės sklypo, šią teisę jam perleido tėvo S. K. mamos sesuo L. D., dokumentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą yra sutvarkyti, tačiau ši procedūra nėra baigta – nėra suformuotas konkretus sklypas ir priimti atitinkami sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir įregistravimo viešajame registre. Prašo atnaujinti terminą, nes palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametis, sulaukęs pilnametystės dėl palikimo priėmimo taip pat nesikreipė, kadangi manė, jog palikimą priėmė, jo mama, B. K., be to, apie jokį tėvo palikimą ir nebuvo jokios kalbos, nes jeigu būtų žinojęs, tai šiuos veiksmus ir būtų atlikęs. Apie savo tėvo po mirties likusį turtą (turtines teises) sužinojo tik pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, o kai sužinojo, iškart ėmėsi veiksmų šioms savo teisėms įgyvendinti. Prašo šias nurodytas faktines aplinkybes svarbiomis, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti (3-5 b. l.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą, jog nesutinka su pareiškimu bei prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog 1991 m. gruodžio 18 d. L. D. Kupiškio rajono Noriūnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į K. V. iki Nacionalizacijos valdytą žemę Panevėžio apskrities Kupiškio valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra 1997 m. balandžio 30 d. susitarimas (toliau – Susitarimas), kuriuo L. D. savo žemės dalį perleido savo sesers B. A. K. vaikams S. K. ir K. K. lygiomis dalimis. Remiantis Susitarimo pasirašymo metu galiojusio 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 straipsnio 2 dalimi, asmenims, turintiems teisę pagal šį straipsnį į nuosavybės teisių atkūrimą, buvo numatyta galimybė šią teisę perleisti notariškai patvirtinta savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams. 1998 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo VIII-359, įsigaliojusio 1997 m. liepos 9 d., (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai turi teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiais“. Ši įstatymo nuostata pakeista 1999 m. gegužės 13 d. įstatymu Nr. VIII-1181, įsigaliojusiu 1999 m. birželio 2 d., numatant, kad pirmiau nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi ne tik savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, bet ir kitiems asmenims, jeigu jie yra Lietuvos Respublikos piliečiais. Nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d., įsigaliojus 2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymui Nr. IX-485, Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas, per kurį teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti perleista notariškai patvirtinta sutartimi įstatyme nurodytiems asmenims – iki 2001 m. gruodžio 31 d. Nuo 2002 m. sausio 18 d., įsigaliojus 2002 m. sausio 15 d. priimtam įstatymui Nr. IX-708, Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis vėl buvo pakeista, nustatant, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai turi teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 2001 m. gruodžio 31 d. gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiais. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba mano, jog L. D. 1997 m. balandžio 30 d. Susitarimu negalėjo pareiškėjo T. K. tėvui perleisti teisės atkurti nuosavybės teises į 2,01 ha žemės sklypo, priklausiusio K. V., nes jis buvo jos sesers sūnus, bet ne jos pačios, kaip tuo metu leido galiojusi Įstatymo redakcija, pareiškėjo tėvas S. K. negali būti pripažintas tinkamu pretendentu atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. V. iki nacionalizacijos valdytą žemę (28-29 b. l.).
Po suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimo pareiškėjas T. K. pateikė rašytinius paaiškinimus, jog nesutinka su šio suinteresuoto asmens argumentais, jog nebuvo galimas Susitarimas tarp L. D. ir jos sesers vaikų, nes jis buvo surašytas tuometėje žemės nacionalinėje tarnyboje, šios tarnybos darbuotojams pateikus nustatytos formos blanką ir paaiškinus, kad Susitarime įformintas perleidimas yra galimas, teisėtas ir atitinkantis įstatymų reikalavimus. L. D. buvo paprastas žmogus ir įstatymų reikalavimų neišmanė, todėl darytina išvada, kad ji šios tarnybos darbuotojų buvo suklaidinta dėl darbuotojų netinkamų pareigų vykdymo, nes jeigu L. D. būtų buvę tinkamai paaiškinta, ji tokio turinio susitarimo nebūtų forminusi. Tai, jog Susitarimas, kuriuo perleistos teisės ne savo vaikams, o sesers, yra teisėtas, nes pagal Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, galiojusią nuo 1999 m. birželio 2 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., buvo numatyta teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perleisti ne tik savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir vaikaičiams, bet ir kitiems asmenims, jeigu jie yra LR piliečiai. Taip pat pareiškėjas mano, jog pagal nusistovėjusią praktiką įgyvendinat nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, nuosavybės teisių perleidimas buvo įforminamas susitarimais ir notarinės formos nebuvo reikalaujama. Pareiškėjas mano, jog ir ta aplinkybė, kad tėvas S. K. pasirašė Susitarimą, patvirtina jo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio K. V. nuosavybę, nes nesant jo sutikimo (valios pareiškimo), nebūtų buvęs sudarytas ir šis susitarimas. Tai patvirtina, jog miręs jo tėvas nebuvo praleidęs įstatymo nustatyto termino prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą žemę ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti (38-40 b. l.).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys B. K., S. K., taip pat bylos nagrinėjimo metu kaip suinteresuotas asmuo į bylą įtraukta L. D., atsiliepimų nepateikė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. K. teismo posėdyje palaiko pareiškimą, prašo jį tenkinti. Parodė, jog apie tai, kad tėvui S. K. jo teta L. D. yra perleidusi teisę į žemės sklypo dalies nuosavybės teisių atkūrimą, jis sužinojo iš motinos kažkur prieš metus, 2017 metais, pradėjo domėtis, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kupiškio skyrių, kur jam pasiūlė kreiptis teisinės pagalbos, jis kreipėsi, buvo užklausta dėl mirusiojo tėvo S. K. teisių, po to kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo. Iki tol, kol nepasakė motina, apie faktą dėl tėvo turimų nuosavybės teisių jis nieko nežinojo. Kai mirė tėvas, jam buvo 8 metai. Po tėvo mirties su giminaičiais iš tėvo pusės nebendravo. Jo išsilavinimas yra aukštasis, baigęs Panevėžio kolegiją, anksčiau su paveldėjimo klausimais nėra susidūręs.
Suinteresuotas asmuo B. K. parodė, jog S. K., pareiškėjo T. K. tėvas, buvo jos sutuoktinis, jie kartu gyveno iki pat S. K. mirties. Žino, kad 1997 metais jos vyras S. K. su savo teta dėl žemės nuosavybės vyko į Kupiškį, bet ką jie ten tvarkėsi, ji tiksliai nežino, vyras tik sakė, jog jam su broliu teta padalino kažkokią žemę. 2000 metų pradžioje ji buvo gavusi L. D. laiškelį, kodėl žemės nesitvarko, tačiau vaikai buvo mažamečiai, jie neturėjo pinigų, todėl nieko dėl žemės nedarė. Vyras S. K. mirė 2000 m. rugpjūčio mėnesį, po jo mirties dėl palikimo priėmimo nei savo, nei vaikų vardu nesikreipė, nes nemanė, jog yra dėl ko kreiptis. O kažkur prieš 2 metus ji pasikalbėjo su savo vaikais, prisiminė dėl tos žemės, vaikai pradėjo domėtis, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybą. Parodė, jog po vyro mirties su vyro giminėmis ji faktiškai nebendravo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. K. pareiškimą palaiko, paaiškino, jog ji tėvo mirties metu buvo dar jaunesnė, nei brolis, jokios aplinkybės apie žemę Kupiškio rajone jai nebuvo žinomos iki kol prieš 2 metus apie tai pradėjo kalbėti jos motina B. K.. Patvirtino, jog bendravimo tarp jų šeimos ir giminaičių iš tėvo pusės po tėvo mirties faktiškai nėra.
Prašymas tenkinamas. Iš dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjo T. K., g. (duomenys neskelbtini), tėvas S. K. mirė (duomenys neskelbtini) (8, 9, 11, 12 b. l.). Po S. K. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per 6 mėnesius niekas nesikreipė. Pareiškėjas T. K. pilnametystės sulaukė 2009 m. gruodžio 2 dieną. 2016 metais, tiksli data nenustatyta, pareiškėjui T. K. jo motina B. K. pranešė apie tai, kad miręs jo tėvas S. K., būdamas gyvas, galbūt turėjo turtines teises į žemės sklypo dalį Kupiškio rajone. 2017 m. spalio 16 d. T. K. raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos skyrių dėl informacijos pateikimo apie tėvo S. K. galbūt įsigytą žemės sklypą pirkimo sandoriu ar perleidžiant teises į nuosavybės teisių atkūrimą (13-14 b.l.), Nacionalinės žemės tarnybos Kupiškio skyrius 2017 m. gruodžio 12 d. raštu jam atsakė į pateiktą užklausimą (15-16 b. l.). Pareiškimas teismui dėl termino atnaujinimo pateiktas 2018 m. vasario 5 d. (3 b. l.). Taip pat nustatyta, jog trečiasis asmuo L. D., S. K., K. K. 1997 m. balandžio 30 d. sudarė rašytinį susitarimą, kuriuo L. D., jai priklausančias teises į 4,02 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), perleido savo sesers B. A. K. vaikams S. K. ir K. K. (17 b. l.) 2009 m. balandžio 23 d. tuometinis Panevėžio apskrities viršininko administracijos Kupiškio rajono žemėtvarkos skyrius parengė pažymą, kurioje nustatė, kad L. D. pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą turi nuosavybės teisę į 4,02 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (41 b. l.). Nustatydamas faktinę aplinkybę, jog T. K. apie mirusio tėvo S. K. turtinę teisę buvo informuotas 2016 metais, teismas remiasi B. K. parodymais, kad sūnų apie tėvo turtines teises informavo kažkur prieš dvejus metus, tą, kad pokalbis buvo prieš 2 m., patvirtino ir suinteresuotas asmuo S. K..
Remiantis Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi (1964-07-07 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, galiojusio nuo 1965-01-01 iki 2001-07-01, redakcija), įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 38 straipsniu, 2000-07-18 priimto civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi S. K. palikimas atsirado iki 2000-07-18 Civilinio kodekso įsigaliojimo 2001-07-01, paveldėjimo santykiams, atsiradusiems po S. K. mirties, yra taikomos 1964-07-07 Civilinio kodekso normos. Nustatyta, jog po S. K. mirties per 6 mėnesius dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė, taip pat nenustatyta, kad palikimas buvo priimtas faktinio valdymo būdu. Remiantis to paties iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio CK 588 straipsnio 1 dalimi, kodekso 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tokia įstatymo nuostata yra ir šiuo metu galiojančio CK 5.57 straipsnio 1 dalyje. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog palikimo atsiradimo metu pareiškėjas T. K. buvo sulaukęs 8 metų amžiaus ir pats kreiptis dėl palikimo priėmimo neturėjo galimybių, jo interesus atstovavusi atstovė pagal įstatymą suinteresuotas asmuo B. K., kuri, žinodama apie esamą palikėjo turtinę teisę, dėl mirusio sutuoktinio palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė nei pati, nei atstovaudama savo vaikų (Tomo ir Sandros) interesus. Ta aplinkybė, jog pareiškėjas T. K. palikimo atsiradimo metu buvo 8 m. amžiaus, nebuvo sulaukęs pilnametystės, jo interesus turėjusi atstovauti atstovė pagal įstatymą motina B. K., atstovaudama vaikų interesus, žinodama apie mirusiojo turimą teisę, dėl palikimo priėmimo nesikreipdama į notarų biurą vaikų vardu netinkamai įgyvendino savo, kaip atstovės pagal įstatymą, pareigas, yra pakankamai svarbi priežastis sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo). Taip pat nustatyta, jog pareiškėjas T. K. apie tai, kad miręs tėvas galėjo būti sudaręs tam tikrą susitarimą dėl žemės nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį turtą sužinojo ne anksčiau 2016 metų. Duomenų, jog pareiškėjas T. K. būtų apie tai žinojęs anksčiau, bylos nagrinėjimo metu nepateikta. Pareiškėjas T. K. įrodė, jog sužinojęs apie turtinę teisę nedelsdamas pradėjo domėtis faktiniu turtinės teisės buvimu, buvo nuvykęs į Kupiškio rajono žemėtvarkos skyrių, tačiau jam informacija nebuvo teikiama. Ši palikėjo teisė viešuose registruose nėra išviešinta, pareiškėjo šeima, kaip nurodė pareiškėjas T. K., patvirtino suinteresuoti asmenys B. K. ir S. K., mirus pareiškėjo tėvui, tiek su L. D., tiek su kitais mirusiojo giminaičiais, faktiškai nebendravo. Pareiškėjas T. K., Nacionalinės žemės tarnybai žodžiu nepateikus jį dominusios informacijos, kreipėsi į teisines paslaugas teikusį asmenį, šis parengė raštą Nacionalinės žemės tarnybos Kupiškio skyriui dėl informacijos pateikimo. Nustatyta, jog atsakymas į pareiškėjo T. K. raštą, kuriame išdėstytos aplinkybės dėl 1997 m. balandžio 30 d. sudaryto susitarimo tarp L. D. ir S. K., buvo parengtas 2017 m. gruodžio 12 d., pareiškėjo pareiškimas teisme dėl termino atnaujinimo gautas 2018 m. vasario 5 d. Tai yra, Nacionalinei žemės tarnybai patvirtinus tą faktą, jog 1997 m. balandžio 30 d. tarp L. D. ir S. K. buvo sudarytas susitarimas, suteikęs pareiškėjo tėvui tam tikras turtines teises, pareiškėjas T. K. veikė operatyviai bei išreiškė valią priimti tėvo palikimą, apie kurio buvimą jis objektyviai galėjo nežinoti iki 2017 m. gruodžio 12 d. (Nacionalinės žemės tarnybos Kupiškio rašto). Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas pripažįsta, jog T. K. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir jį pratęsia (atnaujina). Tačiau nustatydamas pratęsimo terminą atsižvelgia ne į palikimo atsiradimo metu galiojusio įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą palikimui priimti, bet į dabar galiojančio CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Teismas pripažįsta, jog tai yra pakankamas terminas atlikti veiksmus dėl palikimo priėmimo. Taip pat teismas, atnaujindamas terminą, nekonkretizuoja, kokiam turtui priimti terminas atnaujinamas, kaip to prašo pareiškėjas, nes terminas yra atnaujinamas visam palikimui priimti, o ne daliai ar konkrečiam turtui (iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio CK 587 straipsnio 1 dalies pagrindai).
Tiek pareiškėjas T. K., tiek suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos Kupiškio skyriaus atstovė J. Einorytė bylos nagrinėjimo metu išdėstė argumentus dėl palikėjo S. K. turtinės teisės į 2,01 ha žemės sklypą įgijimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau teismas pažymi, jog šioje byloje yra sprendžiamas prašymas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, bet nesprendžiama, ar asmuo, priėmęs S. K. palikimą, gali įgyti suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos ginčijamą palikėjo turtinę teisę, ar ne. Šios aplinkybės ir jų teisinis vertinimas būtų aktualus sprendžiant ginčus, jeigu tokie kiltų, tarp S. K. palikimą priėmusio asmens ir Nacionalinės žemės tarnybos priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į po nacionalizacijos išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tokie kylantys ginčai byloje galėtų būti nagrinėjami, jeigu būtų priimti su tuo susiję administraciniai sprendimai ir jie būtų skundžiami šioje byloje. Civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog iki šiol nėra priimti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko K. V. nuosavybės teisėmis valdytą 4,02 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra priimti jokie sprendimai dėl 1997 m. balandžio 30 d. susitarimo tarp L. D., S. K. ir K. K., todėl ir teismas nepasisako tiek dėl pareiškėjo T. K., tiek dėl Nacionalinės žemės tarnybos argumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme keliamų formos ir turinio reikalavimų bei jų nesilaikymo pasekmių perleidžiant teises į nuosavybės teisių atkūrimą pagal minėtą įstatymą.
Iš pareiškėjo valstybei priteisiama 11,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2018-05-31 pažyma) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 578 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Pratęsti pareiškėjui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą trims (3) mėnesiams palikimui, atsiradusiam po tėvo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Priteisti iš pareiškėjo T. K. valstybės naudai 11,62 Eur (vienuolika eurų 62 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.