Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, teistas:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1982-06-01 nuosprendžiu pagal BK 147 str. 2 d., paskirta 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausmė;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1984-01-26 nuosprendžiu pagal BK 225 str. 2 d., 146 str. 2 d., 90 str. 3 d., 42 str., 43 str., paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė;

3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1989-07-10 nuosprendžiu pagal BK 250 str. 1 d., paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1990-12-28 nuosprendžiu pagal BK 146 str. 2 d., 3 d., 148 str. 1 d., 2 d., 147 str. 2 d., 42 str., paskirta 7 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė konfiskuojant turtą;

5) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1996-11-14 nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-10-19 nuosprendžiu pagal BK 235 str., 272 str. 2 d., 42 str., 43 str., paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė konfiskuojant turtą. Pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 2 p., paskirta bausmė sumažinta 1/5, t. y. 10 mėnesių 24 dienomis, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 3 metams 7 mėnesiams 6 dienoms;

7) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002-08-09 nuosprendžiu pagal BK 118 str. 1 d., paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 26 str. 1 d. 3 p., V. R. pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-05-26 nutartimi veika iš 1961 m. BK 118 str. 1 d. perkvalifikuota į 2000 m. BK 149 str. 1 d., to paties teismo 2003-11-06 nutartimi panaikintas V. R. pripažinimas pavojingu recidyvistu. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006-02-23 nutartimi V. R. , vadovaujantis BVK 157 str., lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikęs 1 metų 15 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

8) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-14 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., paskirta 45 parų arešto bausmė, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d., 129 str. 2 d. 2 p., 3 p. ir 6 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 14 d. 10 val. iki lapkričio 15 d. 2 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, adresu (duomenys neskelbtini), šeiminio konflikto su savo motina J. R. metu sudavė jai kumščiais ne mažiau kaip du smūgius į įvairias kūno vietas, nuo kurių ji griuvo ir atsitrenkė į kambaryje išvartytus baldus. Dėl to J. R. buvo padaryta netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje ir dešinės šlaunies viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje šlaunikaulio gumburo projekcijoje. Tokiu būdu V. R. sukėlė nukentėjusiajai J. R. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, V. R. 2008 m. sausio 1 d., laikotarpiu nuo 1 val. iki 6 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus šeiminiam konfliktui su motina J. R. , gim. 1933 m., kuri dėl senyvo amžiaus ir ribotų savo fizinių galimybių buvo bejėgiškos būklės, per kelis kartus įvairiose buto vietose kumščiais, kojomis sudavė motinai daugybinius smūgius į galvos kaktos abiejų pusių, smilkinių, momenų, pakaušio sritis, dėl to susidarė masyvios fliuktuojančios kraujosruvos, smūgiuojant į dešinį smilkinį, buvo sumuštos galvos smegenys dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininėje skiltyje, išsiliejo kraujas po minkštaisiais dešinio smegenų pusrutulio dangalais. Dėl patirtos galvos smegenų traumos vystėsi smegenų vandenė – pabrinkimas (edema), susidarė antrinės kraujosruvos smegenų kamiene. Taip pat jis sudavė nukentėjusiajai daugybinius smūgius į veido abi puses, nosį, burną, dėl to susidarė masyvios susiliejančios kraujosruvos ant nosies, lūpų, akių vokų, smilkinių, kairio skruosto, kaktos. Taip pat jis sudavė keletą smūgių į abiejų plaštakų nugarinius paviršius, kairįjį dilbį, dėl to susidarė tų sričių poodinės kraujosruvos, padarytos serijinės poodinės kraujosruvos dilbyje. Stipriai spaudžiant krūtinės ląstą, nukentėjusiajai buvo sulaužyti abiejų pusių krūtinės ląstos šonkauliai (dešinėje lūžę III-IV-V-VI-VII-VIII, kairėje – IV-V šonkauliai), skersai sulaužytas krūtinkaulis. Stipriai suspaudus krūtinės ląstą, buvo suspausta ir širdis – paviršiuje, širdies raumenyje, susidarė kraujosruva, plyšo širdies raumuo ir prasidėjo kraujavimas į širdiplėvės ertmę, susitvenkusiu krauju buvo suspausta ir sustabdyta širdis širdiplėvėje. Dėl patirtos sunkios galvos traumos ir sunkaus sveikatos sutrikdymo – krūtinės ląstos suspaudimo, sulaužius abiejų pusių šonkaulius, krūtinkaulį, susidarius (trauminės kilmės) kraujosruvai širdyje, plyšus širdies raumeniui, kraujavus į širdiplėvės ertmę ir susikaupusiam kraujui sustabdžius širdį, J. R. 2008-01-01 po sumušimo vietoje mirė. Tokiu būdu V. R., daugybiniais smūgiais padarydamas nurodytus sužalojimus bejėgiškos būklės savo motinai ir taip ją kankindamas, itin žiauriai ją nužudė.

Kaltinamasis V. R. , apklaustas teisme, kaltu prisipažino ir parodė, kad su motina pradėjo konfliktuoti, kai pradėjo gyventi su E. O. , t. y. nuo 2007 m. Motina kišosi į jo gyvenimą, todėl ir kildavo konfliktai. Jis paskutiniu metu nedirbo, tik retkarčiais užsidirbdavo. Motina jam nepadėdavo. 2007 m. lapkričio mėnesį jis pas motiną buvo pasidėjęs 200 Lt, motina jam pinigų nedavė, tada prasidėjo konfliktas. Jis kambaryje viską išdaužė, gal motiną pastūmė ir sudavė jai. Motina pargriuvo, atsitrenkė į sekciją. Po šio įvykio motina kelioms dienoms buvo išėjusi iš namų, ir jis nežinojo, kur ji. Vėliau jis su motina susitaikė. Po to su motina konfliktavo tik žodžiais.

2007 m. gruodžio 31 d. šventė Naujuosius metus kartu su sugyventine E. O. , L. ir R. A. motinos bute, kur ir gyveno. Įvykį jis prisimena miglotai, nes buvo labai girtas. Iš pradžių konfliktas įvyko tarp jo ir E. O. , o L. A. bandė raminti. Motina įsikišo į jo ir L. A. ginčą. Ji jam nurodinėdavo kaip mažam vaikui. Jis motinai liepė nesikišti, nes išgėręs savęs nevaldo. Po to jis kartu šventusius asmenis išvarė, jie išėjo. Jis liko su motina. Būnant balkone, motina jį traukė į kambarį ir jis ranka sudavė jai į veidą, bet ji nenugriuvo. Jis apsirengęs nuėjo į parduotuvę pirkti sidro ir alaus. Kai grįžo, motina pradėjo priekaištauti, jis sudavė ranka jai porą smūgių, ir ji nugriuvo. Po to jis nuvedė motiną į jos kambarį, o pats toliau gėrė alų. Kai užėjo į jos kambarį, pamatė, kad jai blogai. Jis pamena sudavęs motinai du kartus į veidą ir spyręs du kartus į šoną. Sulaužyti jai šonkaulius galėjo spirdamas koja. Visko neprisimena, bet niekas kitas motinos sužaloti negalėjo, jis pripažįsta padaręs kaltinime nurodytus sužalojimus. Kodėl taip pasielgė, nesuvokia, paaiškinti negali. Motina turėjo problemų su kojomis, sąnariais, jai buvo sunku vaikščioti, todėl fiziškai pasipriešinti ji negalėjo.

Nukentėjusysis J. J. parodė, kad kaltinamasis yra jo sesers sūnus. Sesuo buvo pas jį atėjusi, atsinešusi dokumentus, pinigus, sakė, kad ją sumušė sūnus V. Sesuo parodė mėlynes ant kojų, rankų. Ji pas jį pernakvojo, o ryte ėjo į namus. V. R. parašė, kad daugiau jos nebemuš. Sesuo atėjo vėl lapkričio mėnesį apie 4 val. ryto ir pasakė, kad ją sūnus sumušė ir išvarė iš namų. Jis matė mėlynes ant jos rankų, kojų, veido. Jai ekspertas nustatė kūno sužalojimą. Jis pasiuntė seserį į policiją, ji buvo pasiųsta į reabilitacinį centrą Melnragėje, kur išbuvo savaitę laiko, po to buvo atvežta pas jį į namus. Ji bijojo grįžti į savo namus dėl smurtaujančio sūnaus. Į teismą ji nesikreipė, nes neturėjo įrodymų. V. R. vėl parašė, kad nebemuš motinos.

Po Naujųjų metų jam paskambino kaimynė ir pasakė, kad kažkas negerai. Jis kreipėsi į policiją, bet jam buvo pasakyta, kad policija jau išvyko į sesers butą. Kai jis ten nuėjo, V. R. jau buvo išvežtas, pareigūnas jam perdavė buto raktus, nes sesuo buvo nebegyva. Pamatęs seserį kambaryje, susidarė vaizdą, kad ji su koridoriaus takeliu buvo atitempta į savo kambarį. Jis su seserimi bendravo mažai, tik kai ji atsinešė dokumentus ir pinigus, juos kartu nunešė į banką. Iki to laiko sesuo nesiskundė blogu gyvenimu. Sesuo dar turi dukrą, bet su ja nebendravo. Jis su seserimis palaidojo J. R. . Civilinio ieškinio nepareiškė. Su V. R. jis bendravo labai mažai, paskutinį kartą matė vaikystėje.

Nukentėjusioji D. J. parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis, mirusioji yra jos motina. Brolis dažnai skriausdavo motiną, tačiau ji nesiskųsdavo. Jos su motina bendravo mažai, susitikdavo tik gatvėje, nes motina pardavinėjo megztas kojines. Brolis pas ją ateidavo kiekvieną dieną, sakydavo, kad sunku gyventi su motina. Brolis buvo atėjęs lapkričio mėnesį ir sakė, kad motina neparėjo. Ji žinojo apie konfliktą, kad brolis buvo išvartęs baldus. Paskutinį kartą motiną matė gruodžio mėnesį, matė mėlynes. Motiną palaidojo ji kartu su dėde ir teta.

Apklausta teisme liudytoja N. B. parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas. Su J. R. ji bendravo apie trejus metus. J. R. apie šeimą nekalbėdavo, ji žinojo tik, kad J. R. sūnus buvo kalėjime ir ji laukė jo grįžtančio. J. R. nesiskundė, kad ją muša. Vieną kartą V. R. buvo atėjęs ir klausė, ar ji nežino, kur yra jo motina. Grįžusi J. R. pasakė jai, kad sūnus ją sumušė ir ji nebenori su juo gyventi. J. R. lapkričio mėnesio viduryje slėpėsi jos dukros kambario spintoje, nes bijojo sūnaus. Ar tada J. R. buvo sumušta, ji nepamena. V. R. spardė jų buto duris, bet ji jo neįleido, iškvietė policiją.

Liudytojas J. K. parodė, jog dirba Klaipėdos miesto VPK patrulinėje tarnyboje. Kaltinamasis jam yra žinomas. Lapkričio mėnesį jie buvo nuvykę į J. R. butą. Bute buvo išvartyti visi baldai. V. R. buvo agresyvus, dar grasino motinai, kaltino, kad ši sugadino jam gyvenimą. Kol važiavo į policiją, V. R. grasino užmušti motiną.

2008 m. sausio 1 d. kažkas paskambino ir pasakė, kad bute vyksta konfliktas. V. R. neteisingai nurodė savo buto numerį. Jie tikrino nurodytą butą, bet niekas neatidarė durų. Antras iškvietimas buvo apie 5 val. ryto iš Greitosios pagalbos dėl agresyvaus piliečio. Tada atvykę sulaikė V. R. . V. R. abiem atvejais buvo girtas.

Liudytoja S. Z. parodė, jog dirba psichologinės pagalbos centre, jie teikia paslaugas asmenims, nukentėjusiems nuo smurto, prievartos. J. R. 2007 m. lapkričio 15 d. į centrą atvežė policija, nes prieš ją smurtavo sūnus. Ji su J. R. bendravo, kol ši gyveno centre, po to bendravo telefonu, kai J. R. gyveno pas brolį. J. R. centre išbuvo aštuonias dienas, po to prašė nuvežti pas brolį, nes bijojo grįžti namo. Šiaip centre asmenys būna tris dienas, tačiau šiuo atveju buvo padaryta išimtis. Ji matė, kad J. R. buvo sužalota koja, alkūnė.

Liudytoja E. O. parodė, kad kaltinamasis yra jos draugas. Jie gyveno kartu su jo motina, turėjo atskirą kambarį. Iš pradžių su V. R. motina sutardavo nekaip, vėliau susidraugavo.

V. R. iš pradžių dirbo, po to nebe. V. R. motina nupirkdavo valgyti, rūkyti. V. R. dažnai bardavosi su motina. Ji vieną kartą yra mačiusi, kaip V. R. pastūmė motiną. Lapkričio 14 d. vykusio konflikto tarp V. R. ir jo motinos ji nematė, nes tuo metu gyveno pas draugę. Kai grįžo, pamatė išvartytus baldus, V. R. motina pasakė, kad ją sumušė. Lapkričio mėnesį buvo įvykęs dar vienas konfliktas su V. R. Tada ji užsidarė motinos kambaryje ir iškvietė policiją, motina tam neprieštaravo, po to susirinko daiktus ir nuvažiavo pas V. R. seserį. Išgėręs V. R. tapdavo nebevaldomas, jis nuo rugsėjo mėnesio yra ją sumušęs 4–5 kartus, neįskaitant stumdymų. Sumušęs V. R. atsiprašinėdavo, žadėdavo nebegerti.

Naujuosius metus jie šventė kartu su L. A. , jo seserimi ir tėvu. V. R. jai liepė eiti į parduotuvę, ji atsakė neisianti, nes skauda dantį. Jis ją tampė, nuplėšė rūbus, šaukė ant jos. L. ir R. A. prilaikė V. R. . V. R. motina buvo salone, jis motiną pastūmė, kad nesikištų į konfliktą. Ji apsirengė ir pirma išbėgo iš buto į lauką. Po kokių 7 min. išbėgo L. A. su tėvu. Bute liko V. R. ir jo motina. V. R. iš balkono šaukė, kad vis tiek juos sugaus. Grįžusi po dviejų dienų iš kaimyno sužinojo, kad V. R. užmušė savo motiną. V. R. motina sunkiai vaikščiojo, pasipriešinti V. R. negalėjo.

Kaltinamasis V. R. pripažįsta, kad 2007 m. lapkričio mėnesį supykęs, jog motina negrąžina pinigų, sudaužęs ir išvartęs bute buvusius baldus, sudavęs motinai ir pastūmęs ją, kad ji griūdama galėjo susižaloti atsitrenkdama į išvartytus baldus.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2712/07(03) nurodyta, kad apžiūrint nukentėjusiąją 2007 11 16 konstatuota J. R. nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas maždaug 2 paros iki objektyvios apžiūros atlikimo (t. l, b. l. 132).

Kad nukentėjusioji patyrė smurtą 2007 11 14 naktį, patvirtina ir kiti bylos duomenys. Iš J. R. pareiškimo 3-iojo PK viršininkui matyti, kad ji kreipėsi į policiją dėl sūnaus V. R. smurtavimo. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo J. J. parodymai. Jis parodė, kad sesuo atėjo lapkričio mėnesį apie 4 val. ryto, sakė, kad ją sūnus sumušė ir išvarė iš namų. Jis matė mėlynes ant jos rankų, kojų, veido. Jis pataręs seseriai kreiptis į policiją, ką ji ir padarė. Jai ekspertas nustatė kūno sužalojimą, ji buvo pasiųsta į reabilitacinį centrą Melnragėje, kur išbuvo savaitę laiko, po to buvo atvežta pas jį į namus. V. R. atsiprašęs motinos, kad girtas būdamas ją sumušęs, parašęs pasižadėjimą, kad daugiau jis motinos nebemuš. Tai patvirtina byloje esantys V. R. rašyti rašteliai (b. l. 77, 78). Kad J. R. buvo sužalota 2007 11 24, patvirtina ir liudytojos N. B. parodymai, kad 2007 m. lapkričio viduryje sūnus V. buvo sumušęs savo motiną J. R. ir ji nakties metu slėpėsi jos bute, spintoje. Vėliau policijos darbuotojai ją išvežė į socialinį-psichologinį centrą.

Liudytojas J. K. parodė, jog dirbdamas Klaipėdos miesto VPK patrulinėje tarnyboje lapkričio mėnesį buvo atvykęs į J. R. butą pagal iškvietimą. Bute buvo išvartyti visi baldai, V. R. buvo agresyvus, dar grasino motinai, kaltino, kad ši sugadino jam gyvenimą. Važiuojant į policiją, V. R. grasino užmušti motiną.

Anksčiau nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja S. Z. , parodydama, jog dirbdama psichologinės pagalbos centre, teikia paslaugas asmenims, nukentėjusiems nuo smurto, prievartos. J. R. 2007 m. lapkričio 15 d. į centrą atvežė policija, nes prieš ją smurtavo sūnus. Ji matė, kad J. R. buvo sužalota koja, alkūnė.

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro pažymoje nurodyta, kad J. R. į šį centrą kreipėsi 2007-11-15 socialinei pagalbai gauti dėl nuo sūnaus patirto psichologinio ir fizinio smurto (t. l, b. l. 131).

Visuma surinktų byloje duomenų leidžia daryti išvadą, kad 2007 11 14 naktį J. R. patyrė sūnaus V. R. pavartotą smurtą, griūdama ant V. R. išvartytų baldų, susižalojo dešinę ranką ir koją, dėl to jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo V. R. veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 1 d.

Iš GMP kvietimo kortelės matyti (b. l. 67, t.1), kad 2008-01-01 6.23 val. buvo kviečiama Greitoji pagalba. Pranešime nurodyta, kad bute (duomenys neskelbtini) miršta J. R. . Atvykę medikai, rado moters kūną ir konstatavo biologinę mirtį.

Įvykio vietos, lavono apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad mirusios J. R. kūnas buvo rastas (duomenys neskelbtini) bute (b. l. 9–20).

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad J. R. mirė dėl patirtos sunkios galvos ir krūtinės ląstos traumos, sulaužant abiejų pusių šonkaulius, krūtinkaulį, susidarius (trauminės kilmės) kraujosruvai širdyje, plyšus širdies raumeniui, kraujui susikaupus širdiplėvės ertmėje ir susikaupusiam kraujui sustabdžius širdies darbą. Be to, nukentėjusiajai padaryta daug kitų sužalojimų įvairiose kūno vietose. Ji mirė 2008-01-01 paryčiais. Specialisto išvadoje konstatuojama, jog tikėtina, kad krūtinės ląstos sužalojimas buvo patirtas paskiausia, o laikas nuo traumuojančių poveikių į galvą iki krūtinės ląstos traumavimo skaičiuojamas iki 2 valandų (t. l, b. l. 33–51).

Liudytojas L. A. parodė, kad 2007-12-31 vakare jis šventęs Naujuosius metus pas V. R. . Kartu bute dar buvę jo V. R. sugyventinė E., jo motina ir jo tėvas. Sugyventiniai susipyko, o jis juos išskyrė, nes V. R. pradėjo mušti savo sugyventinę. J. R. bandė sūnų nuraminti. Pirma iš buto išbėgusi E. O. , po to ir jis su tėvu iš buto pasišalino. Bute likęs tik V. R. ir jo motina.

Liudytoja E. O. apklausta teisme parodė, kad Naujuosius metus jie šventė kartu su L. A. , jo tėvu. V. R. jai liepęs eiti į parduotuvę, o jai atsisakius, pradėjo ją stumdyti, nuplėšė rūbus, šaukė ant jos. L. ir R. A. neleido V. R. smurtauti. V. R. motina bandė nuramint sūnų, tačiau jis motiną pastūmė, sakydamas, kad ji nesikištų į konfliktą. Išgėręs V. R. nesivaldydavo, todėl, vengdama jo smurto, apsirengė ir išbėgo iš buto. Po kelių minučių. išbėgo ir L. A. su tėvu. Bute liko V. R. ir jo motina. Jiems būnant jau kieme, V. R. iš balkono šaukė, grasino. Grįžusi po dviejų dienų, iš kaimyno sužinojo, kad V. R. užmušė savo motiną. V. R. motina sunkiai vaikščiojo, pasipriešinti V. R. negalėjo.

Kalinamasis V. R. prisipažino, kad 2008-01-01 mušęs savo motiną už tai, kad ji kišosi į jo asmeninį gyvenimą. Jis motinos užmušti nenorėjęs. Įvykio metu buvęs labai girtas, todėl savęs nevaldęs. Dėl girtumo jis neprisimena visų suduotų smūgių, prisimena, kad du kartus smogęs ranka į veidą, du kartus spyręs į šoną. Jis susipažinęs su byla ir jam žinoma, kokie sužalojimai buvo padaryti motinai. Jis ne viską prisimena, tačiau pripažįstąs, kad visus sužalojimus motinai padaręs jis, nes tuo metu bute be jo ir motinos daugiau nieko nebuvo. Pripažindamas motinai padarytus sužalojimus jis apie tai papasakojo duodamas parodymus įvykio vietoje. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 20–25, 28–45). Ypač atkreiptinas dėmesys į kaltinamojo parodymus, kuriuos jis davė parodymų patikrinimo vietoje. Nors ir akivaizdžiai vengdamas nurodyti motinai padarytų sužalojimų skaičių, jų vietas, kaltinamasis detaliai nurodė įvykių seką įvykio metu.

Byloje surinkti duomenys ir teisiamajame posėdyje nustatytos aplinkybės neabejotinai leidžia teigti, kad visus nukentėjusiosios J. R. kūne ir organizme medicinos specialisto nustatytus ir išvadoje nurodytus sužalojimus padarė kaltinamasis V. R. Byloje nenustatyti kokie nors duomenys, leidžiantys manyti, kad J. R. sužalojimus galėjo patirti ir nuo kitų asmenų pavartoto smurto. Tarp kaltinamojo V. R. suduotų smūgių, sukėlusių nukentėjusiosios J. R. mirtį, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Priežastinis ryšis yra būtinasis ir atsitiktinis. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 str. asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys. Būtinojo priežastinio ryšio savybė yra ta, kad iš jo išplaukiantys padariniai yra dėsningi (veika paprastai ar pakankamai dažnai sukelia tokius padarinius), taigi iš anksto numatomi. Asmuo, suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryšio vystymąsi, numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Taigi tik būtinasis priežastinis ryšys suponuoja tyčinę kaltę dėl kilusių padarinių, šiuo atveju dėl tyčinio nužudymo.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiosios mirties priežastimi buvo dėl kaltinamojo pavartoto smurto sukelti padariniai nukentėjusiosios organizme. Teisėjų kolegija mano, kad nukentėjusiosios mirtis byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo dėsninga kaltinamojo V. R. veikos padarymo pasekmė, nes nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis V. R. smurtą prieš motiną vartojo ne pirmą kartą, padarydamas jai didesnio ar mažesnio masto sveikatos sutrikdymus. Padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs nukentėjusiosios mirtį šioje byloje, yra neabejotina veikos pasekmė, t. y. tarp kaltinamojo padarytos veikos ir kilusių pasekmių yra būtinasis priežastinis ryšys, ir tai duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis V. R. tyčia nužudė savo motiną J. R.

Nustatytos bylos aplinkybės leidžia teigti, kad V. R. veikė netiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus(motinos) gyvybę, numatė, kad gali jai atimti gyvybę, ir, nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Kaltinamasis buvo abejingas galimam motinos gyvybės atėmimui. Tai leidžia teigti kaltinamojo elgesys po pavartoto smurto prieš motiną, nes kaltinamasis, sunkiai sužalojęs nukentėjusiąją, nesidomėjo jos sveikatos būkle, toliau gėrė alkoholinius gėrimus ir tik rytą pamatęs, jog motinos būklė yra labai sunki, pranešė greitosios pagalbos tarnybai (b. l. 67, t. 1).

Iš gimimo liudijimo (b. l. 17, t.2) matyti, kad J. R. buvo V. R. , gimusio (duomenys neskelbtini), motina.

Iš teismo medicinos specialisto ekspertizės išvados matyti, kad J. R. buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai. Specialistas savo išvadoje nurodo, kad nukentėjusiajai pirmieji smūgiai kietais bukais daiktais buvo suduoti į galvos kaktą, abiejų pusių smilkinius, momenį, pakaušį, dėl to susidarė masyvios fliuktuojančios kraujosruvos. Smūgiuojant į dešinį smilkinį, buvo sumuštos galvos smegenys, kraujas išsiliejo po minkštaisiais dešinio smegenų pusrutulio dangalais. Dėl patirtos traumos vystėsi smegenų pabrinkimas, susidarė antrinės kraujosruvos smegenų kamiene. Ne mažiau kaip keliais traumuojančiais kontaktais buvo sužalotas veidas, dėl to susidarė kraujosruvos lūpose, akių vokuose,smilkiniuose, kairiame skruoste. Atsižvelgdamas į galvos audiniuose rastų poodinių kraujosruvų masyvumą, rastą širdies tamponadą, specialistas padarė išvadą, jog tikėtina, kad krūtinės ląstą traumuojantis poveikis, kuriuo buvo sulaužyti šonkauliai, krūtinkaulis, buvo suspausta širdis, o širdies raumenyje susidarius kraujosruvai, plyšo širdies raumuo ir susitvenkęs širdiplėvėje kraujas sustabdė širdies darbą, buvo padarytas paskiausia, t. y. laikas nuo padarytų galvos sužalojimų iki krūtinės ląstos sužalojimų ir širdies veiklos sustojimo skaičiuojamas iki 2 valandų. Šios medicinos specialisto nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad J. R. buvo žalojama ilgą laiką, tai neabejotinai leidžia teigti, jog nukentėjusioji nuo pirmų patirtų smūgių į galvą iki mirties jautė didelius skausmus. Padarytų sužalojimų gausa, daromų sužalojimų trukmė leidžia daryti išvadą, kad įvykio metu kaltinamasis suprato, kad smogdamas smūgius rankomis ir spardydamas kojomis savo motiną sukėlė jai dideles kančias, žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji J. R. įvykio metu buvo 74 metų amžiaus. Iš liudytojos E. O. ir paties kaltinamojo V. R. parodymų matyti, kad nukentėjusioji skundėsi sąnarių skausmais, sunkiai vaikščiojo. Medicinos specialistas išvadoje konstatavo, kad padaryti sužalojimai nukentėjusiosios abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose patirti pasyvios savigynos metu. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad įvykio metu nukentėjusioji dėl senyvo amžiaus, silpnos sveikatos buvo bejėgiškos būklės ir tai kaltinamasis suvokė ir pasinaudojo tuo atimdamas jai gyvybę.

Taigi nustatytų byloje duomenų ir aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis V. R. 2008 01 01 naktį, laikotarpiu nuo 1 val. iki 6 val., apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės savo motiną J. R. , ir jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d., 3 d., 6 d.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog V. R. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo neabejotiną įtaką nusikaltimų padarymui. Atlikę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ambulatorinę ekspertizę, komisijos ekspertai konstatavo, kad kaltinamasis ir nusikalstamos veikos metu, ir dabar visiškai suprato ir supranta savo veiksmų esmę ir juos teisingai galėjo ir gali valdyti. Ekspertai padarė išvadą, kad ir nusikalstamos veikos metu, ir dabar yra emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas.

Kaltinamasis padarė du nusikaltimus, iš jų labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, dėl mažareikšmio preteksto brutaliai smurtaudamas prieš žymiai už save vyresnį ir fiziškai silpnesnį žmogų – 74 metų amžiaus savo motiną.

Kaltinamasis nusikalto ne pirmą kartą, už tyčinius nusikaltimus anksčiau teistas 7 kartus, iš jų ir už sunkų nusikaltimą, padarė labai sunkų nusikaltimą neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus. Esant šioms aplinkybėms, taikytinos BK 27 str. 2 d. nuostatos ir kaltinamasis V. R. pripažintinas pavojingu recidyvistu.

Atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įvertinus kaltinamojo padarytų veikų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę už abu nusikaltimus kaltinamajam skirtinos didesnės laisvės atėmimo bausmės, nei sankcijose numatyti už šias nusikalstamas veikas bausmių vidurkiai. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumą visuomenei, kaltinamojo neigiamą asmenybę, dalis paskirtos bausmės atliktina kalėjime.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Vadovaudamasi LR BPK 297 str., 304 str. , 307 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

V. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir BK 129 str. 2 d. 2 p., 3 p. 6 p. ir nubausti

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 3 p. 6 p. dėl J. R. nužudymo laisvės atėmimu 18 metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 18 metų laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 28 d.

Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. V. R. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Paskirtos bausmės pirmuosius 8 metus paskirti atlikti kalėjime. Kardomąją priemonę –suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 d., o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui, paduodant skundą nuosprendį priėmusiam teismui.