Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą,-Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylą pagal G. A. ieškinį atsakovams dėl išlaikymo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Išnagrinėjus bylos dokumentus nustatyta, jog G. A. gimė 2002 m. (duomenys neskelbtini)( civ.byla Nr.2-835-828/2012,b.l.5). G. A. yra G. A. tėvas, o P. A. - jos močiutė ( senolė). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-05-16 sprendimu iš G. A. priteistas G. A. išlaikymas periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį ( b.l.7). Nuo 2007-09 iki 2011-05 G. A. teikė išlaikymą paprastai po 50 Lt per mėnesį (civ.byla Nr.2-835-828/2012,b.l.43). Išlaikymo vaikui įsiskolinimas su adm.išlaidomis sudaro 10155,42 Lt (civ.byla Nr.2-835-828/2012,b.l.44). Ieškovė pripažįsta, jog iš G. A. kas mėnesį išlaikymui gauna po 50 Lt. Dokumentais nustatyta, jog G. A. nuo 2010-12 registruotas darbo biržoje, išmokų negauna (civ.byla Nr.2-835-828/2012,.b.l.34). Ieškovė dirba-jos pajamos per mėnesį apie 2800 Lt, atskaičius mokesčius (civ.byla Nr.2-835-828/2012,b.l.41), turi du sklypus, gyvenamąjį namą (b.l.25-27). P. A. gauna pensiją- apie 866 Lt per mėnesį, turi nekilnojamojo turto-žemės sklypą su statiniais ( b.l.19-20). Šiame name su atsakove dar gyvena atsakovo G. A., kito jos sūnaus ir anūkės šeimos.

CK 3.192 str. skelbia ,jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Taigi, pagal įstatyminį reglamentavimą vaiko išlaikymas yra jų tėvų pareiga. Vienok, kai kuriais atvejais vaikai negali iš tėvų gauti išlaikymo, todėl pagal CK 3.237 str. seneliai, turintys galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingus savo nepilnamečius vaikaičius, neturinčius tėvų arba negalinčius gauti jų išlaikymo. Įstatymas sieja tokio išlaikymo teikimo pareigą su galėjimu ją teikti bei išlaikymo negavimu, nes tėvų nėra ar jo negalima gauti.

Šiuo atveju teismo nuomone nėra būtinų sąlygų išlaikymui iš močiutės anūkei priteisti. G. A. turi abu tėvus, kurie darbingi, todėl gali turėti pajamų. Jos tėvas teikia išlaikymą bent 50 Lt per mėnesį .Paaiškino,jog pradėjus gauti pašalpą, teiks jį didesnį. Mergaitės motinos turtinė padėtis šiuo metu yra žymiau geresnė nei atsakovų , taigi ir ji teikia išlaikymą. Taigi, išlaikymą vaikui teikia abu tėvai, bet skirtingomis dalimis. CK 3.237 str. prasme išlaikymas iš senelių galėtų būti priteisiamas, jeigu vaikas išlaikymo apskritai negautų ar jis būtų nepakankamas. Šiuo atveju negalima kalbėti, jog vaikas negauna pakankamo išlaikymo( šiuo metu didesnę jo dalį apmoka vaiko motina) ir būtina senelių pagalba. Tai, kad atsakovas G. A. yra skolingas vaikui išlaikymo, yra pagrindas tokį įsiskolinimą ir ieškoti iš dėl to atsakingo asmens.

Kita vertus, atsakovės P. A. turtinė padėtis nėra tokia, jog ji galėtų išlaikymą teikti. Jos pajamos santykinai nedidelės -866 Lt pensija, ji ligota, nuolat perka medikamentus (b.l.21-26), turi nemažai pragyvenimo išlaidų-apmoka dalį( maždaug ¼ būsto ) išlaidų( b.l.27-28).

Sutinkamai su CPK 93 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas , jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o jeigu ieškinys tenkintas dalinai, šios išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Pagal CPK 96 str.1 d.bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas, todėl, ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos ( žyminis mokestis) iš ieškovo nepriteisiamas. Atsakovė P. A. patyrė 820 Lt atstovavimo ( 220 Lt dokumento parengimo ir 600 Lt atstovavimo teisme) išlaidų ir, ieškinį atmetus, atsakovė pretenduoja į šių išlaidų atlyginimą. Teisinę pagalbą teikė advokato padėjėjai.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal CPK 98 str.2 d. taisykles ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m.kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „REKOMENDACIJOMIS DĖL CIVILINĖSE BYLOSE PRITEISTINO UŽMOKESČIO UŽ ADVOKATO AR ADVOKATO PADĖJĖJO TEIKIAMĄ TEISINĘ PAGALBĄ (PASLAUGAS) MAKSIMALAUS DYDŽIO“. Įvertinus teismo posėdžių trukmę, jų skaičių ( du posėdžiai, bendra trukmė apie 1,5 val., o esant 0,15 koeficientui už vieną atstovavimo teisme valandą atlygis 240 Lt( 800 Lt x 0,15) x 2), padėjėjo atitinkamai 192 Lt ( 240 Lt x 80 proc.), surašytas vienas procesinis dokumentas( išlaidos jo parengimui 220 Lt), atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ( Rekomendacijų 2, 8.18.,11 p.), teismo nuomone pagrįstos atstovavimo išlaidos šioje byloje neturi viršyti 400 Lt.

Duomenys apie valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos išlaidų dydį nepateikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259,263 - 265,268,88 str.1 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti P. A., a.k (duomenys neskelbtini) iš G. A., a.k (duomenys neskelbtini) atstovavimo išlaidų atlyginimui 400 Lt.

Priteisti iš G. A., a.k (duomenys neskelbtini) valstybei 12 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.