- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- I-507-208/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03281-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Liudmila Zaborovska, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- P. I. V.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos ir Mefodijos Povilaitienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. I. V. skundą atsakovėms: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. I. V. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 16–22), prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. (2.2) NO-2-6827 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą pakeisti advokatę R. J. kitu advokatu; 3) priteisti žalos, patirtos dėl neteisėtų advokatės R. J. ir Tarnybos veiksmų, atlyginimo.
Nurodo, kad jam yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir ją teikti paskirta advokatė R. J.. Skundžiamu Sprendimu atsakovė pareiškėjo prašymą pakeisti jam paskirtą advokatę R. J. kitu advokatu paliko nenagrinėtu, nors prieš tai kiti advokatai – tiek E. K., tiek G. A. P. buvo pakeisti. Advokatė R. J. nebendradarbiauja su juo, t. y. neteikia jam informacijos, kokių dokumentus trūksta ieškiniui, nesuformuluoja ieškinio esmės pagal suteiktą informaciją dėl žemės ir dėl pastatų, nors nuolat žada tą padaryti. Su advokate jam niekaip nepavyksta susitikti, todėl tokia teisinė pagalba, jo manymu, neveiksminga.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais. Patikslino reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas priteisti 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33–35).
Nurodo, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėjui paskirta advokatė R. J. teikti teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl nuosavybės teisių gynimo ir žalos atlyginimo. Šis Sprendimas galiojo iki 2017 m. balandžio 20 d. Kadangi skundžiamo Sprendimo galiojimo terminas yra pasibaigęs, todėl teisinė pagalba pagal šį Sprendimą neteikiama ir advokato keitimas negalimas. Tokiu atveju pareiškėjo prašymas dėl advokatės pakeitimo kitu advokatu paliktas nenagrinėtu. Dėl žalos atlyginimo priteisimo akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos. Šiuo atveju nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Tarnyba 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-779-6171 suteikė P. I. V. antrinę teisinę pagalbą (b. l. 36–37). Tarnybos 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-P-779-21721 antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirta advokatė R. J.. Šis Sprendimas galiojo iki 2017 m. balandžio 20 d. (b. l. 38). Tarnyboje 2017 m. liepos 5 d. gautas advokatės R. J. pranešimas, kuriuo advokatė informavo Tarnybą, kad dėl nesusikalbėjimo su pareiškėju iškilo konfliktas. Advokatė pranešime taip pat nurodė, kad pareiškėjo nenoras bendradarbiauti, vengimas pateikti prašomus dokumentų originalus, atsakyti į bylai reikšmingus klausimus, sąmoningas advokato klaidinimas, reikalavimas apginti galimai pažeistas teises tik jo paties reikalaujamu būdu, prieštarauja efektyvios antrinės teisinės pagalbos teikimo bei bendravimo su advokatu nuostatoms. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, R. J. prašė ją pakeisti kitu advokatu (b. l. 39–41). Tarnyba 2017 m. liepos 31 d. raštu Nr. (2.2) NO-2-5693 informavo advokatę, kad 2016 m. balandžio 20 d. sprendimas Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-779-6171, kuriuo P. I. V. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl nuosavybės teisių gynimo ir žalos atlyginimo, galiojo iki 2017 m. balandžio 20 d. (b. l. 52). Taip pat advokatė buvo informuota, kad, atsižvelgiant į tai, kad minėto Sprendimo galiojimo terminas yra pasibaigęs ir todėl antrinė teisinė pagalba pagal šį sprendimą neteikiama, o advokato keitimo klausimas buvo paliktas nenagrinėtu.
2017 m. rugsėjo 12 d. Tarnyboje gautas P. I. V. prašymas reg. Nr. (2.2) NTP-9-4261 dėl advokatės R. J. pakeitimo kitu advokatu (b. l. 53–59).
Tarnyba skundžiamu Sprendimu informavo pareiškėją, kad 2016 m. balandžio 20 d. sprendimas Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-779-6171, kuriuo P. I. V. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl nuosavybės teisių gynimo ir žalos atlyginimo, galiojo iki 2017 m. balandžio 20 d. Atsižvelgiant į tai, kad minėto sprendimo galiojimo terminas yra pasibaigęs ir antrinė teisinė pagalba pagal šį sprendimą neteikiama, advokato keitimo klausimas buvo paliktas nenagrinėtu (b. l. 62).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo pareiškėjo prašymas pakeisti jam paskirtą advokatę R. J. kitu advokatu paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat dėl žalos, kurią pareiškėjas patyrė dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų, atlyginimo priteisimo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – Įstatymas).
Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą vykdo, o taip pat antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą skiria Tarnyba (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 2 dalis ir 18 straipsnis).
Šio Įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą visose proceso ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Tarnybos sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Pareiškėjo rašytiniu prašymu advokatas taip pat gali būti pakeistas, jeigu pateikiamas šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytas sutikimas ir tarnyba su advokatu sudaro sutartį konkrečioje byloje. Be to, advokatas gali būti pakeistas tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia abejonę dėl priimto Tarnybos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad skundžiamu Sprendimu atsakovė informavo pareiškėją, kad 2016 m. balandžio 20 d. sprendimas Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-779-6171, kuriuo jam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl nuosavybės teisių gynimo ir žalos atlyginimo, galiojo iki 2017 m. balandžio 20 d. (b. l. 9). Atsižvelgiant į tai, kad minėto Sprendimo galiojimo terminas yra pasibaigęs, todėl antrinė teisinė pagalba pagal šį sprendimą yra nebeteikiama. Tokiu atveju advokato keitimo klausimas buvo paliktas nenagrinėtu (b. l. 62). Tokia skundžiamame Sprendime atsakovės padaryta išvada teisinga ir Tarnyba pagrįstai bei teisėtai pareiškėjo prašymą dėl advokatės R. J. pakeitimo kitu advokatu paliko nenagrinėtu. Teismas atlieka dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo (neteikimo) priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą, vertindamas, ar Tarnyba (jos padaliniai) nepažeidė teisės aktais nustatytų procedūrinių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju tokių pažeidimų nenustatyta.
Dėl reikalavimo įpareigoti Tarnybą pakeisti advokatę R. J. kitu advokatu teismas pažymi, kad šis skundo reikalavimas išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl yra atmestinas, nes kaip jau konstatuota, skundžiamas Sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nebuvo teisinio pagrindo. Be to, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad skundžiamame Sprendime Tarnyba pareiškėjui aiškiai nurodė, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas siekia gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą turėtų pateikti atsakovei naujai užpildytą nustatytos formos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kitus reikalingus dokumentus.
Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos teismas pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad Tarnyba nepagrįstai atsisakė pakeisti jam skirtą advokatą R. J.. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas Sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu ir Tarnybos atsisakymas pakeisti pareiškėjui suteiktą advokatą buvo pagrįstas, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, jog dėl Tarnybos atliktų pareigų jam atsirado neigiamų padarinių, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo negalėti būti tenkinamas, nenustačius neteisėtų Tarnybos veiksmų, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas sutinka su atsakovės teiginiais, kad pareiškėjas gali kreiptis iš naujo į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, įvykdęs Įstatyme nustatytus reikalavimus.
Kadangi pareiškėjas nenurodė jokių kitų Tarnybos veiksmų, dėl kurių jam galėjo atsirasti neturtinė žala, pripažintina, kad šiuo atveju Tarnyba neatliko jokių neteisėtų veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje nustatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nenustačius bent vienos iš šių viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį.
Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų Tarnybos veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą nebuvo pagrindo.
Kiti pareiškėjo teiginiai, teismo nuomone, niekaip nekeičia padarytos išvados, todėl jie šiame sprendime detaliau nenagrinėjami. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. I. V. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.