Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-960-1091/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-18
Bylos Nr.
1-960-1091/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38388-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paulauskaitė
Kaltinamasis
V. R.
Civilinis ieškovas
A. M.
Advokatai
Eglė Grucytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-960-1091/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38388-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.4; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rasa Paulauskaitė,sekretoriaujant Rugilei Gerdvilienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei,kaltinamajam V. R.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M., jo atstovei advokatei Eglei Grucytei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) išsiskyręs, vykdo individualią veiklą, statybininkas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 23.40 val., automobilyje „Citroen C5“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) važiuojančiame adresu Kaune, Raudondvario plentu ties Upės gatvės sankirta, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 1,90 promilių girtumas), tarpusavio žodinio konflikto metu su A. M., tyčia sudavė jam kumščiu į dešinę akį, tokiu būdu mušdamas padarė poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, taip padarė nukentėjusiajam A. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. jis svečiavosi pas draugą, kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Po to jam iškvietė „(duomenys neskelbtini)“ taksi ir jis važiavo namo. Taksi vairuotojui nurodė savo namų adresą. Vairuotojas pradėjo vežti jį tolimesniu keliu, ratais. Jam reikėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), o jį vežė Raudondvario pl., po to dar kažkur, dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas. Įvykio metu buvo girtas. Pripažįsta, kad konflikto metu jis skeryčiojosi rankomis ir galėjo suduoti vairuotojui į veidą, tačiau jokių ketinimų smurtauti jis neturėjo. Jei būtų nukentėjusiajam A. M. trenkęs kumščiu, būtų kitokios pasekmės. Sutinka, kad dėl jo veiksmų, tai yra nuo sudavimo nukentėjusiajam, galėjo atsirasti kraujosruva, bet mušti jo neketino ir kumščiu jam tikrai nesudavė. Po sudavimo nukentėjusysis A. M. iššoko iš taksi automobilio, pradėjo stabdyti mašinas, rinktis liudytojus, iškvietė policiją. Tuo metu jis išlipo iš automobilio ir stovėjo, nesikeikė, negrasino, buvo ramus, bėgti neketino. Važiuojant automobiliu vairuotojui už kelionę davė 50 eurų. Dėl savo elgesio gailisi. Mano, kad jei būtų buvęs blaivus, konfliktą būtų kitaip sprendę, sutinka, kad neblaivumas turėjo tam įtakos. Nukentėjusiajam sutiktų atlyginti 200–500 eurų žalą. Nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu neatsiprašė, nes nukentėjusysis nenorėjo su juo susitikti. Ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus patvirtina, tyrėja juos gerai užrašė, tyrimo metu apklausiamas įvykio aplinkybes geriau atsiminė, tačiau jis nesutinka su tuo, kad smūgiavo tyčia. Jis netyčia sudavė nukentėjusiajam į veidą, viskas išėjo spontaniškai. Jei teismas paskirtų, sutiktų dirbti viešuosius darbus.

Nukentėjusysis A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. vakarą dirbdamas pavėžėju gavo iškvietimą iš Partizanų g. Kliento reikėjo labai ilgai laukti, todėl panaikino užsakymą. Tačiau klientas po kiek laiko atėjo ir pasakė, kad jam reikia važiuoti iki (duomenys neskelbtini), atsiskaitys neoficialiai. Jis pats tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), todėl sutiko. Kaltinamasis atsisėdo prie jo į keleivio vietą. Pradėjus važiuoti kaltinamasis V. R. kalbėjo, jis stengėsi palaikyti pokalbį. V. R. buvo neblaivus. Jis nuvežė kaltinamąjį iki namų (duomenys neskelbtini). Paskui kaltinamasis paprašė nuvežti jį iki degalinės Raudondvario pl. Jis nusileido keliu palei Nevėžį. Kaltinamajam nepatiko, kad kelias vingiuotas, sakė, kad duos jam per veidą, bet jis tuo netikėjo. Vairuodamas gavo smūgį į akį. Tada sustojo ir išlipo iš automobilio. Kaltinamasis jį gaudė. Jis susistabdė žmones, kurie jam padėjo ir iškvietė policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai kaltinamąjį sulaikė ir išsivežė. Dėl įvykio jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Dėl sumuštos akies jis mėnesį laiko nematė, 2–3 mėnesius buvo pablogėjęs regėjimas. Jis vaikščiojo pas gydytojus, jam sakė, kad laikui bėgant regėjimas gali pablogėti. Jis važinėjo į klinikas, tyrėsi, pirko vaistų, jam buvo skirti antibiotikai. Regėjimo problemų turėjo ir prieš tai, tačiau šis įvykis gali turėti neigiamų pasekmių. Šiuo metu būna kad peršti akį, vartoja vaistus. Nedarbingumo pažymėjimo neėmė, nes tuo metu nedirbo, nereikėjo oficialiai eiti į darbą. Galėjo būti, kad nedarbingumas buvo kokios trys dienos. Neatsimena, ar gavo Sodros išmokas. Dėl įvykio jam buvo nesmagu, jautė stresą, baimę. Dėl mėlynės, kuri išbuvo 3–4 savaites, jautėsi nesmagiai, žmonės į jį žiūrėjo, todėl stengėsi būti namie, negalėjo laisvai būti visuomenėje. Sutiktų ieškinį mažinti, bet kaltinamasis neatsiprašo. Mano, kad kaltinamojo pasiūlyta 500 Eur suma būtų pakankama.

Liudytojas A. Š. parodė, kad jam patruliuojant kartu su A. B. gavo iškvietimą nuvykti į Raudondvarį. Nurodytoje vietoje rado stovintį taksi automobilį. Vairuotojas sakė, kad jį užpuolė neblaivus keleivis, kuris liepė iš pradžių kažkur vežti, paskui liepė apsisukti ir važiuoti į degalinę, o po to užpuolė vairuotoją, sudavė jam į veidą. Įvykio vietoje buvo žmogus, kuris padėjo nukentėjusiajam. Kaltinamąjį V. R. jie sulaikė ir išsivežė į areštinę. Kaltinamasis buvo neblaivus, surakinus automobilyje jis aprimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojo A. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. patruliavo tarnybiniu automobiliu kartu su vyriausiuoju patruliu A. B.. Apie 23:46 val. radijo ryšiu iš Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo padalinio gavo nurodymą vykti į Raudondvario miestelį, Kauno rajone, kur ant tilto ties Nevėžio upe keleivis sumušė taksi vairuotoją. Atvykus nurodytu adresu prie jų prisistatė pareiškėjas, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, yra A. M.. Pareiškėjas A. M. jiems paaiškino, kad taksi automobiliu vežė keleivį, kuris jam ranka sudavė į veidą, o tiksliau, į akį. Buvo tamsus paros metas, veikė tik neryškus gatvės apšvietimas, todėl pats nepastebėjo paraudimų A. M. veide. A. M. jam pasirodė išsigandęs, skundėsi, kad jam skauda galvą. Atsimena, kad šalia taksi automobilio, kuris buvo pažymėtas „(duomenys neskelbtini)“ skiriamaisiais lipdukais, stovėjo vyras, kuris kaip vėliau paaiškėjo, yra V. R.. V. R. buvo neblaivus ir agresyvus, o tiksliau, žodžiais piktinosi, kad taksi vairuotojas vežiojo jį ilgesniu maršrutu, dėl to jis reiškė taksi vairuotojui pretenzijas ir važiuojančiame automobilyje tarpusavyje žodžiais susipyko. Taip pat V. R. nurodė, kad taksi vairuotojas pats jį keikė necenzūriniais žodžiais, kad jis jokių smūgių nesudavė A. M.. V. R. buvo agresyvus, todėl jis su kolega jį nuramino, įsodino į tarnybinį automobilį, bei pristatė į Kauno apskrities operatyvaus valdymo padalinį. Jo akivaizdoje V. R. žodžiais negrasino A. M. ir nesivaikė jo aplink automobilį ir jokių smūgių nesudavė (b. l. 90–91). Liudytojas A. Š. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.

Liudytojas G. R. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. jis su drauge automobiliu važiavo namo. Prie Raudondvario tilto į kelią išbėgo žmogus ir paprašė padėti, nes jį muša jo klientas. Taksi vairuotojas sakė, kad jį užpuolė jo keleivis, nes, jo nuomone, jį ne ten vežė. Vežė lyg į (duomenys neskelbtini). Sustojęs jis šnekėjo su taksi keleiviu, kol atvyko policijos pareigūnai. Vairuotojas pasakojo, kad jam vairuojant jo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas. Keleivis tuo metu elgėsi ramiai, jie kalbėjosi apie tai, kad taksi vairuotojas vežė ne ten, o po poros minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Vairuotojas buvo išsigandęs. Jam matant keleivis agresyviai nėjo muštis, bet žodžiais leido suprasti, kad eitų.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojo G. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 23.30 val. jis vairavo automobilį „Subaru“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) V. K. raj. Raudondvario miesteliu, Upės gatve, kai maždaug ties Nevėžio tiltu pamatė ant kelio važiuojamosios dalies vyrą, kuris mojavo rankomis. Suprato, kad vyrui tikriausiai nutiko kokia nors nelaimė ir jis tokiu būdu stabdo pravažiuojančius automobilius. Dar atsimena, kad matė ant kelio stovintį automobilį su įjungtu avariniu signalu. Ant minėto automobilio korpuso išorės buvo užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Jis sustabdė savo vairuojamą automobilį. Prie jo pribėgo vyras, kuris, kaip vėliau paaiškėjo iš policijos pareigūnų, yra vardu A.. Vyras vardu A. išsigandęs ir skubėdamas pasakė, kad jam vairuojant taksi automobilį, jį užpuolė ir sumušė klientas. A. atrodė išsigandęs, pats nepastebėjo jo veide ar kitose vizualiai matomose kūno vietose jokių mėlynių ar paraudimų, be to, buvo tamsus paros metas. Jo akivaizdoje vyrui vardu A. niekas nesudavė jokių smūgių, niekas jo nesivaikė aplink automobilį ir negaudė. Dar atsimena, kad prie taksi automobilio stovėjo vyras, į kurį jam parodė vyras vardu A. ir pasakė, kad būtent tas vyras jį sumušė. Kaip ir kokiu būdu sumušė, pats neklausinėjo, nematė, nes tiesiog sustojo į pagalbą. Tas vyras stovėjo šalia taksi automobilio, vėliau priėjo prie jo ir nerišlia kalba pasakojo, kad taksistas jį vežė ne tuo keliu, todėl kilo žodinis konfliktas. Vyras jam pasirodė ramus. Jis, pamatęs tą vyrą gyvai, jo neatpažintų, nes buvo tamsus paros metas ir jo veido, kūno bruožų neįsidėmėjo. Dar atsimena, kad A. kvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę tą vyrą sulaikė. Dar nori pasakyti, kad su juo kartu automobilyje buvo draugė J. Č., tačiau ji visą laikė sėdėjo automobilyje ir tikrai nieko nematė, nes automobilyje pats ją užrakino ir automobilį pastatė atokiau nuo įvykio vietos (b. l. 78–79). Liudytojas G. R. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmo atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėjas A. M. kreipėsi į policiją su pareikšimu, kuriame nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 22.50 val. jam sėdint draugo V. M. priklausančiame automobilyje „Citroen C5“, valstybiniai numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, Partizanų g. ties 198 namu, prie automobilio priėjęs nepažįstamas girtas vyras paprašė pavežti jį iki (duomenys neskelbtini) g. Jis sutiko, kadangi važiavo pakeliui link Babtų parvežti draugo. Nuvežus minėtą vyrą iki (duomenys neskelbtini), vyras apsigalvojo ir paprašė jį nuvežti iki degalinės „Lukoil“, esančios Raudondvario plente, Kaune. Jiems važiuojant Raudondvario plentu, ties Upės gatvės sankirta, vyras pasakė „kur čia mane veži“ ir vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą ties dešine akimi, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Tada pats iškart sustabdė automobilį ir iš automobilio išlipo. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, o kaltą asmenį nubausti įstatymo nustatyta tvarka. Vyras, kurį sutiko pavežti, buvo apie 40–45 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, apie 185–190 cm ūgio, juodų, trumpai kirptų plaukų, tamsaus gymio, buvo su barzda. Vyrą atpažinti galėtų. Dėl ko vyras jam sudavė į veidą, nežino, prieš tai jokio konflikto nebuvo. Vyriškis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Jam po smūgio išlipus iš automobilio, šis bandė jį vytis, pats pradėjo Raudondvario plente stabdyti pravažiuojančius automobilius, paskambino pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai minėtą vyrą sulaikė. Vyras automobilio neapgadino. Prašo jam išduoti siuntimą į teismo med. ekspertizę bei jį pripažinti nukentėjusiuoju (b. l. 7–9).

Iš 2019 m. rugsėjo 7 d. įvykio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Raudondvario pl. – Upės g. sankryža, Kaune (b. l. 13–17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2019 m. rugsėjo 9 d. išvadoje Nr. G2441/2019(02) nurodyta, kad A. M. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminių poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Visos kitos nustatytos akių patologinės būklės su šia trauma nesiejamos (b. l. 74–75).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 2173 nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. 00.26 val. V. R. nustatytas 1,90 promilių girtumas (b. l. 108).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis V. R. savo kaltę pripažino tik iš dalies. Jis pripažino, kad būdamas neblaivus su taksi vairuotoju kilusio konflikto metu skeryčiojosi ir tuo metu galėjo ranka suduoti nukentėjusiajam į veidą, tačiau tyčios smurtauti ir sužaloti vairuotoją jis neturėjo, viskas išėjo spontaniškai. Nors kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad susierzinęs dėl taksi vairuotojo pasirinkto ilgesnio maršruto ir keiksmažodžių jis nestipriai delnu sudavė jam į dešinę akį, teismo posėdžio metu nurodė, kad jį apklausiusi tyrėja parodymus surašė teisingai, išskyrus tai, kad jis smūgiavo tyčia. Tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, jo iškeltą versiją paneigia kiti baudžiamosios bylos įrodymai.

Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai objektyviai nustatyti ir sveikatos sutrikdymo mastas įvertintas Valstybinės teismo medicinos tarnybos skyriaus specialisto išvadoje, iš kurios matyti, kad A. M. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminių poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis A. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai teigė, kad jam taksi automobiliu vežant neblaivų V. R. namo, tarp jų kilo konfliktas, nes kaltinamajam nepatiko maršrutas. Kaltinamasis kumščiu sudavė jam į veidą ties dešine akimi, dėl ko nukentėjusysis sustabdė automobilį ir išlipęs stabdydamas pravažiuojančius automobilius ieškojo pagalbos bei iškvietė policijos pareigūnus.

Nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai. Liudytojas G. R. parodė, kad jį sustabdė taksi vairuotojas ir išsigandęs pasakojo, kad jam vairuojant taksi automobilį, jį užpuolė ir sumušė klientas. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas paaiškino, kad jam matant keleivis agresyviai nėjo muštis, bet žodžiais leido suprasti, kad eitų. Liudytojas A. Š. parodė, kad su kolega A. B. atvyko į įvykio vietą, kur pareiškėjas A. M. jiems paaiškino, kad taksi automobiliu vežė keleivį, kuris jam ranka sudavė į veidą, o tiksliau, į akį. Buvo tamsus paros metas, veikė tik neryškus gatvės apšvietimas, todėl pats nepastebėjo paraudimų A. M. veide. A. M. jam pasirodė išsigandęs, skundėsi, kad jam skauda galvą. Atsimena, kad šalia taksi automobilio, kuris buvo pažymėtas „(duomenys neskelbtini)“ skiriamaisiais lipdukais, stovėjo vyras, kuris kaip vėliau paaiškėjo, yra V. R.. V. R. buvo neblaivus ir agresyvus, tačiau pasodintas į policijos automobilį nurimo.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinė veika, kuri gali būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nagrinėjamoje byloje įvertinus nustatytas faktines aplinkybes nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad V. R. be jokios priežasties suduodamas smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, turėjo ir galėjo suprasti, kad tokie jo veiksmai gali sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ar sutrikdyti sveikatą ir tokių padarinių norėjo, taigi – veikė tiesiogine tyčia. Ištyrus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis V. R. 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 23.40 val., automobilyje „Citroen C5“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) važiuojančiame adresu Kaune, Raudondvario plentu ties Upės gatvės sankirta, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 1,90 promilių girtumas), tarpusavio žodinio konflikto metu su A. M., tyčia sudavė jam kumščiu į dešinę akį, tokiu būdu mušdamas padarė poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, taip padarė nukentėjusiajam A. M. nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmės

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

V. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

V. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, jo nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas yra išnykęs (b. l. 98–99). Jis yra baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 100–102). Respublikiniame priklausomybės ligų centre, Kauno filiale neregistruotas (b. l. 105), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 107). Kaltinamasis užsiima individualia veikla, dirba statybininku (b. l. 98).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus V. R. asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina viešųjų darbų bausmė.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 12,18 eurų turtinės žalos ir 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 42–44). Teisiamojo posėdžio metu neturtinę žalą sumažino iki 500 eurų. Nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad 12,18 eurų turtinę žalą sudaro turėtos išlaidos vaistams pirkti. Jo nurodytas aplinkybes ir vaistų pirkimo faktą patvirtina medicinos dokumentų išrašas/siuntimas bei vaistinės čekis (b. l. 47, 48, 49). Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas.

Nukentėjusysis A. M. nurodė, kad dėl nusikaltimo jis patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų. Dėl kraujosruvos veide vengė bendrauti, rodytis visuomenėje, be to, sužalotą akį skaudėjo, kelis mėnesius blogai matė. Dėl tokių kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė šoką, skausmą, didelį išgąstį ir nerimą.

Kaltinamasis V. R. sutiko atlyginti 200–500 eurų dydžio ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. M. 500 eurų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos padarymo tenkintinas iš dalies. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos padarinius, sužalojimų kiekį bei pobūdį, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugotina. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Šiuo atveju pažymėtina, kad kaltinamasis V. R. nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajam nežymiai sutrikdydamas sveikatą. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusysis dėl to patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos patyrė stresą, baimę, jautėsi pažemintas, taigi neabejotinai patyrė neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir susiformavusia teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, vertinant kaltinamojo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis mažintinas iki 400 Eur.

Civilinio ieškinio atlyginimui užtikrinti kaltinamojo sąskaitose AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms lėšoms taikytinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas 412,18 eurų sumai.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nukentėjusiajam A. M. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (b. l. 166–167). Teisinės pagalbos išlaidas sudaro 335 Eur advokato/advokato padėjėjo darbo užmokestis bei kitos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, tai yra 0,95 Eur už dokumentų kopijavimą, iš viso – 335,95 Eur (b. l. 179, 193).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus bylos sudėtingumą, taip pat atsižvelgiant ir į kaltinamojo turtinę padėtį, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti 335,95 eurų suma antrinei teisinei pagalbai apmokėti yra proporcinga advokato darbo ir laiko sąnaudoms atstovaujant nukentėjusiojo interesus pirmos instancijos teisme. 335,95 eurų teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo V. R..

Kiti klausimai

2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimu kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

V. R. išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti A. M. iš V. R. 12,18 Eur (dvylika eurų 18 centų) turtinei žalai atlyginti ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamojo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitose AB „Swedbank“ Nr. LT80 7300 0101 477 9 8874 ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms lėšoms 412,18 Eur (keturių šimtų dvylikos eurų 18 centų) sumai.

Išieškoti iš V. R. 335,95 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus 95 centus) antrinės teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiajam A. M., išlaidoms apmokėti. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam ir nukentėjusiajam, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Rasa Paulauskaitė