Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2020-01-06 · Civilinė byla Nr. 2-836-902/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-06
Bylos Nr.
2-836-902/2020
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00015-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ingrida Kirsnytė
Ieškovas
S. L.
Atsakovas
R. B.
Civilinė byla Nr. 2-836-902/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00015-2020-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.14.8.4; 3.2.7.1
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 6 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė, išnagrinėjusi ieškinio civilinėje byloje pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo R. B. sūnaus K. B. išlaikymą po 200 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Privalomoji mediacija – mediacija, kuria įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą dėl ginčo sprendimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymu (toliau – Mediacijos įstatymas), privalomoji mediacija nuo 2020 m. sausio 1 d. taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka; taip pat gali būti taikoma kitais įstatymų nustatytais atvejais. Mediacija galima tik dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. Nagrinėjamu atveju, tarp ieškovės ir atsakovo, t. y. skyrium gyvenančių vaiko tėvų iškilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, todėl ieškovė, prieš kreipdamiesi į teismą, turi pabandyti šį ginčą spręsti privalomosios mediacijos būdu.

Dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo ginčo šalys arba viena iš ginčo šalių su prašymu turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Kai kreipiasi abi ginčo šalys, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parenka mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Kai kreipiasi viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydama, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. Jeigu negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija, o privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą. Dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo šalys taip pat gali kreiptis tiesiogiai į mediatorių, įrašytą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.

Kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą turi būti pateikti šie dokumentai:

1) bendras abiejų ginčo šalių prašymas arba vienos ginčo šalies prašymas, kuriame turi būti nurodyta: ginčo dalykas, kiekvienos ginčo šalies vardas, pavardė, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai ginčo šalis yra juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, taip pat nurodomas kiekvienos ginčo šalies telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir (ar) kiti kontaktiniai duomenys (jei turimi ir žinomi); bendrame ginčo šalių prašyme gali būti nurodomas pageidaujamas paskirti konkretus į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytas mediatorius;

2) prašymą teikiančios šalies (-ių) asmens dokumentas (dokumento originalas arba notaro ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens patvirtinta kopija) ir jo kopija.

Prašymai gali būti pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tiesiogiai, atsiųsti registruotu laišku arba elektroniniu būdu (tokie prašymai turi būti pasirašyti elektroniniu parašu). Jei prašymai siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu būdu, pateikiama ginčo šalies (-ių) asmens dokumento kopija. Kilus abejonių dėl asmens dokumento kopijos tikrumo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę prašyti ginčo šalies, pateikusios asmens dokumento kopiją, pateikti dokumento originalą arba notaro ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens patvirtintą kopiją.

Kai mediatorių privalomajai mediacijai iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka, mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Šiais atvejais iš valstybės biudžeto lėšų apmokama tik už vieno mediatoriaus teikiamas mediacijos paslaugas. Jei šalys bendrame prašyme nurodo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pageidaujamą konkretų mediatorių ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jį paskiria, tokia mediacija bus finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad ieškovė ieškinyje nenurodė, kad pasinaudojo ikiteismine privalomąja mediacija, teismas konstatuoja, kad pateiktas ieškinys pareikštas nesilaikant tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Ieškovei išaiškintina, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Ieškovei gražintinas už ieškinio pateikimą sumokėtas 100,00 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės S. L. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.

Grąžinti ieškovei S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. gruodžio 16 d. Swedbank AB, už ieškinio pateikimą. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Ingrida Kirsnytė