Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Alška, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei I. G. dėl bendros žemės naudojimo tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo nustatyti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimo tvarką pagal UAB „Žemaitijos matininkai“ 2015-10-30 parengtą planą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikė 2015-10-30 UAB „Žemaitijos matininkai“ žemės sklypo planą ir parengtą sklypo matavimo bylą.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, atsakovei skirti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos CPK 123 str. 1 d.), ieškovė ieškinyje pateikė prašymą, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas byloje priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d.).

Ieškinys tenkintinas.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 2 d.).

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra bendro sklypo 1,0500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės, t.y. ieškovei iš bendro sklypo (1,0500 ha) priklauso 0,3529 arų, o atsakovei 0,7060 arų.

Ieškovė pareiškė ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nes parengė bendros žemės naudojimosi projektą, kurį buvo pateikusi ir atsakovei, tačiau atsakovė nesutiko pasirašyti ant siūlomo projekto (projektą parengė UAB „Žemaitijos matininkai", į.k. 303145947; matininkas - D. R.) ir jokių nesutikimo motyvų nei raštu, nei žodžiu nepateikė. Ieškovė pageidauja nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, tačiau nurodė, kad su tuo nesutinka atsakovė, taip trukdydama ieškovei teisėtai ir tinkamai valdyti priklausančią daikto dalį ir juo naudotis.

Dėl naudojimosi tvarkos, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos CK 4.81 str. 1d.). Kai yra tarp šalių nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (Lietuvos Respublikos CK 4.75 str. 1d.).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bendraturčio nesutikimas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 571/2009; kt.).

Ieškovė, savo iniciatyva bei sąskaita bando sutvarkyti bendros su atsakove valdomos žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių darbais užsiima matininkai (Kadastrinių matavimų byla pridedama prie ieškinio), tačiau dėl atsakovės visiško neveikimo, ieškovė yra suvaržyta, bandant įgyvendinti nuosavybės teise valdomą teisę. Ieškovė rengdama bendro žemės sklypo naudojimosi tvarką, vadovavosi protingumo principais, atsižvelgė į visus turimus dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas bei plotą. Buvo paisoma žemės naudojimosi racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikyta suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos. Teismas sprendžia, kad ieškovės siūlomas projektas nustatyti sklypų ribas, atitinka teisės aktų reikalavimus ir nepažeidžia atsakovės teisėtų interesų. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į teisėtumo, adekvatumo, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, ieškovės pateikti argumentai pagrįsti, todėl ieškinys tenkintinas.

Tenkinus ieškinį, ieškovei priteistinos iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos, t.y. 31,00 Eur žyminio mokesčio ir 300,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 7 p., 93 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 262 str. 2 d. ir 285 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimo tvarką pagal UAB „Žemaitijos matininkai“ 2015-10-30 parengtą planą.

Priteisti iš atsakovės I. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 31,00 Eur (trisdešimt vieno euro) žyminio mokesčio ir 300,00 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų už teisinę pagalbą ieškovės A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kretingos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.