Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-07 · Administracinė byla Nr. I-3996-629/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-07
Bylos Nr.
I-3996-629/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04264-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
L. P.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3996-629/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04264-2015-7)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.8.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė,sekretoriaujant Astai Dačinskaitei,dalyvaujant pareiškėjai L. P.,atsakovės atstovui Erdvilui Buividavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

L. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 31–36) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI) viršininko 2015 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-322-2372 ir pareiškėjos mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška, įsiskolinimą bei delspinigius panaikinti arba nuo jų mokėjimo atleisti.

Pareiškėja nurodė, kad jos įsiskolinimą valstybei sudaro 22 539,22 Eur. 2015 m. gegužės 26 d. ji pateikė atsakovei prašymą mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška dėl sunkios ekonominės (socialinės) padėties, tačiau VMI skundžiamu sprendimu šio prašymo netenkino. Pareiškėjos teigimu, jos mokestinė nepriemoka turi būti pripažintina beviltiška, nes jos ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki. Pareiškėja paaiškino, kad ilgą laiką buvo bedarbė, yra išsituokusi, vieniša mama, auginanti bei materialiai išlaikanti du vaikus. Nors duktė L. P. jau yra pilnametė, tačiau ji dar mokosi (duomenys neskelbtini). Vaikų tėvas E. P., nutraukdamas santuoką, materialinį išlaikymą vaikams suteikė nekilnojamuoju turtu ir šiuo metu jokio materialinio išlaikymo jiems neteikia. Pažymėjo, kad nors ir įsidarbino ūkininko S. L. ūkyje, tačiau dirba puse etato ir jos mėnesinis darbo užmokestis yra 150 Eur, iš kurių dar išieško antstolis. Pareiškėja pabrėžė, kad jai reikalinga ir skiriama valstybės parama – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius yra paskyręs socialinę pašalpą bei šildymo išlaidų kompensaciją.

Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad jos turtas yra nelikvidus. Atkreipė dėmesį, jog po santuokos nutraukimo jai priklauso tik 1/4 atsakovės išvadoje išvardinto nekilnojamojo turto, o likusi 1/4 buvusio sutuoktinio E. P. yra skirta vaikams kaip materialinis išlaikymas. Pasak pareiškėjos, jos turimas nekilnojamas turtas yra menkavertis, jo vertė yra apie 3 409,04 Eur. Be to, jai priklausančias 20/100 dalis gyvenamojo namo bei ¼ dalį kitų statinių neįmanoma atidalinti bei parduoti tretiesiems asmenims. Be to, turima namo dalis su kitais statiniais yra būtini, kadangi tai yra vienintelis jos bei jos vaikų gyvenamas būstas. Pardavus šį nekilnojamąjį turtą, jo neužtektų padengti visą įsiskolinimą.

Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad VMI išvadoje nurodytų įplaukų didžioji dalis yra ne jos pajamos, o pagal 2013 m. spalio 8 d. M. K. įgaliojimą gautos lėšos, sumokėti mokesčius už jo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 47–49).

VMI nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 113 str. 1 d. 1, 3 p. beviltiška mokestine nepriemoka gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti, kadangi nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus) arba netikslinga priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis. Pažymėjo, kad nagrinėdama prašymą pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška, ji turi įvertinti ne tik pareiškėjo priklausymą socialinės padėties asmenų grupėms, bet ir surinkti duomenis apie jo turimą turtą ir pajamas iš kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka galėtų būti išieškota mokestinė nepriemoka.

VMI teigimu, dokumentai, patvirtinantys turto neradimo ar rasto turto nelikvidumo faktą, yra turto neradimo aktai, antstolių pateikti aktai, protokolai ir kiti dokumentai. Pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jai priklausantis nekilnojamasis turtas yra nelikvidus, be to, turto vertės yra senos, todėl negalima objektyviai įvertinti jo vertes. Taip pat nurodė, kad prie prašymo pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška mokesčių mokėtojas turi pateikti kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, patvirtinančius, kad fizinis asmuo yra sulaukęs pensinio amžiaus, yra neįgalus, jam reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija arba, kad asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą, taip pat dokumentus, kuriuose būtų pateikti duomenys apie asmens ir jo šeimos gaunamas pajamas, turimą turtą. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos prašymo nagrinėjimo dieną pagal Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pateiktą pažymą pareiškėjai jau nebebuvo teikiama socialinė parama. Be to, buvo nustatyta, kad pareiškėja nuo 2015 m. birželio 8 d. įsidarbino ir pradėjo gauti su darbo santykiais susijusias pajamas. Dokumentų apie šeimos gaunamas pajamas (jų dydį) VMI neturi. Taip pat pagal trečiųjų asmenų pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėja per 2014 m. gavo 144,81 Eur pajamų iš UAB „Gamafondas“.

VMI nuomone, pareiškėjos socialinė / ekonominė padėtis neatitinka MAĮ 113 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. nuostatų, todėl nėra teisinio pagrindo mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja buvo informuota, kad yra galimybė pateikti prašymą mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, sudarant mokestinės paskolos sutartį.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėja prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad pas ūkininką dirbo tik 3 mėn. Taip pat paaiškino, kad 2013 m. nedirbo, bet gaudavo pinigų iš Airijoje gyvenančio draugo M. K.. Minėti pinigai buvo skirti sumokėti komunalinius mokesčius už M. K. būtą bei kaip pašalpa pareiškėjai. Pažymėjo, kad pusė namo, kuriame ji gyvena su vaikais, priklauso kitai šeimai.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad tuo metu, kai pareiškėja pateikė atsakovei prašymą, ji dar gavo socialinę pašalpą, bet skundžiamo sprendimo priėmimo metu ji jau buvo įsidarbinusi, todėl ir buvo priimtas pareiškėjai nepalankus sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą pripažinti jos mokestinę nepriemoką beviltiška, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. gegužės 22 d. prašymu kreipėsi į atsakovę, prašydama mokestinę nepriemoką bei delspinigius pripažinti beviltiškais dėl socialinių, ekonominių priežasčių. Prašyme pareiškėja nurodė, jog yra bedarbė, registruota darbo biržoje, viena augina du nepilnamečius vaikus, jos šeimos pajamas sudaro tik gaunamos pašalpos ir socialinės išmokos, santaupų neturi ir jokių kitų pajamų negauna (b. l. 50). Prie prašymo pareiškėja pridėjo vaikų gimimo liudijimų kopijas, 2004 m. lapkričio 22 d. teismo sprendimo kopiją ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažymos kopiją (b. l. 51–55).

VMI skundžiamu 2015 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-322-2372 minėto prašymo netenkino ir nepripažino pareiškėjos mokestinės nepriemokos beviltiška (b. l. 56). Priimdama sprendimą atsakovė rėmėsi VMI Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus 2015 m. liepos 14 d. išvada Nr. (23.31-08)-326-3996 (toliau – ir Išvasda), kurioje įvertinus tai, kad pareiškėja nuo 2015 m. birželio 8 d. įsidarbino ir pradėjo gauti su darbo santykiais susijusias pajamas bei neatitinka Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. VA-92 patvirtintu Mokesčių mokėtojų mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, jos revizavimo bei apskaitos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11 p. nuostatų, siūloma netenkinti jos prašymo (b. l. 57–58).

Pagal MAĮ 113 str. 1 d., jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai: 1) nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); 2) priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką; 3) netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys, arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis.

Pareiškėjos nuomone, jos mokestinė nepriemoka turėtų būti pripažinta beviltiška ABTĮ 113 str. 1 d. 3 p. pagrindu.

Mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška tvarką detaliau reglamentuoja Taisyklės, kurių 7.3.2 p. (Taisyklių redakcija, galiojusi pareiškėjos prašymo pateikimo metu) nustatyta, kad, kai mokestinė nepriemoka pagal MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. gali būti pripažinta beviltiška arba kai mokesčių mokėtojas pateikia prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška (t. y., kai netikslinga nepriemoką išieškoti dėl sunkios fizinio asmens ekonominės (socialinės) padėties), pats mokesčių mokėtojas turi pateikti kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra sulaukęs pensinio amžiaus, yra neįgalusis, jam reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija arba, kad asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą, taip pat dokumentus, kuriuose būtų pateikti duomenys apie asmens ir jo šeimos gaunamas pajamas, turimą turtą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja atsakovei pateikė 2015 m. gegužės 19 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymą Nr. 3038 apie jai paskirtą socialinę pašalpą (b. l. 55). Nors VMI pažymėjo, kad minėta pažyma patvirtino, jog pareiškėjai pašalpa skiriama iki 2015 m. birželio 30 d., tačiau, kaip matyti iš pareiškėjos teismui pateiktos 2016 m. vasario 8 d. pažymos Nr. 285 (b. l. 69) socialinė pašalpa pareiškėjai buvo mokama visus 2015 m., išskyrus liepos mėn., bet tuomet jai buvo skirta parama mokinio reikmenims įsigyti. Be to, pareiškėjai 2015 m. buvo skirta išlaidų karštam vandeniui ir šildymo išlaidų kompensacija. Taigi minėtose pažymose pateikti duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjai reikia valstybės paramos, taigi ji atitinka vieną iš reikalavimų, kada mokestinė nepriemoka gali būti pripažįstama beviltiška. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimą beviltiška sieja su sunkia fizinio asmens ekonomine (socialine) padėtimi ir vien asmens priskyrimas tam tikrai socialinei grupei (šiuo atveju – valstybės remtiniems asmenims) savaime nesudaro pagrindo jo mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška. Tam būtina įvertinti visas mokesčių mokėtojo ekonominę (socialinę) padėtį apibūdinančias aplinkybes (gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442?807/2010).

Atkreiptinas dėmesys, jog Išvadoje, kuri laikytina skundžiamo sprendimu motyvuojamąja dalimi, nurodyta, kad pareiškėja neatitinka Taisyklių 11 p. nuostatų. Taisyklių 11 p. nustatyta, kad pagal MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. mokestinė nepriemoka pripažįstama beviltiška, atsižvelgiant į fizinio asmens sunkią ekonominę (socialinę) padėtį: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama ir: 1) asmens, jo sutuoktinio ir kitų šeimos narių mėnesio pajamos (jų sumos vidurkis per mėnesį einamaisiais metais arba per paskutinius 6 mėnesius, atskaičius išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas), skaičiuojant vienam šeimos nariui, neviršija 80 proc. minimalios mėnesinės algos dydžio; 2) asmuo ir / arba jo sutuoktinis turi ne daugiau kaip vieną būstą, kurio normatyvas yra 60 kv. m būsto naudingojo ploto vienam iš sutuoktinių, pridedant 15 kv. m kitam sutuoktiniui; asmuo ir / arba jo sutuoktinis turi ne daugiau kaip vieną žemės sklypą (žemės sklypas, kuriame yra būstas (statinys), nevertinamas kaip atskiras objektas), kurio normatyvai asmeniui: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai; asmuo ir / arba jo sutuoktinis turi vieną transporto priemonę.

Nagrinėjamu atveju iš minėtos Išvados matyti, kad nebuvo vertintos Taisyklių 11.1 ir 11.2 p. nustatytos sąlygos, nes, kaip patvirtino VMI atstovas teismo posėdžio metu, konstatavus, jog pareiškėja įsidarbino, jos ekonominė (socialinė) padėtis nebebuvo laikoma sunki. Tačiau teismas nesutinka su tokiu vertinimu, kadangi, kaip minėta, net ir pareiškėjai įsidarbinus, jai ir toliau buvo skiriama valstybės parama. Be to, pažymėtina, kad VMI nevertino pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio dydžio, kuris, kaip matyti iš byloje esančios pažymos (b. l. 24), sudarė tik 114,29 Eur birželio ir 150 Eur liepos mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors Išvadoje pažymėta, jog laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d. pareiškėja gavo 41 603,63 Lt pajamų (pareiškėjos teigimu, pinigus pervedė jos draugas M. K.), tačiau pagal Taisyklių 11.1 p. vertinamos einamųjų metų arba paskutinių 6 mėn. pajamos. Kadangi pareiškėja turėjo būti priskirta prie asmenų, kuriems reikia valstybės paramos, darytina išvada, jog VMI nepagrįstai nevertino Taisyklių 11.1 ir 11.2 p. nustatytų sąlygų, taigi netinkamai įvertino pareiškėjos prašymą jos mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas VMI viršininko 2015 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. (23.31-08)-322-2372 naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.). Tačiau teismas negali nei pats pripažinti pareiškėjos nepriemokos beviltiška (tokia funkcija nepriskirta teismo kompetencijai), nei įpareigoti tai padaryti atsakovę, nes tokį sprendimą VMI gali priimti tik tinkamai įvertinusi pareiškėjos ekonominę (socialinę) padėtį, kas nebuvo padaryta nagrinėjamu atveju, todėl šiuo atveju VMI įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-322-2372.

Įpareigoti atsakovę Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš naujo išspręsti pareiškėjos prašymą mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė