- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- 1-413-791/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06349-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Kaltinamasis
- M. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis M. J. 2019 m. vasario 14 d. apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia be jokios aiškios priežasties kumščiu sudavė U. A. vieną smūgį į veido sritį, padarydamas nosies kaulų lūžimą bei kraujosruvas odoje ir poodyje kairės akies vokuose, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam U. A. sveikatą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, M. J. parodė, kad savo kaltę pripažįsta ir su įtarime išvardintomis aplinkybėmis sutinka pilnai. Nurodo, kad 2019 m. vasario 14 d. buvo pas A. J., ten dviese su juo išgėrė butelį degtinės. Tuomet A. J. pasiūlė vykti pas jo seserį L. K., pasiskolinti pinigų. Pas A. J. seserį juos nuvežė apie 22.30 val., jos namų durys buvo neužrakintos, todėl abu su A. J. užėjo. Nuėjus į L. K. kambarį, jis atsisėdo į fotelį, o A. J. kalbėjo su ja, prašė pinigų, tačiau, ji nedavė. Tuomet A. J. pamatė, kad tame pačiame, tik užuolaida perskirtame kambaryje, lovoje guli U. A., nuėjo su juo pasisveikinti. M. J. irgi nuėjo pasisveikinti, tačiau prisiminė senas nuoskaudas, kadangi U. A. kabinėdavosi prie jo brolio, todėl iš piktumo vieną kartą sudavė gulinčiam U. A. kumščiu į veidą. Jokio konflikto tą vakarą tarp jo ir U. A. nebuvo. Sudavęs smūgį išėjo į lauką ir su A. J. išvažiavo atgal pas jį. Po kelių dienų iš pašalinių asmenų sužinojo, kad trenkdamas U. A., sulaužė jam nosį. Nusikaltimo metu buvo neblaivus, tačiau visas aplinkybes pamena gerai. Mano, kad tam, kad sudavė smūgį U. A., turėjo įtakos vartotas alkoholis. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, pažada, kad ateityje daugiau taip nepasikartos.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo M. J. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.
Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis U. A. 2019 m. vasario 15 d. kreipėsi į policiją nurodydamas, kad 2019 m. vasario 14 d. apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), esančiuose manuose, jį sužalojo M. J., suduodamas vieną smūgį į nosies sritį (b. 1. 1).
Nukentėjusysis U. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. vasario 14 d. į namus atvyko neblaivūs mamos brolis A. J. su iš matymo pažįstamu M. J.. A. J. atvyko pasiskolinti iš mamos pinigų, tačiau ji pinigų nedavė. A. J. buvo atėjęs pas jį į kambarį pasisveikinti, tuomet įbėgo M. J., nustūmė dėdę ir gulinčiam U. A. sudavė vieną kartą kumščių į nosį. Jokio konflikto tarp jų nebuvo, viskas įvyko be jokios priežasties, mano, kad dėl senų nesutarimų, tarp kaimų ir tarp jaunimo. Po smūgio M. J. jis nieko nesakė, nesusigaudė, kas įvyko. M. J. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. M. J. ir A. J. išvykus, išsikvietė policijos pareigūnus. Kai M. J. sudavė vieną kartą kumščiu jam į nosį, skaudėjo, jautė stiprų fizinį skausmą. Kreipėsi į medikus, kurie nustatė, kad lūžo nosis. Taikytis nesutinka. Civilinio ieškinio nereikš (b, 1. 2, 25-26, 27).
Liudytojas A. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad M. J. jo pažįstamas. 2019 m. vasario 14 d. apie 22.30 val. jis kartu su M. J. nuvyko pas seserį L. K. pasiskolinti pinigų. Sesuo gyvena kartu su sūnumi U. A.. Nuvykus seserį rado kambaryje žiūrinčią televizorių, U. A. buvo kitame kambaryje. Pakalbėjęs su seserimi nuėjo į U. A. kambarį, šis gulėjo lovoje, jie pasisveikino. Jam išeinant iš U. A. kambario atėjo M. J.. Kas įvyko tarp M. J. ir U. A. nematė. Netrukus jis kartu su M. J. išvažiavo. Kitą dieną jam paskambino sesuo ir pasakė, kad M. J., U. A. sulaužė nosį. Tą dieną A. J. ir M. J. buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, kadangi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Ar vyksta nesutarimai tarp U. A. ir M. J., nežino (b. 1. 59-60).
Liudytoja L. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. vasario 14 d. apie 22.38 val. į jos namus atvyko brolis A. J. su draugu M. J.. Namuose buvo sūnus U. A., kuris buvo savo kambaryje, gulėjo lovoje. Brolis paprašė paskolinti pinigų, .ji jam pasakė, kad neturi. Tada A. J. nuėjo pasisveikinti su U. A., o M. J., staigiai pašokęs nuo fotelio ant kurio sėdėjo, pastūmė jį į šoną ir įėįo į U. A. kambarį. Gulėdama lovoje išgirdo smūgį ir U. A. žodžius „o blet, o blet“, supratusi, kad kažkas įvyko, bandė sulaikyti savo brolį ir M. J., kurie bėgo pro duris, tačiau nepavyko. Kai ji grįžo pas U. A., šis pasakė, kad M. J. jį sumušė, turbūt sulaužė nosį. Jokio konflikto tarp U. A ir M. J nebuvo, viskas įvyko akimirksniu. Po smūgio lūžo nosis, buvo kraujosruvų (b. 1. 63-64).
Apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini), apžiūra, jokie daiktai paimti nebuvo (b. 1.15-22).
Iš 2019 m. vasario 19 d. specialisto išvados Nr. G 134/2019 (06) matyti, kad U. A. nustatytas nosies kaulų lūžimas bei kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokuose. Sužalojimas padarytas dėl vieno trauminio poveikio ir kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. 1. 41).
Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu byloje įrodyta, jog kaltinamasis M. J. vieną kartą kumščiu sudavė per veidą U. A., tuo padarydamas nosies kaulų lūžimą bei kraujosruvą odoje ir poodyje kairės akies vokuose. Tokiais veiksmais kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo U. A. sveikatą ir padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamojo padarytas tyčinis nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). M. J. neteistas (b. l. 77), baustas administracine tvarka (b. l. 78–82), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 75). Kaltinamasis sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat jis sutiko su prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu (b. l. 90–92). Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmė – laisvės apribojimas. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų bei savanoriškai atlygino padarytą žalą, kas pripažįstama atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, o taip pat į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, ir ši aplinkybė sunkina kaltinamojo atsakomybę.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė – 2019 m. kovo 1 d. tyrėjos nutarimu paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73–74), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Byloje pareikštas civilinis ieškinys (b. l. 46–54) ginant Vilniaus teritorinės ligonių kasos interesus už nukentėjusiojo U. A. gydymo išlaidas yra pagrįstas ir pilnai tenkintinas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio, 6.283 straipsnio reikalavimais žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, dėl ko nukentėjusiajam buvo suteikta skubi pagalba ligoninėje, gydymo išlaidos sudaro 30,52 eurų sumą, jos apmokėtos iš Valstybinės ligonių kasos PSDF biudžeto, todėl kaltinamasis privalo jas atlyginti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai M. J. jau atlygino, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo yra atmetamas (b. l. 55–57).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. J. per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti.
Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.