Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L.V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „VSA Vilnius“ rūšiuotoja, ištekėjusi, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

ji 2012 m. lapkričio mėn. 24 d., apie 6.08 val., Lentvario g. ties 33-čiu pastatu, Vilniuje, vairavo jai priklausantį automobilį NISSAN ALMERA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivi, taip pažeidė KET 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, taip pat pažeidė KET 133 punkto reikalavimus, pagal kuriuos pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. L. V. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir apsivertė. Šių L. V. veiksmų pasėkoje kūno sužalojimus patyrė automobilio NISSAN ALMERA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivė A. G., gim. 1974-08-24, kurie Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Taip L. V. padarė BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Kaltinamoji L. V. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad iš vakaro buvo gimtadienyje, kur išgėrė alkoholio: brendžio, šampano, alaus. Vakare apie 21-22 val. grįžo namo, išsimiegojo. Iš ryto ji labai gerai jautėsi, manė, kad yra blaiva. Atėjo draugė A. G.. Ji paprašė parvežti ją namo. Buvo apie 6 val. ryto, lapkričio 24 d. Automobiliu Nissan Almeda jos važiavo Lentvario gatve apie 40-50 km/h greičiu. Kelias buvo siauras. Priešais kita juosta važiavo „fūra“ ir ją apšvietė. Kaltinamoji negalėjo sustabdyti, išsigando, pagalvojo, kad „fūra“ į ją įvažiuos, tad staigiai pasuko į dešinę, apsivertė. Vėliau atvažiavo policija ir greitoji. Įvykio metu buvo sužalota A. G.. Jai buvo sulaužyta ranka. Nukentėjusios ji atsiprašė, žalą atlygino, jų santykiai geri.

Nukentėjusioji A. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad lapkričio 24 d., ryte apie 5.30 – 6.00 val., ji paprašė L. V., kad ją nuvežtų. Jos važiavo iš L. V. namų į Gurų kaimą. Tik nuvažiavus nuo tilto pamatė, kaip priešais „fūros“ žibintai apšvietė kelią. Ji jas apakino. Jai pasirodė, kad „Fūra“ važiuoja kelio viduriu ir tiesiai į jas. Ji surėkė, kad L. V. stabdytų automobilį ir ši staigiai pasuko į dešinę. Šio įvykio metu jai buvo sulaužyta ranka, sumušta galva. Jos važiavo nedideliu greičiu. Ji nepastebėjo, kad L. V. būtų buvus neblaivi, kvapo nepajuto, be to ji pati buvo išgėrusi degtinės ir alaus. Vakare gėrė su draugais, tarp jų L. V. nebuvo. Pretenzijų kaltinamajai ji neturi, jos susitaikiusios, ji jai atleido.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. B. nurodė, kad 2012-11-24 apie 6.00 val. vairavo automobilį VW Transporter, valst. Nr. raidžių nepamena, skaičiai -282. Važiavo Lentvario gatve iš Lentvario link Vilniaus pusės. Pravažiavęs tiltą per upę, leidžiantis nuo kalno, pamatė dešinėje pusėje, griovyje, ties kapinėmis švieseles. Privažiavęs arčiau pamatė griovyje automobilį. Tuo metu buvo tamsus paros metas, pati gatvė neapšviesta, bet ties įvykio vieta gana šviesu nuo esančios šalia bazės. Sustojęs ir priėjęs prie automobilio pamatė šonu gulinčiame automobilyje dvi moteris, kurios negalėjo išlipti. Jos buvo sąmoningos, šnekėjo tarpusavyje, viena skaudėsi rankos skausmu. Daugiau jokių žmonių įvykio vietoje nebuvo. Paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112 sulaukė atvykusių gelbėtojų ir išvyko iš įvykio vietos. Kaip iki įvykio važiavo automobilis Nissan Almera, iš kurios pusės, kokiu greičiu, ir dėl kokių priežasčių minėtas automobilis nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, nematė ir nurodyti negali. Važiuojant su jokiu krovininiu automobiliu neprasilenkė, tik su vieninteliu mikroautobusu, su kurio prasilenkė gal 4 kilometrai iki įvykio vietos, ties Kalvų slėniu. Daugiau jokių transporto priemonių kelyje nesutiko (b. l. 31-32).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio vietos plane bei nuotraukose buvo užfiksuota įvykio vieta, automobilio NISSAN ALMERA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padėtis po eismo įvykio (b. l. 3-9).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti automobiliui NISSAN ALMERA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvykio metu padaryti sugadinimai (b. l. 10-11).

2012-12-06 apžiūros protokole nurodyta, kad išnagrinėjus pateiktus A. G. medicininius dokumentus bei susipažinus su eismo įvykio aplinkybėmis padaryta išvada, jog A. G. nustatytas dešinio žastikaulio proksimalinio galo lūžimas, muštinė žaizda galvoje. Sužalojimas padarytas paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamo įvykio metu. Sužalojimas dėl žastikaulio lūžimo kvalifikuojamas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu (b. l. 19).

Specialisto išvadoje Nr. T-A11049/12(01) nurodyta, kad L. V. kraujyje, paimtame 2012-11-24 7.05 val., rasta 2,99 promilės etilo alkoholio (b. l. 38).

2012-12-06 apžiūros protokole nurodyta, kad išnagrinėjus pateiktus L. V. medicininius dokumentus bei susipažinus su eismo įvykio aplinkybėmis padaryta išvada, jog L. V. nustatytas odos nubrozdinimas veide, kaktos kairėj. Sužalojimas padarytas paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamo įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu (b. l. 39).

Visuma šių teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis pripažįsta įrodytomis kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, sukonkretinant pažeistas KET nuostatas. Kaip minėta, byloje yra įrodyta, kad L. V. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, nustatytas 2,99 promilių neblaivumas. Taip ji pažeidė KET 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Be to ji nepasirinko saugaus greičio, taip pažeisdama KET 133 punkto reikalavimus, pagal kuriuos pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Kaltinamoji teigė, kad važiavo 40-50 km/h greičiu, ką iš esmės patvirtino ir nukentėjusioji A. G.. Šis greitis buvo pasirinktas tinkamai neatsižvelgus į įvykio vietos kelio plotį, kitas keliu važiuojančias transporto priemones, nes, kaltinamosios ir nukentėjusiosios teigimu, pastebėjus priešais atvažiuojančią krovininę transporto priemonę L. V. nesugebėjo saugiai sulėtinti greitį ir su ja prasilenkti. Teismo vertinimu L. V. galimybes tinkamai reaguoti į situaciją kelyje neabejotinai ribojo ir didelis jos neblaivumas. Kaltinamoji nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir apsivertė. Šio eismo įvykio metu nukentėjusiajam A. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Veika yra baigta. Atsiradę padariniai su konstatuota L. V. veika sietini tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Jos kaltė pasireiškė neatsargia forma, o būtent nusikalstamu nerūpestingumu, nes kaltinamoji nesuvokė savo neblaivios būsenos, kad tokioje būsenoje ir tokiu greičiu važiuodama elgiasi rizikingai, nenumatė, kad dėl tokių jos veiksmų gali kilti neigiamos pasekmės, nors turėjo ir galėjo tai suvokti bei numatyti. Tuo remdamasis teismas sprendžia esant pagrindui konstatuoti visus BK 281 straipsnio 2 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, o tuo pačiu ir spręsti L. V. baudžiamosios atsakomybės už šią veiką klausimą.

Kaltinamosios L. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savanoriškai atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaip minėta, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad L. V. padarė neatsargų nusikaltimą. Savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos ji pilnai pripažino. Nukentėjusiajai A. G. padaryta žala yra atlyginta, ši neturi kaltinamajai jokių pretenzijų, civilinio ieškinio nereiškia. Tiek kaltinamoji L. V., tiek nukentėjusioji A. G. patvirtino, kad susitaikė. Kaltinamoji praeityje teista nebuvo, už KET pažeidimus administracine tvarka nebausta, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus priklausomybės ligų centre ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydyta, į įskaitas neįrašyta. Tai įvertinęs teismas sprendžia, kad konstatuota kaltinamosios padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir ateityje L. V. naujų nusikalstamų veikų nedarys. BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių nenustatyta. Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos atleisti L. V. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones, taip pat į jau minėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui, taip pat į tai, kad transporto priemonę L. V. vairavo esant 2,99 promilių girtumui, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, teismas L. V. skiria baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Šis terminas parinktas atsižvelgus tiek į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tiek lyginamuoju aspektu ir į administracinę atsakomybę už analogišką, tačiau švelnesnius padarinius sukėlusią veiką reglamentuojančios teisės normos, o būtent Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalies sankciją.

Atsižvelgęs į jau minėtas aplinkybes teismas taip pat skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatydamas minimalų jos dydį (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

L. V. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji neskirtina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir baudžiamąją bylą nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais L. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams;

2) skirti 5 MGL, tai yra 650 Lt dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti dviejų mėnesių nuo nuosprendžio įsitesėjimo dienos įmokos sumokėjimo terminą. Išaiškinti, kad ši įmoka turi būti sumokėta per nustatytą terminą į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT 267300010002455919 (AB „Swedbank“) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Nustatytu laiku nesumokėta įmoka bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti L. V., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.