- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-08
- Bylos Nr.
- TS-40-333/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidutė Stangvilienė
- Nuteistasis
- A. T.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. T. (A. T.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir susipažinusi su pateikta medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nuteistasis A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) bausmę atlieka pagal nuosprendį, kuriuo nuteistas 2012-12-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 149 str. 1 d., 180 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d. 4 metais laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2012-05-09, bausmės pabaiga – 2016-05-09.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015-05-13 nutarimu atmestas nuteistojo A. T. prašymas paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.
Nutarime komisija nurodė, kad nuteistasis anksčiau teistas dešimt kartų. Pirmojo teistumo metu nuteistasis buvo aštuoniolikos metų amžiaus. Jam buvo taikyta amnestija, atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo, tačiau visa tai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, jis toliau darė nusikaltimus. Atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose nuteistasis buvo tris kartus baustas drausmine tvarka, vieną kartą dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo buvo apsiribota drausminio pobūdžio pokalbiu, taip pat drausminėmis nuobaudomis buvo baustas ir kitose laisvės atėmimo įstaigose. Nors drausminės nuobaudos ir negaliojančios, tačiau tai nuteistojo elgesį charakterizuoja neigiamai. Neskatintas. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistasis sugeba analizuoti ir vertinti savo elgesį, tačiau visiškai nesavikritiškas, linkęs save pateisinti, neigia kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo. Pažįsta turimas problemas, tačiau lig šiol jų konstruktyviai nesprendė, gal būt dėl įgūdžių stokos. Pateisina kai kurių nusikaltimų darymą, pavyzdžiui vagysčių, nelaiko jų rimtu nusikaltimu. Savo įsitikinimus iškelia aukščiau visuomenės normų. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nusikaltimus nuteistasis darė trokšdamas patirti riziką, dėl adrenalino, taip pat stokodamas lėšų pragyvenimui. Nuteistajam trūksta pasitikėjimo savimi. Psichologinės tarnybos išvadoje pažymima, kad nuteistasis pokalbių metu su psichologais emociškai labilus, dirglus, nerimastingas. Analizuoja ir vertina savo elgesį, tačiau kartais stokoja savikritikos, linkęs save pateisinti, minimalizuoti pasekmes. Nuteistojo oficialaus darbo laisvėje patirtis maža. Šiuo metu yra netekęs 80% darbingumo. Pagrindiniai veiksniai didinantys seksualinio smurto, smurtinio elgesio ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikas ateityje yra: ankstesni smurtiniai veiksmai, pirmas nusikaltimas įvykdytas gan jauname amžiuje; kaltės sumenkinamas ar nepripažinimas; pasitaikančios impulsyvios reakcijos, savikontrolės sumažėjimas teisės pažeidėjui nepalankiose situacijose; siekis pasipelnyti greitu būdu.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis A. T. su komisijos išvadomis nesutiko ir prašė komisijos 2015-05-13 nutarimą panaikinti. Prašė atsižvelgti į jo sunkią sveikatos būklę ir paleisti jį lygtinai iš pataisos namų.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepimu Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimui visiškai pritarė ir palaikė jame išdėstytus motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Skundo nagrinėjimo metu teisme nuteistasis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, dėl ko formaliai jam galėtų būti taikomas LR BVK 157 str. numatytas lygtinis paleidimas. Vien formaliųjų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių: nuteistojo asmenybės vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kitų veiksnių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Vertinant lygtinio paleidimo galimybę, būtina konstatuoti, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti visi jam parinktos ir skirtos bausmės tikslai, kurie sudaro pagrindą manyti, jog asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas yra ne atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o kita paskirtos bausmės vykdymo forma, siekiant asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę, todėl ir sprendžiant dėl lygtinio paleidimo svarbūs išlieka bausmės tikslai, o tarp jų ir teisingumo užtikrinimo aspektas.
Susipažinus su teismui pateikta medžiaga ir nuteistojo asmens byla darytina išvada, kad skundžiamas 2015-05-13 komisijos priimtas nutarimas nepaleisti nuteistojo A. T. iš pataisos įstaigos, yra pagrįstas ir motyvuotas, naikinti jo nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas sutinka su komisijos ir prokurorės nurodytomis aplinkybėmis, įtakojančiomis lygtinio paleidimo klausimo sprendimą, o būtent tai, kad nuteistasis anksčiau teistas dešimt kartų, naujos nusikalstamos veikos padarytos turint neišnykusį teistumą, jo daromi nusikaltimai sunkėja. Nuteistajam praeityje buvo taikyta amnestija, jis buvo atleistas nuo bausmės dėl ligos, tačiau tai nuteistojo elgesiui teigiamo poveikio neturėjo. Laisvės atėmimo bausmę atlieka už dvi nusikalstamas veikas - išžaginimą ir plėšimą, iš kurių viena įstatymo priskirta sunkių, kita - apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis A. T. šias nusikalstamas veikas padarė būdamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-11 nutartimi dėl ligos atleistas nuo bausmės, paskirtos pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-08-18 nuosprendį. Nuteistasis skunde nurodo, kad sunkiai serga kepenų ciroze (80 procentų neįgalus) ir gydytojas rekomenduoja, kad būtų paleistas iš pataisos namų, ką patvirtina rašytiniais įrodymais. Tačiau iš pateikto išrašo iš medicininių dokumentų matyti tik tai, kad nuteistasis serga B ir C virusine kepenų ciroze, tačiau dėl dispepsinių reiškinių gydymą savavališkai nutraukė, jokių rekomendacijų nenurodyta. Pažymėtina ir tai, kad jeigu tokia liga nuteistasis jau sirgo darydamas nusikalstamą veiką ir tai jam nesutrukdė vėl padaryti sunkų ir apysunkį nusikaltimus, susirgimas negali būti pripažintas pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistasis Alytaus pataisos namuose tris kartus baustas drausmine tvarka, vieną kartą dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo buvo apsiribota drausminio pobūdžio pokalbiu, nors drausminės nuobaudos ir negalioja, tačiau rodo, kad nuteistasis yra linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles ir jo elgesys negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Nors bausmę atlieka nuo 2012-05-09, tačiau neturi nei vieno paskatinimo.
Psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, kad pagrindiniai veiksniai, didinantys smurtinio elgesio riziką ateityje yra ankstesni smurtiniai veiksmai, pirmas nusikaltimas įvykdytas gan jauname amžiuje; kaltės sumenkinimas, būdingos impulsyvios reakcijos, savikontrolės sumažėjimas teisės pažeidėjui nepalankiose situacijose, siekis pasipelnyti greitu būdu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nors nuteistasis sugeba analizuoti ir vertinti savo elgesį, tačiau visiškai yra nesavikritiškas, linkęs save pateisinti. Nusikaltimus daro trokšdamas patirti riziką, dėl adrenalino, taip pat stokodamas lėšų pragyvenimui, laisvėje stengėsi pragyventi iš asocialios veiklos, vėliau gavo invalidumo pašalpą. A. T. trūksta pasitikėjimo savimi, savo autoagresyvų elgesį neigia, savo įsitikinimus iškelia aukščiau visuomenės normų. Nors jis ir atpažįsta turimas problemas, tačiau iki šiol jų konstruktyviai nesprendė. Byloje pateiktose socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadose nurodyta, kad nuteistojo elgesys yra emociškai labilus, dirglus, siekdamas įrodyti savo tiesą, kaskart įsivelia į konfliktiškas situacijas, kurių metu reaguoja impulsyviai, neigia priklausomybes. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vertinama kaip vidutinė (53 balai).
Teismas įvertina ir tai, kad Komisija nebuvo vieningos nuomonės, priimant nutarimą taikyti nuteistajam A. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, iš dalyvavusių 8 narių, lygtinio paleidimo taikymui pritarė tik 4 komisijos nariai (komisijos pirmininkas balsavo „prieš“).
Nors nuteistasis atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau vien tai negali būti pagrindu taikyti lygtinį paleidimą. Teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, vertindamas nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančias aplinkybes ne tik gali, bet ir privalo atsižvelgti į nuteistojo elgesį, gyvenimo būdą, nusikalstamo elgesio pakartotinumą, nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, bei į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už tyčinius smurtinius nusikaltimus, kurių vienas priskirtas sunkių nusikaltimų kategorijai, jam likusi pakankamai didelė neatliktos bausmės dalis (bausmės pabaiga 2016-05-09), nuolat daro analogiškas nusikalstamas veikas, nepateisino anksčiau teismo jam parodyto pasitikėjimo, kadangi tik tokių aplinkybių visuma teismui suteikia pagrindą padaryti išvadą, ar nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistojo A. T. atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Šiuo atveju taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jo įgyvendinimas - kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti bausmę, adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai, be to, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, į nukentėjusiosios lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 5 d. 3 p., teismas
nutarė:
Nuteistojo A. T. skundą atmesti.
Palikti galioti 2015-05-13 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimą Nr. 94-229.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.