Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi K. B., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietės, dirbančios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 187¹ str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. 2013-11-15 apie 15.45 val. (duomenys neskelbtini), vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir prokurorės J. J. nurodymus, vyr. tyrėjui E. P. ir vyr. tyrėjai E. S. atvykus aukščiau minėtu adresu daryti sankcionuotą kratą pas K. B., atsisakė juos įleisti į butą, uždarė buto duris ir išbėgo iš namo. Tokiais savo veiksmais ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187¹ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiama K. B. teismo posėdyje nepripažino padariusi nurodytą teisės pažeidimą, paaiškino, kad į savo butą ji net nebuvo užėjusi. Ji buvo mieste, kai jai paskambino ir pasakė, kad ji užpila 3-o aukšto butą. Kiek suprato, skambutis buvo iš vandentiekio. Tuo pačiu jai paskambino tyrėja ir pranešė, kad jos sūnų sulaikė Stokholme ir reikia atvažiuoti į komisariatą. Ji iš karto pirma nuvažiavo į butą. Į liftą įlipo du vyrai, išlipo su ja, jai pasakė, kad nori patekti į jos butą. Ji sutriko, pasakė, kad į jos butą jie nepateks. Tada išėjo į laiptinę, paskambino sūnui, šis jai liepė išeiti iš namo ir neiti į butą. Ji ir išėjo. Tada atsirado prokurorė ir iš jos rankų davė jai perskaityti nutartį. Ten dar buvo parašyta, kad pas ją gyvena kažkoks M. B., kurio ji netgi nepažįsta. Nuvažiavo į komisariatą, norėjo ten daryti jos asmens kratą. Ji nesutiko, kadangi ir vėl nebuvo dokumentų. Bet vis tiek iškratė jos rankinę, nuvažiavo ir padarė kratą. Ji pati nesidomėjo, ar jai tikrai skambino vandentiekio darbuotojai, bet aišku, kad tai ne jie skambino. Pareigūnai jai parodė dokumentus laiptinėje, buvo 4 val. po pietų, tamsoka. Nelabai ji ten ką ir įskaitė, o be to sutriko. Mano, kad byla jos atžvilgiu turi būti nutraukta, kadangi jos veikoje nėra tyčios padaryti pažeidimą. Kadangi nutartis leisti atlikti kratą buvo priimta LR Generalinei prokuratūrai vykdant Norvegijos Karalystės teisinės pagalbos prašymą baudžiamojoje byloje, nutartyje aiškiai pasakyta, kad krata siekiama surasti Norvegijoje pagrobtus daiktus, darytina išvada, kad teismas leido ne LR prokurorei daryti kratą, bet Norvegijos Karalystės apygardos įgaliotam atstovui, o su prokurore nebuvo jokio Norvegijos Karalystės įgalioto atstovo. Nutartyje nėra antspaudo ir įrašo, kad ši nutartis skubiai vykdoma, ji skundžiama per 7 dienas, todėl buvo neįsiteisėjusi. Prokurorė neturėjo teisės reikaluti ją vykdyti. Nutartyje nurodytas asmuo M. B., tokio asmens ji nežino, sūnaus tokiu vardu neturi, pareigūnai žinojo, kad tokio piliečio neegzistuoja, ir jis negali pas ją turėti jokių daiktų. Tokio kompiuterio, koks nuodytas nutartyje, jos bute nėra, jis nebuvo rastas kratos metu, pagal jį negalėjo būti atsekti jos duomenys. Prokurorė pateikė klaidingus duomenis teismui, klaidindama teismą, siekdama patekti į jos butą. Įvykio vietoje jai kratos nutarties neįteikė, atsisakė duoti į rankas, kad perskaitytų, skaitė jos atskiras dalis, nutarties kopijos neturėjo. Ji neturėjo jokios tyčios nevykdyti nutarties ar pareigūnų reikalavimų. Joks prokuratūros atstovas nedalyvavo, atvykusi namo rado tik civilius žmones prie savo buto, be uniformų, kurie jėga mėgino pakliūti į jos butą, prokurorė atvyko tik po poros valandų. (b.l.11-12) .

Liudytojas E. P. teismo posėdyje paaiškino, kad jis įvykio datos tiksliai neprisimena, įvykis buvo Didlaukio gatvėje. Prokurorės prašymu Nusikaltimų tyrimo skyrius vykdė nutartį dėl kratos. Buvo gautas pavedimas iš Norvegijos atlikti kratą tuo pagrindu, kad ponios registruoto buto adresu galimai yra Norvegijoje vogtų daiktų. Nurodytu adresu nuvyko jis, T. Š., E. S. ir prokurorė. Ar prokurorė buvo su jais visą laiką, neprisimena. Kai nuvyko, buto durų niekas neatidarė. Vėliau atvyko pilietė, ėjo prie durų, pamatė juos. Jie prisistatė, jis parodė savo tarnybinį pažymėjimą, paklausė pilietės duomenų, paaiškino, kodėl pas ją atvyko. Tačiau durys nebuvo atidarytos. Supažindino pilietę su nutartimi daryti kratą, ji priėjo prie balkono durų ir ją skaitė. Pilietė elgėsi agresyviai, pasakė, kad neleis jų į butą, pradėjo kažkam skambinėti, šnekėdama telefonu išėjo į balkoną laiptinėje. Ten yra kitas išėjimas iš namo, nusileidimas į pirmą aukštą. Ji staigiai išėjo, užrakino balkono duris iš kitos pusės ir pabėgo nuo jų. Prieš tai tos durys nebuvo užrakintos. Jis su kolega nusileido liftu ir prie kito namo ją sulaikė. Ją sulaikė asmeniškai T. Š.. Viskas vyko namo antrame aukšte. Prie durų buvo visi trys pareigūnai. Laiptinėje buvo pakankamai šviesu ir buvo galima susipažinti su dokumentais. Jis nėra prokuratūros darbuotojas, jis neskambino K. B. iš savo telefono kaip vandentiekio darbuotojas.

Liudytojas T. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo gautas nurodymas iš prokuratūros padėti vykdyti kratą pas K. B.. Apie 14.00-14.30 val. atvykę nerado jos namuose, niekas durų neatidarė. Tada palaukė, nuvažiavo į K. B. darbovietę. Grįžo atgal, paskambino į duris, tačiau jų niekas neatidarė, tada nusprendė laukti. Po kiek laiko atvyko K. B.. Kai K. B. atvyko, ji atsisakė įleisti juos į butą. Jie prisistatė jai, parodė tarnybinius pažymėjimus. Ji buvo supažindinta su nutartimi dėl kratos, ji kelis kartus perskaitė nutartį jiems dalyvaujant. Po to ilgai vyko įkalbinėjamas, ilgas nutarties skaitymas, skambinimas sūnui teisininkui. Tada jie iškvietė policijos pareigūnus, kurie buvo uniformuoti ir patvirtino, kad tyrėjai tikrai yra policijos pareigūnai. Tačiau K. B. vis tiek atsisakė juos įleisti į butą. Ji užrakino laiptinę ir pasišalino. Po to nuvyko į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą, ten surašė tarnybinius pranešimus, po to vėl grįžo nurodytu adresu. K. B. pagaliau atidarė duris ir jie atliko kratą. Jis nėra prokuratūros darbuotojas, yra policijos pareigūnas. Jis asmeniškai neskambino K. B. į mobilų telefoną, prisistatęs vandentiekio darbuotoju. Nutartį davė K. B. į rankas. Laiptinėje buvo trys pareigūnai ir prokurorė, ar 14.00 val. buvo prokurorė, neatsimena, bet kratą darė jau visi kartu. Laiptinėje degė šviesa. Joje tiesioginio lango nėra, yra balkono durys su stiklu.

Liudytoja E. S. teismo posėdyje paaiškino, kad datos negali pasakyti, į juos kreipėsi iš apylinkės prokuratūros dėl pagalbos darant kratą pagal Europos pavedimą. Jie sutartu laiku nuvažiavo nurodytu adresu. Ten susitiko su prokurore, norėjo patekti į butą, bet butas buvo užrakintas. Turėdami informacijos, kur K. B. dirba, bandė jos ieškoti jos darbo vietoje, tačiau ten jiems pasakė, kad K. B. serga. Grįžo prie moters buto ir laukė. Prokurorė išvažiavo, jie liko vietoje. Po kiek laiko pamatė, kad į liftą eina moteriškė, jie įlipo į liftą paskui ją, pamatė, kad ji išlipa būtent tame aukšte, kurio jiems reikia. Jie išlipo paskui, prisistatė moteriškei, paaiškino, ko atvyko, parodė jai nutartį, pažymėjimus. Moteris pareiškė, kad ji neturi raktų, užsipuolė dėl kažkokio skambučio. Tada paskambino sūnui, išėjo į laiptinę, pokalbio metu užrakino duris, kad pareigūnai negalėtų patekti ir puolė bėgti. Ji liko prie durų, o vyrai nubėgo jos sulaikyti. Susiskambino, kai moterį sulaikė. Pokalbio prie namo metu moteris atsisakė vykdyti jų teisėtus reikalavimus. Tuo metu atvyko prokurorė, prisistatė, viską moteriai paaiškino. Moteris vis tiek atsisakė juos įleisti, susiskambino su sūnumi, kuris pasakojo jai, ką reikia daryti. Moteris vis tiek jų neįleido. Tada buvo iškviesti policijos patruliai, kurie nuvežė juos į 1 policijos komisariatą. Ten buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Ji su kolega E. P. liko laukti prie buto durų. Po kurio laiko atvažiavo moteris su prokurore, juos įleido ir buvo atlikta krata. Ji nėra prokuratūros darbuotoja. Kai K. B. atėjo namo, prokurorės nebuvo. Nutartį davė jai paskaityti į rankas. K. B. nieko nepasirašinėjo, pasakė, kad neturi nei raktų, nei galimybės patekti į butą. Nutartis dėl kratos yra įteikiama, kai patenkama į vidų. Laiptinėje yra durys ir langai. Laiptinėje degė šviesa ir buvo pakankamai šviesu.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjos kaltė dėl nurodyto pažeidimo padarymo visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 12P-3579362-13, registruotų įvykių pažyma, prokurorės J. J., tyrėjo T. Š. policijos pareigūno K. K. tarnybiniais pranešimais, liudytojų J. J., T. Š., E. S., E. P. paaiškinimais, kita rašytine bylos medžiaga.

LR ATPK 187¹ str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už tyčinį prokuratūros pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymą, taip pat kitokį trukdymą prokuratūros pareigūnui įgyvendinti įstatymo jam suteiktas teises.

Byloje nustatyta, kad 2013-11-15 Vilniaus miesto apylinkės teismas prokurorės priėmė nutartį leisti daryti kratą adresu (duomenys neskelbtini).

Iš kratos protokolo, liudytojų E. P., T. Š., E. S., J. J. parodymų nustatyta, kad 2013-11-15 trys Vilniaus apskrities VPK NTV Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus Operatyvinio poskyrio tyrėjai E. P.. T. Š., E. S. bei prokurorė J. J. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), daryti kratos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-15 nutartį. Kaip nurodė liudytojai E. P., T. Š., E. S. bei J. J., buto savininkė K. B. buvo supažindinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-15 nutartimi dėl kratos, tačiau ji atsisakė pareigūnus įleisti į butą, dėl to buvo pristatyta į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą.

Kaip paaiškino prokurorė J. J., kadangi nutartis dėl kratos buvo skubaus vykdymo, ji kreipėsi į Vilniaus apsk. VPK, kad būtų paskirti kompetentingi atlikti kratos veiksmus pareigūnai ir su jais nuvyko prie buto. Kadangi vietoje nebuvo buto savininkės ir jie negalėjo pateikti į butą, prokurorė išvyko, pirmasis K. B. kontaktas įvyko su tyrėjais E. P., T. Š., E. S., kuriuos ji atsisakė įleisti į butą. Tyrėjai paskambino prokurorei į telefoną, ji po 10 min., sugrįžo prie K. B. buto, kur lauke prie laiptinės jai prisistatė kaip prokurorė, parodė pažymėjimą, taip pat teismo nutartį atlikti kratą jos bute, ji pareikalavo įleisti ją ir tyrėjus į butą atlikti kratą, tačiau K. B. net ir bendraudama tiesiogiai su prokurore, jos reikalavimų nevykdė ir neįleido pareigūnų į butą. Liudytoja E. S. patvirtino, kad K. B. nevykdė reikalavimo įleisti į butą daryti kratą ir atvykus prokurorei, kuri paaiškino K. B. situaciją. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patvirtino, kad nutartis dėl kratos jai buvo pateikta susipažinti, t.y, prokurorė davė jai nutartį skaityti iš jos rankų.

Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad K. B. nevykdė prokuratūros pareigūnės –prokurorės teisėto nurodymo įleisti į butą, adresu (duomenys neskelbtini), daryti kratos, trukdė atlikti kratą, nurodydama, kad neturi raktų, bandydama pabėgti iš vietos. Teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes vertina, kad K. B. veiksmuose buvo tyčia nevykdyti prokuratūros pareigūno reikalavimų, kadangi ji sąmoningai atsisakė įleisti pareigūnus į butą, suvokdama, kas jie tokie, kokiu tikslu reikalauja įleisti į butą. Visi trys apklausti tyrėjai nurodė, kad jie prisistatė K. B., parodė savo tarnybinius pažymėjimus, jai buvo išaiškintas jų prašymo įleisti į butą tikslas – kratos darymas, ji buvo supažindinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-15 nutartimi, ją skaitė, laiptinėje buvo pakankamai šviesu, degė šviesa, K. B. skaitė priėjusi prie balkono durų. Kaip nurodė prokurorė J. J. ir tyrėja E. S., antrą kartą jai buvo išaiškinti jų reikalavimai bei atvykimo tikslas atvykus prokurorei. Tačiau net ir po pakartotinio prokurorės reikalavimo įleisti į butą kratą atlikti, K. B. atsisakė tai daryti. Kaip nurodė liudytojai, vyko ilgas įkalbinėjimas, skambinimas sūnui, tad K. B. buvo pakankamai laiko susivokti situacijoje, net jei bendravimo pradžioje ją suklaidino sutapę skambučiai dėl vandentiekio avarijos ar pareigūnų civilių drabužių.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčija prokurorės reikalavimų ir pačios kratos teisėtumą, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kad prokurorė būtų peržengusi savo kompetencijos ribas. Pagal LR BPK 145 str. 1 d., kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo klaidingai traktuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-15 nutartimi buvo leista atlikti kratą ne Lietuvos Respublikos prokuratūros pareigūnui, o Norvegijos karalystės prokuratūros įgaliotam atstovui. Norvegijos Karalystė pateikė LR generalinei prokuratūrai teisinės pagalbos prašymą dėl kratos atlikimo. Pagal LR BPK 67 str.1 d. nuostatas Lietuvos Respublikos prokuratūra ir ikiteisminio tyrimo įstaigos, vykdydamos užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymus, atlieka šiame Kodekse nustatytus proceso veiksmus, t.y, tame tarpe ir kratą. To paties straipsnio 4 dalyje pabrėžiama, kad užsienio valstybės prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama atlikti proceso veiksmus tik LR tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir dalyvaujant LR pareigūnui.

Jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo mano, kad atliekant kratą buvo pažeista LR BPK 149 str. įtvirtinta kratos atlikimo tvarka, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus ji turi galimybę skųsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tai nesuteikia jai teisės trukdyti atlikti kratos procedūrą.

Teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra padaryta rašymo klaida – turėjo būti nurodyta – vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, o ne Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį, kadangi 2013-11-15 nutartį dėl kratos priėmė Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Atsisakiusi įvykdyti prokurorės nurodymą – įleisti tyrėjus į butą (duomenys neskelbtini), ir leisti atlikti kratą, K. B. padarė LR ATPK 187¹ str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, - tai, kad ji anksčiau nėra bausta administracine tvarka, neteista, dirba. Jos atsakomybę lengvinančių ir sukinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai, kad pirmą kartą padarė administracinį teisės pažeidimą, jai skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., 302² str., 302⁴ str., 313 str., teismas

nutarė:

pripažinti K. B., a/k (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187¹ str. 1 d., ir skirti jai administracinę nuobaudą – 200 Lt (dviejų šimtų litų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą banke „Swedbank“ sąskaitos Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000, SWIFT kodas NDEALT2X, arba banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“ sąskaitos Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.