Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria buvo netenkintas B. Ž. skundas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros 2014-05-23 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros (toliau – Institucija) 2014-05-23 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. RI-84(1-14)AM087824 B. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 78 str. 1 d. bei jam paskirta nuobauda – 200 Lt bauda.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas B. Ž. buvo surašytas už tai, kad 2014-05-15 buvo nustatyta, kad jis savavališkai (neturėdamas leidimo) (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio gyvenamo namo, bendro naudojimo vietoje, nupjovė maumedį, kurio skersmuo 36.5 cm, tuo jis savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimo Nr. 206 3.8 punkto reikalavimus.

Taip pat teismas skundžiamame nutarime konstatavo, jog buvo padaryti atitinkami procesiniai pažeidimai – administraciniame nutarime nėra nurodyta pažeidimo data ir laikas, tačiau juos laikė neesminiais bei nesudarančiais pagrindo naikinti Institucijos nutarimo. Apeliantas tvirtina priešingai bei mano, jog tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek jo pagrindu priimtiname nutarime turi būti nurodyta administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, bei nesant šių duomenų nei protokolas nei nutarimas negali būti priimami. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančių dokumentų – administracinio teisės pažeidimo protokolo, Institucijos nutarimo, 2014-05-14 patikrinimo akte Nr. R10-64 (beje, šis aktas pateiktas tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu), netgi nėra aišku kada – 2014 m. gegužės 14 ar 15 dieną, buvo nustatytas tariamas pažeidimas. O pažeidimo padarymo datos fiksavimas 2014-05-14 Patikrinimo akte Nr. R10-64, tokios datos nefiksuojant administracinio teisės pažeidimo protokole ir administracinio teisės pažeidimo nutarime, yra nepakankamas ir akivaizdžiai suponuoja procesinį pažeidimą dėl neaiškaus kaltinimo suformulavimo, kadangi ATPK nenumatyta, kad patikrinimo aktas yra administracinio teisės pažeidimo protokolo ar nutarimo dalis, dėl ko jame esanti informacija papildomai neturi būti nurodyta protokole ar nutarime.

Plėtodamas apeliacinį skundą apeliantas cituoja ATPK 260 str. 1 d. numatytus pagrindinius administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus bei teigia, jog Institucijos nutarimas buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. R 1-54(1-14) pagrindu, tačiau, pasak apelianto, minėtame protokole nėra protokolo surašymo datos, dėl ko toks protokolas laikytinas neteisėtu. Taip pat pabrėžia, jog Institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą išsamiai neištyrė pažeidimo aplinkybių – nepatikrino tik vienos namo gyventojos (su kuria, beje, pasak apelianto, santykiai įtempti), kaip fakto, nurodytų aplinkybių, neapklausė namo gyventojų ir kaimynų, neišsiaiškino, dėl kokios priežasties medis buvo nupjautas, ar medis kėlė grėsmę, ar buvo visiškai negrėsmingas, taip pat neatsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktus paaiškinimus. Apeliantas tvirtina, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas neatsižvelgė į apelianto skunde pateiktus paaiškinimus, bylos medžiagoje esančius rašytinius įrodymus (daugiabučio namo gyventojų rašytinis paaiškinimas) patvirtinančius, jog ne B. Ž. nupjovė ginčo maumedį, taip pat, kad maumedžio nupjovimas buvo būtinas ir reikalingas, nes kėlė grėsmę tiek daugiabučio namo gyventojų, tiek jų turto saugumui. Pažymi, kad visi be išimties liudytojais apklausti asmenys (namo gyventojai, ypač kurių butų langai buvo į maumedžio pusę) nurodė, jog esant dideliam vėjui medis linguodavo, liesdavo namo stogą (šakos plakė pastogę) ir trukdė bendram namo stogui (prakiurdavo stogas dėl ant jo susikaupiančių maumedžio šiukšlių), maumedžio šakų viršūnės siekdavo elektros laidus, be to, liudytojai R. G. ir D. J. nurodė, jog priešais jų langus augęs maumedis užstodavo šviesą. Pasak apelianto, tokių parodymų pakanka konstatuoti, jog maumedis iš tiesų kėlė realią grėsmę gyventojams ir jų turtui. Taip pat, pasak apelianto, (duomenys neskelbtini) seniūno paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi jis pats nepasirūpino leidimo nupjauti valstybinėje žemėje esantį medį išdavimu (tiek prieš, tiek po nupjovimo) ir galbūt netinkamai paaiškino procedūras B. Ž., taigi galimai pats seniūnas vengia tam tikros atsakomybės.

Be viso to, apeliantas mano, jog šiuo konkrečiu atveju nėra nei ATPK 78 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nei atitinkamai jis yra tinkamas administracinėn atsakomybėn trauktinas subjektas. Apeliantas dėsto medžio pasodinimo aplinkybes bei, pasak jo, daromą žalą bei tvirtina, jog visi namo gyventojai pritarė, jog medį reikia nupjauti. Apie tai jis ne kartą kalbėjęs ir su (duomenys neskelbtini) seniūnu. Esant šioms aplinkybėms niekas iš kaimynų net nepagalvojo, kad medžio nupjovimui reikalingas dar ir rašytinis leidimas (nepakanka informuoti seniūną ir gauti seniūno pritarimą, o kad reikalingas leidimas buvo sužinota jau po to). Be to medį nutarė nupjauti beveik visų (devynių) dvylikabučio gyvenamojo namo savininkų valia ir ne jis jį nupjovė (nupjovė šalia dirbę darbininkai), todėl negali būti laikomas tinkamu administracinėn atsakomybėn traukiamu subjektu. Taip pat apelianto nuomone, saugotino, tačiau žmonėms ir pastatams grėsmę bei pavojų keliančio, medžio nupjovimui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87 patvirtintas Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 10.2. p. ir 11 p., leidimo gauti nereikėjo. Be to administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo analizuota tariamo pažeidėjo kaltės forma.

Taip pat apeliantas mano, jog skundžiamą nutarimą surašęs pareigūnas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad dėl atitinkamo medžio nupjovimo gamtai buvo padaryta žala, kadangi nepaisant saugotino medžio nupjovimo teisėtumo ar neteisėtumo fakto (jei saugotinas medis nupjautas be leidimo, kai toks leidimas reikalingas), vadovaujantis Aprašo 4.3. p. ir 4.14. p., žala gamtai nebuvo padaryta ir neturi būti atlyginama, nes nupjautas medis kėlė grėsmę daugiabučiam gyvenamajam pastatui (dėl jo drėko pastato siena, pamatai, esant vėjui medis lietė ir daužė namo stogo konstrukciją, dėl ko pastarajai kilo pavojus būti sugadintai), tamsino langus (augo labai arti pastato, vos 5 metrai nuo jo), buvo pavojingas tiek pastatui, tiek gyvenamojo namo gyventojams (lietė elektros laidus, kas gali sukelti laidų nutraukimo ir net gaisro pavojų). Žalos jis taip pat neprivalo atlyginti ir dėl to, kad pats pasodino medį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo apsektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Apeliantas skunde gana plačiai dėsto aplinkybes susijusias su protokolo atitikimu jam keliamiems reikalavimams. Tvirtina, jog tiek protokole tiek Institucijos nutarime yra neaiškiai suformuluotas kaltinimas, nėra nurodyta pažeidimo data ir laikas, teisės aktai, kurių nuostatas jis pažeidė, taip pat protokole Nr. R 1-54(1-14) net nėra protokolo surašymo datos, dėl ko toks protokolas laikytinas neteisėtu. Dėl šių argumentų iš esmės išsamiai buvo pasisakyta skundžiamoje nutartyje, todėl apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo argumentais, nebesikartoja. Visgi pažymėtina, jog ATPK 78 str. 1 d. (2011 05 24 įstatymo Nr. XI-1407 redakcija, galiojusi nuo 2011-07-01 iki 2015-01-01) numato administracinę atsakomybę už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ 3.8 p., kurio pažeidimas ir buvo inkriminuotas apeliantui, numato, jog medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga kaimų bendro naudojimo teritorijose, mėgėjiškų sodų teritorijų bendro naudojimo žemėje, išskyrus augančius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose. Apeliantas teigia, jog ši nuoroda nėra pakankama bei dėl to iš dalies buvo neaiškiai suformuluotas kaltinimas. Konstatuotina, jog šie apelianto teiginiai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš apylinkės teismo posėdžio protokolo turinio (beje ir pateikiamų skundų) apeliantas posėdžio metu aktyviai gynėsi, teikė paaiškinimus, kas reiškia, jog kaltinimas jam buvo visiškai aiškus, jis jį suprato ir galėjo veiksmingai realizuoti teisę į gynybą, ką, beje, ir darė. Taigi, šiuo atveju, tikslesnės normos nenurodymas nedaro kaltinimo neaiškiu.

Apeliantas tvirtina, jog medį buvo būtina pašalinti, kadangi jis kėlė grėsmę daugiabučio namo gyventojams bei jų turtui. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 4 p. numato gana platų sąrašą atvejų, kuomet saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami), tai yra kuomet medžiai yra nudžiūvę, išskyrus uoksinius (drevėtus); vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išversti, nulaužti, apdegę gaisro metu; išpuvę; pasvirę didesniu negu 45 laipsnių kampu ir pasvirimas kasmet didėja; auga arti pastatų ir tamsina langus (vasaros metu kambariuose apšvietimas neatitinka galiojančių normų), gadina pamatus, kelia grėsmę pastatui ir pan., tačiau saugotini medžiai ir krūmai 4 p. išvardintais atvejais gali būti kertami tik įvertinus jų būklę natūroje, išskyrus 4.15–4.18 punktus. To paties Aprašo 10 p. numato, jog leidimo medžių ir krūmų kirtimui art kitokiam pašalinimui nereikia, kai jie auga: pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose; ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių. Neturint leidimo (jis išduodamas per 5 darbo dienas, įvykdžius darbus) galima šalinti (kirsti) vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išverstus, nulaužtus medžius, genėti medžius, kai kelia pavojų žmonėms, pastatams ir statiniams ar eismui (11 p.). Duomenų, jog nagrinėjamu atveju pašalintas maumedis būtų atitikęs pirmiau aptartus reikalavimus, kuriems esant šį medį būtų buvę galima šalinti neturint leidimo, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra, tokių duomenų nenurodė ir apeliantas. Iš tiesų, iš apylinkės teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų matyti, jog šalia daugiabučio gyvenamojo namo augęs medis kėlė nepatogumų kai kuriems gyventojams, tačiau, kaip ir minėta, duomenų apie jo keltą realią grėsmę namo gyventojų gyvybei ar pavojų daugiabučio namo būklei, saugai, byloje nėra. Be to liudytojai D. J., R. G., V. Č., gyvenantys daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodė žinoję, jog medžio nupjovimui reikalingas leidimas. Pažymėtina, jog ir paties apelianto nurodomos aplinkybės dėl leidimo yra prieštaringos – tai jis nurodo, jog su seniūnu buvo kalbėjęs apie medžio nukirtimą, tai, jog nežinojo, kad medžio nukirtimui buvo reikalingas leidimas, tai, jog medį nupjovė dėl namo ir žmonių saugumo, todėl leidimo jam nereikėjo, taip pat versiją apie nukirsto medžio keltą grėsmę apeliantas nurodė tik skundui pirmosios instancijos teismui. Tačiau iš (duomenys neskelbtini) seniūno parodymų matyti, jog jis informavo pažeidėją ir namo gyventojus apie tai, kad norint nupjauti medį yra reikalingas leidimas. Taigi, teismui nekyla abejonių, jog B. Ž. suvokė leidimo tokiems darbams atlikti reikalingumą, jo išdavimo formą ir procedūrą, tačiau to nepaisydamas pats pasirinko elgesio variantą – neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo suorganizavo, kad šalia dirbę darbininkai maumedį nupjautų. Byloje nustatytos objektyvios ATPK 78 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo aplinkybės patvirtina ir subjektyviosios pusės požymius – tiesioginę tyčią – apelianto veikoje, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, kaip prašoma skunde, nėra teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš skundo, apeliantas tvirtina, jog jis nėra tinkamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 78 str. 1 d. trauktinas subjektas, kadangi medį nutarė nupjauti beveik visų (devynių) dvylikabučio gyvenamojo namo savininkų valia ir ne jis jį nupjovė. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip ir nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nors pažeidėjas fiziškai pats nenupjovė maumedžio, tačiau jo kirtimą organizavo, jis paprašė šalia dirbančių asmenų nupjauti maumedį, už atliktą darbą jiems sumokėjo 90 Lt. Aplinkybė, jog minimas medis buvo pasodintas paties pažeidėjo, įvertinant, jog jis augo bendro naudojimo žemėje, pažeidimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Apeliantas taip pat tvirtino, jog šiuo metu prie daugiabučio atliekami šiluminės trasos atnaujinimo darbai ir šiuo metu ten visi augę medžiai yra nupjauti, tačiau apylinkės teismo posėdžio metu apklausti liudytojai parodė, jog nupjauto medžio kelmas yra paliktas, tai yra vykdomiems darbams jis netrukdo, kaip nebūtų trukdęs ir ten augęs maumedis.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog apylinkės teismas pagrįstai atmetė B. Ž. skundą bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros 2014-05-23 nutarimą paliko nepakeistą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir B. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.