Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-273-417/2008

Teisėja Jurgita Grigonienė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.1; 1.2.4.1; 2.1.15.3.3.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. liepos 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 294 str. 2 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1d. dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 5 d., šios bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 9 d., 65 str., paskirtoji bausmė subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-10-31 nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė A. A. paskirta dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose.

Iš A. A. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 7050,80 Lt.

Iš dalies patenkintas G. S. civilinis ieškinys, iš A. A. priteista jam 1277,40 Lt turtinei žalai atlyginti, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti. Kita ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir 135 str. 1 d. už tai, kad pavartodamas fizinę prievartą, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo teisę ir sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą.

2006 m. rugsėjo 4 d., apie 00.30 val., Klaipėdos rajone, Plikių kaime, prie autobusų stotelės, reikalaudamas iš G. S. grąžinti neva pavogtą jo mobiliojo ryšio telefoną, su juo susistumdė; G. S. pradėjusį eiti link namų A. A. savo automobiliu pasivijo Gluosnių gatvėje prie 12 namo ir, reikalaudamas to paties, kumščiais ne mažiau kaip 3 kartus smogė G. S. į veidą ir krūtinę, o jį pargriovęs dar kartą kumščiu smogė į galvą ir koja spyrė į kūną, kol buvo kitų asmenų atitrauktas. G. S. atsistojus ir nuėjus apie 255 metrus, A. A. jį vėl pasivijo Klaipėdos g., prie 5 namo ir, reikalaudamas to paties, griebęs už apykaklės G. S. pargriovė taip, kad šis griūdamas galva atsitrenkė į asfaltą. Tokiais savo veiksmais A. A. G. S. sumušė galvą ir sutrenkė galvos smegenis, dėl to G. S. išsivystė dešinės kūno pusės hemiparezė (dalinis paralyžius), jėgos dešinės pusės galūnėse (rankoje ir kojoje) sumažėjimas ir jautrumo sumažėjimas (hipestezija), t. y. sunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Nuteistojo nuomone, be jokių pagrindų teismas atmetė ir gynėjo prašymą taikyti švelninantį įstatymą bei perkvalifikuoti jo veiką pagal Baudžiamojo kodekso 136 ir 137 str. Todėl nesutinka su priteistu ieškiniu dėl neturtinės žalos, nes mano, kad teismas turėjo atsižvelgti į dėl susiklosčiusių aplinkybių mažesnę kaltę, į visai beviltišką turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes ir vadovautis tik protingumo bei sąžiningumo kriterijais. Pažymi, kad nukentėjusysis teisme parodė, jog savo iniciatyva daug anksčiau pasitraukė iš gydymo įstaigos, todėl, apelianto nuomone, ieškinys Ligonių kasai irgi turėjo būtų sumažintas.

Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo atstovė bei prokurorė prašo šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė apelianto nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė motyvuotas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių ir jo kaltės. Pažymėtina, jog apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimo pagrindai, kurie numatyti BPK 329 str. 1 p., šiuo konkrečiu atveju nenustatomi, nes nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad būtent nuteistasis, pavartodamas fizinę prievartą, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo teisę ir sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiajam jokių liekamųjų reiškinių po gautos traumos šiuo metu nėra ir jis yra sveikas, nepagrįstas. Bylos medžiaga nustatyta, jog apeliantas sunkiai sužalojo jam galvą, dėl to pasireiškė dešinės kūno pusės hemiparezė ir dešinės pusės galūnių jėgos sumažėjimas. Iš nukentėjusiojo atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, kad 4 mėn. turėjo gulėti lovoje, nes negalėjo vaikščioti, dabar jo sveikata nėra gera, gydosi ambulatoriškai, nuolat skauda galva, gerai nevaldo dešinės rankos, po įvykio liko labai nervingas, nebesusivaldo. Apklaustas teisiamajame posėdyje teismo med. ekspertas patvirtino, kad dėl galvos traumos nukentėjusiajam išsivystė neurologiniai sutrikimai, kurie taikant stacionarinį, reabilitacinį bei ambulatorinį gydymą neišnyko ir pastarojo patirta trauma atokiuoju laikotarpiu nusistovėjo su invalidumo požymiais – išliko suluošinimas, sveikata sutrikdyta sunkiai.

Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai ištyrė apelianto duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje bei motyvuotai pasisakė, kodėl duotus parodymus teisme vertino kritiškai. Kartu pažymėtina, kad apie tai, jog A. A. davė teisme apgaulingus parodymus, nuosprendyje nieko nepasisakyta.

Apeliacinio skundo motyvas, kad nukentėjusiojo sužalojimų įvykio metu mastas nustatytas iš esmės neteisingai ir todėl būtina iš naujo atlikti teismo komisijos medicininę ekspertizę, kurią paskirti teismas atsisakė, nepagrįstas. Teisiamajame posėdyje teismo med. ekspertas V. Armonas paaiškino bei specialisto išvadoje (b. l. 48–49, t. 1) konstatavo, kad pagal Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.2 punktą nukentėjusiojo patirta galvos trauma (vertinant ir pasekmių kriterijų) atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, jis sunkiai suluošintas. Be to, šis ekspertas nurodė, kad šiuo metu nebetikslinga tikrinti, kurie suluošinimo požymiai ir kiek jie yra pasikeitę ar nepakitę, kadangi tai jokios įtakos sužalojimo mastui nebeturi. Taip pat pažymi, kad sveikatos sutrikdymo masto kategorija nesikeičia. Kadangi apeliantui dėl praradimo didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo kaltinimas nepareikštas, sužalojimo mastas nesikeičia, todėl prašymas paskirti naują teismo medicininę komisijos ekspertizę dėl darbingumo lygio netekimo nustatymo atmestas pagrįstai.

Pažymėtina, kad apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d., nes savo tyčiniais veiksmais jis padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis būdamas neblaivus pradžioje susistumdė su nukentėjusiuoju, pastarajam pradėjus eiti namų link, pasivijo jį ir kumščiais ne mažiau kaip 3 kartus smogė į veidą ir krūtinę, o jį pargriovęs dar kartą kumščiu smogė į galvą ir koja spyrė į kūną, po to vėl pasivijo bei griebęs už apykaklės G. S. pargriovė taip, kad šis griūdamas galva atsitrenkė į asfaltą. Tokiais savo veiksmais A. A. G. S. sumušė galvą ir sutrenkė galvos smegenis. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas kūno sudėjimu akivaizdžiai yra stambesnis ir fiziškai stipresnis už nukentėjusįjį. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad apeliantas veikė tyčia, jo veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusiais padariniais, todėl jo padaryti veiksmai negali būti vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo ar labai susijaudinus.

Remdamasis byloje surinktais įrodymais apylinkės teismas pagrįstai patenkino civilinių ieškovų ieškinius ir teisingai nustatė jų dydžius. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo buvo sumažintas nuo 30000 Lt iki 10000 Lt, kolegija sutinka su šia suma bei nuosprendyje išdėstytais motyvais dėl ieškinio dydžio sumažinimo, taip pat pažymi, jog paprastai pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką panašiose bylose priteisiamos didesnės pinigų sumos. Nustatyta, kad G. S. nuo patirtų sužalojimų gydėsi nuo 2006-09-04 iki 2006-10-31, gydymo išlaidos – 7050,80 Lt – sumokėtos iš biudžeto lėšų, todėl pagrįstai priteistos iš nuteistojo, jų mažinti pagrindo nėra.

Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas įvertina ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, nuosprendyje nurodė bausmės skyrimo motyvus, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę. Apeliantas dirba, charakterizuojamas patenkinamai, neteistas, padarė sunkų bei apysunkį nusikaltimus. Be to, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra sunkus, todėl jo sankcija numato vienintelę laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų. Pagal BK 294 str. 2 d. nuteistajam paskirta mažesnė už šio straipsnio sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta apėmimo būdu. Taigi esant nurodytų aplinkybių visumai laikytina, kad apylinkės teismas pagrįstai jam už padarytą nusikaltimą paskyrė mažesnę negu BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę. Ši bausmė yra teisinga, taikyti nuteistajam BK 54 str. 3 d. ar BK 62 str. sąlygų nėra.

Iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad G. S. už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 700 Lt. Apeliacinės instancijos teisme adv. S. Taluntienė atstovavo nukentėjusiajam G. S. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo ( BPK 104, 105 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš A. A. 700 Lt proceso išlaidų G. S.