- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-30
- Bylos Nr.
- 2A-335/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Marytė Mitkuvienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „GNT Lietuva“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „BMS Data“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BMS Grupė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „GNT Lietuva“ (dabar – uždaroji akcinė bendrovė „ALSO Lietuva) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BMS Data“ (dabar – uždaroji akcinė bendrovė „DATA NT) dėl įsiskolinimo priteisimo; trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, byloje dalyvauja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „BMS Grupė“ ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Computer data international“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl laiduotojo atsakomybės pagrindiniam skolininkui neįvykdžius laidavimu užtikrintos prievolės.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „GNT Lietuva“ nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 27 d. sudarė su UAB „BMS“ didmeninės prekybos sutartį, pagal kurią UAB „BMS“ įsipareigojo pirkti iš ieškovo prekes ir už jas atsiskaityti. 2007 m. gruodžio 27 d. reorganizuojama UAB „BMS“ perdavė iš sutarties kylančias teises ir pareigas UAB „Computer data international“ (buvęs UAB „BMS Megapolis“). 2008 m. liepos 31 d. ir 2009 m. balandžio 1 d. UAB „GNT Lietuva“, UAB „BMS Data“ ir UAB „BMS Grupė“ sudarė laidavimo sutartis, pagal kurias pastarieji asmenys įsipareigojo atsakyti UAB „GNT“ kaip solidarieji skolininkai už trečiojo asmens UAB „Computer data international“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles. Už 2009 m. kovo-liepos mėnesiais iš ieškovo nupirktas prekes buvo neatsiskaityta; įsiskolinimas siekia 2 855 993,06 Lt. Šis įsiskolinimas priteistinas iš laiduotojo UAB „BMS Data“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui UAB „GNT Lietuva“ iš atsakovo UAB „BMS Data“ 2 855 993,06 Lt dydžio įsiskolinimą ir procesines palūkanas.
Teismas nustatė, kad 2005 m. rugsėjo 27 d. ieškovas UAB „GNT Lietuva“ sudarė su UAB „BMS“ didmeninės prekybos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „BMS“ įsipareigojo pirkti iš ieškovo prekes ir už jas atsiskaityti. 2007 m. gruodžio 27 d. reorganizuojama UAB „BMS“ perdavė iš Sutarties kylančias teises ir pareigas UAB „Computer data international“ (buvęs UAB „BMS Megapolis“). 2007 m. gruodžio 28 d. UAB „GNT Lietuva“, UAB „BMS Data“ ir UAB „BMS Grupė“ sudarė laidavimo sutartį (toliau – Laidavimo sutartis Nr. 1), kuria atsakovas UAB „BMS Data“ ir tretysis asmuo UAB „BMS Grupė“, kaip solidarią prievolę turintys bendraskoliai, įsipareigojo atsakyti ieškovui UAB „GNT Lietuva“ už UAB „Computer data international“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles pagal Sutartį. 2008 m. liepos 31 d. tie patys asmenys sudarė dar vieną laidavimo sutartį (toliau – Laidavimo sutartis Nr. 2). Susitarta, kad laidavimas yra terminuotas vieneriems metams, o laiduotojų atsakomybės dydis ribojamas 9 mln. Lt suma. Laidavimo sutarties Nr. 2 terminas baigėsi 2009 m. liepos 31 d. Ieškovas ir laiduotojai 2009 m. balandžio 1 d. sudarė trečią laidavimo sutartį (toliau – Laidavimo sutartis Nr. 3). Buvo susitarta, kad laidavimas yra terminuotas ir galioja trečiojo asmens prievolėms nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d., o laiduotojų atsakomybės dydis ribojamas 3,5 mln. Lt suma. 2010 m. sausio 29 d. UAB „BMS Grupė“ iškelta bankroto byla, o 2010 m. balandžio 29 d. joje patvirtintas 2 950 102,37 Lt dydžio ieškovo finansinis reikalavimas.
Teismas sprendė, kad ieškovui laiduotojų suteikto laidavimo rūšis nustatytina remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Teismas nurodė, kad 2007 m. gruodžio 28 d. Laidavimo sutartimi Nr. 1 atsakovas UAB „BMS Data“ įsipareigojo atsakyti ieškovui UAB „GNT Lietuva“ kaip solidarią prievolę turintis bendraskolis už UAB „Computer data international“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles pagal neterminuotą 2005 m. rugsėjo 27 d. Sutartį. Laidavimo sutartis Nr. 1 įsigaliojo 2007 m. gruodžio 28 d., tačiau jos galiojimo terminas sąlygose tinkamai neapibrėžtas (pagal 3.1 punktą sutartis terminuota ir galioja iki 2008 m. liepos 31 d., o pagal 3.2 ir 3.3 punktus – sutartis yra neterminuota, jai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.89 str. nuostatos). 2008 m. liepos 31 d. Laidavimo sutartimi Nr. 2 atsakovas įsipareigojo atsakyti ieškovui kaip solidarią prievolę turintis bendraskolis už UAB „Computer data international“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles pagal 2007 m. gruodžio 28 d. Sutarties priedą. Šalys susitarė, kad laiduotojų atsakomybė ribojama 9 mln. litų suma, laidavimas yra terminuotas (vieneriems metams), taip pat perkėlė į ją Laidavimo sutarties Nr. 1 3.2 ir 3.3 punktų nuostatas. 2009 m. balandžio 1 d. Laidavimo sutartimi Nr. 3 šalys perkėlė į ją Laidavimo sutarties Nr. 2 pagrindines nuostatas ir susitarė, kad laiduotojų atsakomybė ribojama 3 mln. Lt suma, o laidavimas prasideda nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir galioja visoms trečiojo asmens (skolininko) prievolėms ieškovui (kreditoriui), kurios atsiranda laikotarpyje nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. Iš Sutarties 2007 m. gruodžio 28 d. sudarytų priedų matyti, kad šalys vienu atveju susitarė dėl pirkėjo įgalioto asmens, o kitu atveju – dėl prekinio kredito dydžio. Pagal Sutarties 1.2 punktą, priedai ir sąlygos yra sudėtinės Sutarties dalys, ir jeigu jų nuostatos tarpusavyje prieštarauja, yra taikomos: pirmiausiai atitinkamos priedų, po to Sutarties ir galiausiai sąlygų nuostatos. Laidavimo sutarčių 1.4 punktuose vienodai nustatyta, kad laiduotojas (atsakovas) atsako kreditoriui (ieškovui) tiek pat, kaip ir skolininkas (tretysis asmuo) pagal pagrindinę Sutartį.
Teismo nuomone, aiškinant Laidavimo sutartis sistemiškai, galima konstatuoti, kad jos buvo sudarytos Sutarties pagrindu. Laidavimo sutartys įsigaliojo 2007 m. gruodžio 28 d. Atsižvelgiant į šių sutarčių sudarymo datas ir prieštaringas sutarčių 3.1, 3.2 ir 3.3 punktų nuostatas, šalių suderintą valią dėl laidavimo sutarčių objekto (trečiojo asmens neįvykdytų arba netinkamai įvykdytų prievolių pagal pagrindinę Sutartį), galima pagrįstai teigti, kad iki ieškinio padavimo teismui – 2009 m. rugpjūčio 10 dienos – Laidavimo sutartys galiojo nepertraukiamai, ir jų terminas nebuvo pasibaigęs. Sutarties priedai ir sąlygos yra sudėtinės ir neatsiejamos pagrindinės Sutarties dalys. Laiduotojai įsipareigojo atsakyti ieškovui tiek pat, kiek tretysis asmuo pagal Sutartį. Konkretus parduodamų prekių kiekis, jų pavadinimas ir pan. turėjo būti apibrėžtas pirkėjo (UAB „Computer data international“) užsakymais. Todėl atsakovo argumentai, kad jis laidavo ne pagal Sutartį, o jo priedą, kuriame pagrindinio skolininko prievolės nebuvo aiškiai apibrėžtos, ir kad pagal Laidavimo sutartį Nr. 1 laidavimo terminas pasibaigė, dėl ko atsakovas negali būti ieškovui atsakingas, laikytini nepagrįstais.
Teismas taip pat nesutiko su atsakovo motyvais, kad ieškovas nepateikė į bylą įrodymų apie trečiojo asmens įsiskolinimą. Visų pirma, teismo nuomone, tokie motyvai prieštarauja faktinei bylos medžiagai, antra, byloje nėra jokių duomenų, jog tretysis asmuo (pirkėjas) būtų reiškęs pretenzijas ieškovui (pardavėjui) dėl parduodamų daiktų trūkumo ar jo (pirkėjo) užsakymų neįvykdymo.
Remdamasis išdėstytu, teismas ieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas BUAB „BMS Grupė“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas, netinkamai taikydamas sutarčių aiškinimo taisykles, nepagrįstai laikė Laidavimo sutartis vienu nenutrūkstamu šalių susitarimu dėl neterminuoto laidavimo. Priešingai nei sprendė teismas, tarp šalių susiklostė terminuoto laidavimo santykiai, ką patvirtina pačių Laidavimo sutarčių sąlygos, šalių elgesys po sutarčių sudarymo (kasmet buvo pasirašoma nauja laidavimo sutartis), byloje dalyvaujančių asmenų pozicija bylos nagrinėjimo metu. Kadangi visi kiti sprendimo argumentai yra išvestiniai iš aptartojo, kuris vertintinas kritiškai, jie atmestini, o sprendimas laikytinas visiškai nemotyvuotu.
2. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto argumentus, kad Laidavimo sutartimi Nr. 2, iš kurios buvo kildinami ieškovo reikalavimai, nebuvo laiduota už iš Sutarties kylančių prievolių tinkamą vykdymą. Apeliantas už tokių prievolių vykdymą laidavo tik Laidavimo sutartimi Nr. 1, tačiau šios sutarties pagrindu atsiradęs laidavimas baigėsi 2008 m. liepos 31 d. Tuo tarpu Laidavimo sutartimis Nr. 2 ir Nr. 3 buvo laiduota ne už iš Sutarties kylančių prievolių, o iš Sutarties 2007 m. gruodžio 28 d. priede numatytų prievolių tinkamą vykdymą. Byloje yra du 2007 m. gruodžio 28 d. sudaryti Sutarties priedai, tačiau ne vienas iš jų nesukuria prievolių, kurios galėtų būti laidavimo objektu. Kokios konkrečiai prievolės įvykdymas užtikrintas Laidavimo sutartimis Nr. 2 ir Nr. 3 apskritai negalėjo būti nustatyta. Net ir darant prielaidą, kad apeliantas yra laidavęs ieškovui pagal konkretų Sutarties priedą, darytina išvada, kad tokių Laidavimo sutarčių sudarymo pasėkoje reikalavimai, susiję su įsipareigojimų pagal Sutartį netinkamu vykdymu, negalėjo būti tenkinami, nes byloje esantys Sutarties priedai negali būti vertinami kaip atskiros sutartys, jie savaime teisinių pasekmių juos sudariusiems asmenims nesukelia. Taigi laidavimo pagal juos negalima tapatinti su laidavimu pagal Sutartį.
3. Teismas nevertino, kad pagal Laidavimo sutartį Nr. 3 laidavimas galioja prievolėms, kurios atsiranda laikotarpyje nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. Tuo tarpu ieškinys pareikštas dėl to, kad tretysis asmuo neatsiskaitė už laikotarpyje nuo 2009 m. kovo 12 d. iki 2009 m. liepos 9 d. įsigytas prekes (dar iki aptariamo laidavimo pradžios). Taigi net ir tuo atveju, jei Laidavimo sutartimi Nr. 3 apeliantas būtų laidavęs už tinkamą įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymą, jo pagrindu ieškinys negalėtų būti tenkinamas.
4. Teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismas, nesant tam pakankamai byloje esančių įrodymų (juos turėjo pateikti ieškovas), nepagrįstai pripažino BUAB „Computer data international“ įsiskolinimo ieškovui faktą. Pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose nėra nurodyta, kokiu pagrindu ieškovas minėtam asmeniui teikė prekes. Taigi šios sąskaitos negali pagrįsti, kad jose užfiksuotos ūkinės operacijos buvo atliktos Sutarties ar kitokio susitarimo, kurio pagrindu kylančios prievolės buvo užtikrintos laidavimu, pagrindu. Dėl šios priežasties negali būti laikoma, kad ieškovas įrodė, jog būtent ta prievolė, kurios įvykdymas užtikrintas laidavimu, nebuvo įvykdyta.
Atsakovas UAB „DATA NT“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „BMS Data“) pateikė pareiškimą apie prisidėjimą prie apeliacinio skundo.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „ALSO Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „GNT Lietuva“) prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1. Apeliantas klaidingas supranta ir interpretuoja teismo motyvus dėl laidavimo termino. Teismas nepadarė išvados, kad visos sudarytos Laidavimo sutartys yra neterminuotos. Teismas konstatavo, kad buvo sudarytos trys Laidavimo sutartys ir jos galiojo nepertraukiamai: Laidavimo sutartis Nr. 1 galiojo nuo 2007 m. gruodžio 28 d. iki 2008 m. liepos 31 d., Laidavimo sutartis Nr. 2 – nuo 2008 m. liepos 31 d. iki 2009 m. liepos 31 d., o Laidavimo sutartis Nr. 3 – nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. Taigi apelianto atsakomybė už trečiojo asmens prievoles galiojo nuo 2007 m. gruodžio 28 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d.
3. Ieškovas su UAB „Computer data international“ nebuvo sudaręs kitų sutarčių dėl prekių pirkimo-pardavimo, todėl visos prekės buvo teikiamos pagal Sutartį. Tai patvirtina ir PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas atsiskaitymo terminas bei užsakymų pateikimo būdas, kurie atitinka Sutarties sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Šioje apeliacinėje byloje apeliantas iš esmės ginčija laiduotojų pareigą atsakyti kreditoriui už pagrindinio skolininko įsipareigojimų nevykdymą.
Byloje nekyla ginčo, kad tarp ieškovo UAB „ALSO Lietuva“, atsakovo UAB „DATA NT“ ir apelianto BUAB „BMS Grupė“ buvo sudarytos trys laidavimo sutartys: 2007 m. gruodžio 28 d. pasirašyta Laidavimo sutartis Nr. 1, pagal kurią atsakovo ir apelianto laidavimas galiojo nuo 2007 m. gruodžio 28 d. iki 2008 m. liepos 31 d., 2008 m. liepos 31 d. pasirašyta Laidavimo sutartis Nr. 2, pagal kurią laidavimas galiojo nuo 2008 m. liepos 31 d. iki 2009 m. liepos 31 d., bei 2009 m. balandžio 1 d. pasirašyta Laidavimo sutartis Nr. 3, pagal kurią laidavimas galiojo nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovas savo reikalavimą atsakovui kildino iš paskutiniųjų dviejų sutarčių: 1 990 015,95 Lt dydžio įsiskolinimą, susidariusį pagal 2009 m. kovo 12 d. – 2009 m. gegužės 25 d. laikotarpiu išrašytas sąskaitas už parduotas prekes, prašė priteisti remdamasis Laidavimo sutartimi Nr. 2, o 865 977,11 Lt dydžio įsiskolinimą, susidariusį pagal 2009 m. gegužės 25 d. – 2009 m. liepos 9 d. laikotarpiu pateiktas sąskaitas, – remdamasis Laidavimo sutartimi Nr. 3.
Dėl laidavimo objekto
Apeliantas teigia, kad Laidavimo sutartimis Nr. 2 ir Nr. 3 buvo laiduota ne už įsipareigojimų, kylančių iš Sutarties, tinkamą vykdymą, o iš įsipareigojimų, atsirandančių iš 2007 m. gruodžio 28 d. sudaryto Sutarties priedo, vykdymą.
Iš tiesų, Laidavimo sutartyse Nr. 2 ir 3, priešingai nei Laidavimo sutartyje Nr. 1, nurodyta, kad laiduojama už tinkamą pagrindinio skolininko įsipareigojimų, kylančių iš 2007 m. gruodžio 28 d. sudaryto Sutarties priedo, įvykdymą (T. 1, b. l. 37; T. 2, b. l. 185; T. 3, b. l. 35). Byloje yra pateikti du nurodytos datos Sutarties priedai: viename nurodomas pirkėjo teises įgaliotas įgyvendinti asmuo, kitame – prekinio kredito suteikimo pirkėjui sąlygos (T. 1, b. l. 28-29).
Pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o jų negalint nustatyti, atsižvelgiama į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Įstatymas taip pat reikalauja sąžiningo sutarties aiškinimo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant skirtingai gramatiškai Laidavimo sutartyse nurodyto laidavimo objekto, visos šios sutartys aiškintinos kaip laiduotojų įsipareigojimas atsakyti kreditoriui už pagrindinio skolininko prievolių, kylančių iš Sutarties, netinkamą vykdymą. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro remdamasi šiais argumentais. Pirma, Sutartis ir Laidavimo sutartys yra komerciniai sandoriai, sudaryti juridinių asmenų jų ūkinėje komercinėje veikloje. Akivaizdu, kad nei vienas iš šių asmenų, būdamas atidus ir rūpestingas civilinės apyvartos dalyvis, paprastai neprisiims akivaizdžiai sau nenaudingų ar neprotingų įsipareigojimų. Laidavimo atsisakymas, kurį iš esmės tektų pripažinti remiantis apelianto argumentais, ir būtų tokia ieškovui aiškiai nepalanki sąlyga. Antra, nors apeliantas ir teigia, kad buvo laiduota už prievoles, kylančias iš Sutarties priedo, tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nesugebėjo nurodyti, kokios yra tos priedu prie Sutarties pagrindinio skolininko prisiimtos prievolės (T. 2, b. l. 183; T. 8, b. l. 13, 77), nors ir neneigė, kad laiduotojai ir pagrindinis skolininkas yra susiję asmenys (T. 8, b. l. 62-63). Remiantis tokia pozicija, būtų galima teigti, kad buvo laiduojama net nežinant už ką, tačiau tokia argumentacija, kolegijos nuomone, yra aiškiai neprotinga. Trečia, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, kai kurios Laidavimo sutarčių sąlygos prieštarauja tarpusavyje, todėl gramatinis aiškinimas šioje situacijoje turėtų būti taikomas labai atsargiai.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, antrąjį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
Dėl laidavimo termino
Nors Laidavimo sutarčių sąlygos, apibrėžiančios laidavimo terminą, prieštarauja viena kitai (3.1-3.3 p.; vienu atveju kalbama apie terminuotą laidavimą, kitu – apie neterminuotą), byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo, kad kiekviena Laidavimo sutartimi buvo laiduota vieneriems metams.
Minėta, ieškovas reikalavimą priteisti įsiskolinimą pagal 2009 m. kovo 12 d. – 2009 m. liepos 9 d. laikotarpiu pateiktas sąskaitas už parduotas prekes kildino iš Laidavimo sutarčių Nr. 2 ir Nr. 3. Laidavimas pagal Laidavimo sutartį Nr. 2 galiojo nuo 2008 m. liepos 31 d. iki 2009 m. liepos 31 d., o laidavimas pagal Laidavimo sutartį Nr. 3 – nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. (1.3, 3.1 p.). Ieškovo duomenimis, pagrindinio skolininko pareiga apmokėti dalį sąskaitų, atsižvelgiant į suteiktą mokėjimo atidėjimo terminą, atsirado įsigaliojus laidavimui pagal Laidavimo sutartį Nr. 3 (T. 3, b. l. 30-34).
Pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Šioje byloje ieškinys teisme buvo gautas 2009 m. rugpjūčio 10 d., vėliau, 2009 m. gruodžio 8 d., jo reikalavimas buvo padidintas, todėl apelianto ir atsakovo laidavimas nesibaigė.
Priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas nepadarė išvados, kad laidavimas buvo neterminuotas. Teismas sprendė, kad laidavimas, atsižvelgiant į tai, kad jis pagal Laidavimo sutartis Nr. 1, 2 ir 3 iš esmės galiojo nuo 2007 m. gruodžio 28 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d., buvo nenutrūkstamas. Tokiai išvadai iš esmės galima pritarti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu, pirmąjį ir trečiąjį skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Dėl kitų apelianto argumentų
Apelianto nuomone, ieškovas taip pat neįrodė, kad pagrindinio skolininko įsiskolinimas atsirado būtent Sutarties, o ne kokio kito sandorio pagrindu. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.
Pirma, byloje nėra jokių duomenų, kad tarp ieškovo ir pagrindinio skolininko būtų buvo kitų susitarimų, kurių pagrindu būtų parduodamos prekės. Minėta, laiduotojų atstovė pripažino, kad jos atstovaujamieji ir pagrindinis skolininkas yra susiję asmenys, todėl neabejotina, jog, esant įrodymų dėl kitų sandorių, paneigiančių laiduotojų atsakomybę, egzistavimo, juos būtų pateikę patys laiduotojai. Antra, ieškovo pateiktose sąskaitose užfiksuotos sąlygos (pavyzdžiui, mokėjimo atidėjimo terminas, užsakymo pateikimo sistema) atitinka numatytas Sutartyje (Sutarties 1.1 p., Bendrųjų sąlygų 7 p.). Taigi pirmosios instancijos teismas, atmesdamas tokius laiduotojų argumentus, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas apeliacinėje instancijoje patyrė 3 630 Lt dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (T. 8, b. l. 97-98). Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos išlaidos iš esmės susijusios tik su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, o byla nėra sudėtinga, apeliantas įpareigotinas atlyginti tik dalį šių išlaidų – 1 000 Lt (CPK 98 str. 2 d., Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.11 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš apelianto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BMS Grupė“ (į . k. (duomenys neskelbtini)) priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „ALSO Lietuva“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.