Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A–303– 417/2007

Teisėja Nijolė Šimkienė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.1; 1.2.14.5.2; 2.10

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2007 m. lapkričio 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-05-25 nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams; vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtoji bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Šilutės rajono apylinkės teismo 2006-09-20 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams ir 9 MGL (1125 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 20 d., apie 2 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pavartojant fizinį smurtą pagrobti svetimą turtą, plaktuku išlaužė buto duris ir taip įsibrovė į A. M. butą, kur sudavė A. M. vieną kartą kumščiu į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, bei iš kambaryje esančios spintelės pagrobė 127 Lt, 1,60 Lt vertės pakelį cigarečių ,,Saint George“, 0,80 Lt vertės pusę pakelio cigarečių ,,Saint George“, o iš virtuvės pagrobė 1,50 Lt vertės 0,5 kg ,,Sodžiaus smulkiojo cukraus“, 1,50 Lt vertės 0,5 litro ,,Augalinio aliejaus“, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. M. 132,40 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl veikos kvalifikavimo

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką kaip plėšimą.

Teismas nustatė, kad apeliantas įėjo į A. M. butą turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą. Įsibrovimas yra slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Įsibraunama gali būti tiek įveikiant kliūtis, tiek patenkant į patalpą be kliūčių. Iš nukentėjusiojo ir liudytojos A. M. parodymų nustatyta, kad A. S. iš pradžių beldėsi ir laužė duris, ir tik po to A. M. atidarė duris. To neginčija ir pats nuteistasis, tačiau jo aiškinimas, kad jis laužėsi į butą norėdamas su kaimynu išgerti, yra visiškai nelogiškas. Todėl nepaisant to, kad jis pateko į butą ne pats pašalinęs kliūtis (nors tai darė), o bute buvusiam asmeniui atidarius duris, A. S. patekimas į butą yra neteisėtas, nes šeimininkas tam prieštaravo. Tai, kad kaltininkas įėjo į A. M. butą prieš jo valią, patvirtina nukentėjusysis ir liudytoja A. M. Esant šioms aplinkybėms teismas pagrįstai nustatė kvalifikuojantį požymį – įsibrovimą į patalpą.

Įsilaužimo įrankiu buvo pripažintas plaktukas, nes jis rastas įvykio vietoje (b. l. 5-13, 14-16). Atsuktuvas, kuriuo, kaip teigia nuteistasis, jis laužė duris, rastas ar pateiktas nebuvo, todėl nėra pagrindo nustatyti tokios aplinkybės.

Nukentėjusysis A. M. ir liudytoja A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad A. S. laužė duris, vos tik įėjęs į butą pradėjo kraustyti spintas, o kai A. M. žodžiais paprieštaravo A. S. įsibrovimui, kaltininkas jam trenkė į veidą ir suradęs pagrobė pinigus, cigaretes ir maisto produktus. Šie parodymai yra vienodi ir nuoseklūs. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja A. M. kaskart nevienareikšmiškai nurodė, kad A. S. pavartojo fizinį smurtą tuoj po to, kai A. M. gulėdamas lovoje jam pasakė, kad išeitų, tą vakarą kartu su kaltininku degtinės negėrė. Tokiais nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Iš liudytojos N. Š. parodymų nustatyta, kad ji namuose rado cukrų ir aliejų. Šiuos daiktus kaip jam priklausančius atsiėmė A. M. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad A. S. vartojo smurtą tam, kad nukentėjusysis netrukdytų ieškoti ir pagrobti daiktų.

Taigi iš surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų darytina išvada, kad A. S. įsibrovęs į patalpą ir pavartojęs fizinį smurtą pagrobė svetimą – nukentėjusiojo A. M. – turtą. Šie požymiai sudaro ir yra pakankami nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 2 d., – plėšimo įsibrovus į patalpą – sudėtį. Todėl A. S. padaryta veika pagrįstai kvalifikuota kaip plėšimas įsibrovus į patalpą.

Dėl bausmės

Bausmė nuteistajam paskirta vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir teisingai ją individualizavus, todėl pagrįsta ir teisinga. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį – padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, kaltininko asmenybę – teistas 3 kartus už tyčinių nusikaltimų nuosavybei padarymą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio. A. S., turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl teismas pagrįstai jam kaip recidyvistui skyrė laisvės atėmimo bausmę (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.).

Apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas pripažinti atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis tai, kad jis atlygino žalą ir atsiprašė, netenkintinas. Nukentėjusysis dėl A. S. nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę žalą, fizinį skausmą. Nors jis ir nereiškė civilinio ieškinio, patvirtino, kad turtinė žala jam atlyginta, byloje nėra jokių duomenų, kad kaltininkas būtų siūlęs atlyginti neturtinę žalą, padarytą sukėlus fizinį skausmą, atsiprašęs, net teisme neparodė, kad gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad nors teismas nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau paskirtos bausmės dydis mažesnis nei BK straipsnio, numatančio atsakomybę už tokią nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkis, bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir nešvelnintina.

Dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka

Apeliantas nurodo, kad jis sutiko dėl bylos nagrinėjimo teisme pagreitinto proceso tvarka, nes nesitikėjo, kad A. M. ir A. M. duos tokius parodymus. Šis apeliacinio skundo teiginys yra visiškai nepagrįstas, nes tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja teisme davė analogiškus parodymus kaip ir apklausiami ikiteisminio tyrimo metu. A. S. jų parodymai buvo gerai žinomi, nes lygiai taip pat įvykio aplinkybes jie išdėstė akistatų metu (b. l. 24, 29). Baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant BPK XXXI skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.