Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė, veikdama Klaipėdos apylinkės teismo vardu,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemo.lt“, ieškinį atsakovui S. K. (S. K.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1094 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija „Nemo.lt“. Susipažinus su įmonės nemokumo administratorei perduotais dokumentais nustatyta, kad atsakovas yra skolingas ieškovei pagal neapmokėtą 2022 m. rugsėjo 28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0019 už kilimo ir patalpų valymą 1094 Eur sumą. 2025 m. spalio 30 d. ieškovė išsiuntė atsakovui raginimą atsiskaityti, bet laiškas grįžo neįteiktas, įsiskolinimas nepadengtas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad tarp bankrutuojančios įmonės perduotų dokumentų rado dvi sąskaitas faktūras, susijusias su atsakovu, t. y. 2022 m. gegužės 10 d. atsakovo išrašytą sąskaitą ieškovei už langų valymą 600 Eur sumai ir 2022 m. rugsėjo 28 d. ieškovės sąskaitą atsakovui už kilimo ir grindų valymą 1694 Eur sumai. Jokių sutarčių, paslaugų perdavimo-priėmimo aktų tarp dokumentų nerado. Akivaizdu, kad į 2022 m. rugsėjo 28 d. sąskaitoje nurodytą 1694 Eur sumą automatiškai buvo įskaityta atsakovo sąskaitoje nurodyta 600 Eur suma, todėl atsakovo įsiskolinimas sudaro 1094 Eur. Abi sąskaitos yra registruotos VMI i.SAF sistemoje. 2022 m. rugsėjo 28 d. sąskaita tą pačią dieną buvo išsiųsta atsakovui elektroniniu paštu, neapmokėta iki šiol. Kokių sutarčių pagrindu atsakovui buvo suteiktos ar kokių sutarčių pagrindu atsakovas ieškovei teikė paslaugas, nežino.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis niekada neužsakė, negavo ir nepriėmė ieškinyje nurodytų paslaugų, su ieškove nebuvo sudaręs jokios sutarties. 2022 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita faktūra išrašyta be jo valios ir sutikimo, nėra pasirašyta ar patvirtinta kokiais nors konkliudentiniais veiksmais. PVM sąskaita faktūra savaime neįrodo prievolės atsiradimo.

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis, kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, yra teikęs langų valymo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. gegužės 10 d. išrašė už šias paslaugas sąskaitą faktūrą 600 Eur sumai. Neprisimena ar ši sąskaita yra apmokėta. Ieškovės 2022 m. rugsėjo 28 d. sąskaitoje nurodytų paslaugų neužsakinėjo, jų negavo, nesupranta kokiu pagrindu ji išrašyta. A. T. yra jo buvęs kolega ta prasme, kad jie abu kai kuriuos užsakovų užsakymus vykdė kartu kaip individualią veiklą vykdantys asmenys, bet dėl paprastesnio atsiskaitymo, sąskaitos būdavo išrašomos vieno iš jų vardu. Apie ieškovės prašomą priteisti skolą sužinojo tik gavęs dokumentus iš teismo. Tuomet susitikslino duomenis su savo tuometine buhaltere, kuri nurodė, kad sąskaita gauta jos išrašymo dieną – 2022 m. rugsėjo 28 d., tačiau į atsiųstą sąskaitą sureaguota nebuvo, ji neapmokėta, nes galvota, jog tai yra tiesiog klaida, nes jis jokių paslaugų iš ieškovės neužsakinėjo ir negavo.

Ieškinys atmestinas.

Byla yra dėl pinigų sumos, neviršijančios 5000 Eur, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) numatytais ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumais, sprendimo motyvus išdėsto trumpai (CPK 441 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirta MB „Nemo.lt“ (e. b. l. 3-6). Nemokumo administratorius, perėmęs bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, nustatė, kad skolininkų suvestinėje yra nurodytas atsakovo S. K. įsiskolinimas įmonei 1094 Eur sumai pagal 2022 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0019 (e. b. l. 7-11, 12). Tarp nemokumo administratoriui pateiktų bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų rasta ir atsakovo S. K. ieškovei 2022 m. gegužės 10 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. 023 už langų valymą 600 Eur sumai (e. b. l. 31).

Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už valymo paslaugas. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl 1094 Eur skolos iš atsakovo priteisimo grindžia 2022 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta informacija, kad atsakovui buvo teiktos kilimų valymo ir grindų valymo bei vaškavimo paslaugos. Atsakovas, atskirsdamas į ieškinio reikalavimus, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jokios minėtoje sąskaitoje faktūroje nurodytos paslaugos jam teiktos nebuvo. Byloje nėra ginčo dėl to, jog nėra jokių sutarčių, užsakymų, galinčių patvirtinti, kad atsakovas užsakė paslaugų atlikimą ir įsipareigojimą už jas atsiskaityti. Nemokumo administratoriaus turimi duomenys apie galimą sandorio sudarymą yra tik 2022 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita faktūra.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai G. P., A. J., kurie sąskaitos faktūros išrašymo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir vadybininkas, paaiškino, kad atsakovo nepažįsta, nebendravo, jokių paslaugų atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikė. Dėl sąskaitos faktūros išrašymo liudytojai paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko valymo paslaugų užsakymą vienam klientui (užsakovui) Plungėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tam užsakymui įvykdyti pasitelkė A. T., su kuriuo žodžiu suderino, kad klientui reikia atlikti langų valymą. A. T. su kolega valė objekte langus ir padarė žalos, kurios neatlygino. Klientas (užsakovas) dėl patirtos žalos reiškė žodines pretenzijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsisakė sumokėti už kitas jam įmonės suteiktas paslaugas, o būtent kilimų valymą, grindų valymą ir vaškavimą. Kai užsakovas atsisakė sumokėti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitą už tas klientui teiktas paslaugas atsakovui S. K., kuris galimai buvo A. T. kolega. Bendradarbiaujant su A. T. buvo susiklosčiusi tokia situacija, kad sąskaitos buvo išrašomos ne jo, o kolegos vardu. Liudytojai G. P., A. J. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių paslaugų atsakovui neteikė, o sąskaita buvo išrašyta, siekiant atgauti nuostolių atlyginimą, nes dėl A. T. ir jo kolegos veiksmų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kliento negavo apmokėjimo už paslaugas. Tokie liudytojų parodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog paslaugų sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo S. K. dėl kilimų valymo, grindų valymo ir vaškavimo nebuvo sudaryta ir jokių sąskaitoje faktūroje nurodytų paslaugų atsakovas negavo.

Pagal CK 6.2 straipsnį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Šiuo atveju, PVM sąskaita faktūra nėra sutartis, ji yra tik apskaitos dokumentas, skirtas apskaitai tvarkyti ir mokesčiams apskaičiuoti (Finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Dėl to, vien tik tai, jog sąskaitoje faktūroje nurodytos atsakovui teiktos paslaugos, kurios realiai nebuvo teiktos ir jokio sandorio dėl tokių paslaugų teikimo nebuvo, nesuteikia pagrindo reikalauti atsakovą už tokias paslaugas atsiskaityti. Nepaisant to, kad 2022 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita faktūra yra registruota VMI i.SAF sistemoje, ji negali būti pagrindu reikalavimui priteisti skolą, nes minėtoje sąskaitoje faktūroje yra įrašyti akivaizdžiai tikrovės neatitinkantys duomenys. Nors ieškovė yra bankrutuojanti įmonė ir šiuo aspektu byla traktuotina, kaip susijusi su viešuoju interesu, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog skolos priteisimas pagal tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą negalimas. Tai, jog atsakovui buvo siųsta PVM sąskaita faktūra ir jo buhalterė į šią sąskaitą nesureagavo, neturi esminės reikšmės dėl ginčo dalyko. Taip pat tai, jog galimai automatiškai į 2022 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą 1694 Eur sumą buvo įskaityta atsakovo 2022 m. gegužės 10 d. už langų valymą pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodyta 600 Eur suma ir atsakovo pateikta sąskaita galimai nebuvo apmokėta (atsakovas neprisiminė ar minėta sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo, o pateikti banko sąskaitos išrašus atsisakė, nes senų išrašų gavimas iš banko jam papildomai kainuoja), nereiškia ieškovės reikalavimo pagrįstumo, nes įskaitymui yra būtinas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio šiuo atveju nebuvo, taip pat apie įskaitymą nebuvo pranešta atsakovui (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 2 dalis).

Taigi, šiuo atveju, iš byloje nustatytų aplinkybių, akivaizdu, jog nėra įmanoma nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolingo asmens už 2022 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas paslaugas, nes nei S. K., nei minėtas A. T. tokių paslaugų negavo, o pasak liudytojų visi susitarimai su klientu Plungėje buvo žodiniai ir jokių duomenų apie tą klientą byloje nėra. Visiškai nėra aišku, ar apskritai liudytojų nurodoma žala klientui buvo padaryta, kas ją ir kokio dydžio padarė, dėl kokių priežasčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė klientui PVM sąskaitos faktūros dėl suteiktų paslaugų ir nesiaiškino situacijos dėl galimai, valant langus, padarytos žalos. Tokių aplinkybių visuma lemia, jog atsakovas negali būti atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsakingą elgesį, susijusį su PVM sąskaitos išrašymu, o santykiai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kliento Plungėje dėl galimai buvusios žalos, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui už valymo paslaugas, todėl ieškinys atmestinas.

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir -CPK) 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), ieškinys atmestas, todėl žyminis mokestis iš ieškovės valstybei nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 441 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.