Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui G. B. (G. B.), jo atstovei advokato padėjėjai V. G., atsakovės Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. (G. B.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinės draudimo bendrovės „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas G. B. (G. B.) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus R. M. 2024 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. PK E-566 ,,Dėl G. B. atleidimo iš tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas);

2) įpareigoti atsakovę Tarnybą grąžinti jį į buvusias pareigas – Objektų apsaugos valdybos P3 skyriaus agento pareigas;

3) priteisti jam iš atsakovės vidutinį jo darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. vasario 14 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje visiško įvykdymo dienos;

4) priteisti jam iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundą ir teigė, kad Įsakymą Tarnybos direktorius priėmė atsižvelgęs į Tarnybos komisijos, sprendžiančios Tarnybos pareigūnų atleidimo iš tarnybos klausimą (toliau – ir Komisija), sudarytos Tarnybos direktoriaus 2022 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. V-11 ,,Dėl komisijos, sprendžiančios Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų atleidimo iš tarnybos klausimą, sudarymo ir šios komisijos darbo reglamento patvirtinimo“, 2024 m. vasario 12 d. posėdžio protokolą Nr. KP-15, nors Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme (toliau – ir Įstatymas) tokia Komisija nenumatyta. Tarnybos pareigūnų tarnybinės veiklos rezultatus, kvalifikaciją ir tinkamumą einamoms ar kitoms pareigoms per eilinį arba neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą įvertina tiesioginis vadovas (Įstatymo 37 straipsnio 1 dalis) ir Tarnybos direktoriaus sudaryta tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – ir veiklos vertinimo komisija). Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad tik veiklos vertinimo komisija Tarnybos direktoriui turi Įstatymo suteiktus įgaliojimus siūlyti atleisti pareigūną iš tarnybos (Įstatymo 37 straipsnio 8 dalies 4 punktas). Pareiškėjas apibendrino, kad Įsakymas priimtas pažeidžiant Įstatymo 37 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatas.

Dėl tarnybinės veiklos vertinimo procedūros nesilaikymo pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba nesilaikė Tarnybos direktoriaus 2021 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. V-291 ,,Dėl Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas) nuostatų reikalavimų, kurių pagrindu veiklos vertinimo komisija privalėjo įvertinti pareiškėjo gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, ir tik po atlikto pareigūno veiklos vertinimo veiklos vertinimo komisija turėjo teisę pateikti Tarnybos direktoriui siūlymą atleisti pareiškėją iš tarnybos.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnybos direktorius 2023 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. V-344 ,,Dėl Pareigūnų atitikties vykdomoms funkcijoms nagrinėjimo Vadovybės apsaugos tarnyboje komisijos sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtino Pareigūnų atitikties vykdomoms funkcijoms nagrinėjimo vadovybės apsaugos tarnyboje komisijos darbo reglamentą (toliau – ir Darbo reglamentas), kurio nuostatos patvirtina, jog Komisija neturėjo ir neturi kompetencijos Tarnybos direktoriui siūlyti atleisti pareiškėją iš tarnybos. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas priėjo prie išvados, kad Komisijos 2024 m. vasario 12 d. posėdžio protokole priimtas siūlymas atleisti jį iš pareigų yra neteisėtas, viršijantis Komisijos kompetencijos ribas ir prieštaraujantis Įstatymo 37 straipsnio nuostatoms.

Pareiškėjas nurodė, kad iš Įsakymo matyti, jog Tarnybos direktorius jį iš tarnybos atleido vadovaudamasis ne specialiosiomis Įstatymo 37 straipsnio normomis, o bendrąja, t. y. Įstatymo 60 straipsnio 18 punkte įtvirtinta, nuostata, kad pareigūnas iš tarnybos atleidžiamas ir su juo sudaryta tarnybos sutartis nutraukiama, kai jis neatitinka Tarnybos direktoriaus nustatytų fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ar šaudymo reikalavimų ir kitų specialiųjų reikalavimų ir nėra galimybės perkelti jį į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas.

Pareiškėjas yra dviejų mažamečių vaikų tėvas, ne visada galėjo lankyti užsiėmimus, kurie nebuvo įtraukti į tarnybinius grafikus (už jų lankymą pareigūnams nebuvo mokamas atlyginimas), tačiau dėl to kvalifikacija negalėjo tiek sumenkti, kad dėl vieno nesurinkto balo turėjo būti atleistas iš tarnybos.

Pareiškėjas apibendrino, kad Įsakymu su pareiškėju nutraukta Tarnybos pareigūno tarnybos sutartis Nr. ST-301, pažeidžiant atleidimo iš tarnybos bei sutarties nutraukimo sąlygas. Kadangi Tarnyba padarė esminius Įstatymo, Tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, Darbo reglamento, 2020 m. lapkričio 11 d. sutarties Nr. ST-301 5 punkto pažeidimus, Įsakymas yra naikintinas.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodė, kad, vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 punktu, visi Tarnybos pareigūnai privalo atitikti fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo, šaudymo ir kitus Tarnybos direktoriaus nustatytus specialiuosius reikalavimus. Objektų apsaugos valdybos pareigūnams nėra taikomi patys aukščiausi fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo bei šaudymo reikalavimai – jie privalo atitikti II lygį. Pareiškėjui tai yra nustatyta Tarnybos Objektų apsaugos valdybos P1, P2, P3, P4 skyriaus agento pareigybės aprašymo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2023 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. V-329, 19 punkte. Pareiškėjui, atsižvelgiant į jo amžių (nuo 25 iki 29 metų amžiaus), ginčo laikotarpiu buvo taikomi II lygio 2 grupės reikalavimai. Vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2023 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-436 ,,Dėl Fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo, šaudymo reikalavimų nustatymo ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo, šaudymo reikalavimų nustatymo ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo Tarnyboje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11 punktu, II lygio pareigūnai atlieka šešis fizinio pasirengimo pratimus, šaudymo pratimus Nr. 1 ir Nr. 2 bei penkis fizinės prievartos veiksmus, kurie visi yra aprašyti Apraše.

Pareiškėjas 2022 ir 2023 m. (t. y. 2 metus iš eilės) neatitiko fizinės prievartos (arba kitaip savigynos) veiksmų atlikimo tikrinimo reikalavimų. Atsakovė pažymėjo, kad po priėmimo į tarnybą Vadovybės apsaugos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) buvo apmokytas visų būtinų tarnybai dalykų. 2019 m. spalio 21 d. – lapkričio 4 d. pareiškėjas dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo kursuose pagal mokymo programą „Objektų apsauga“, kuriuose net 9 akademinės valandos buvo skirtos kovinės savigynos mokymams. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 4 d. minėtus kursus sėkmingai baigė.

Pareiškėjas 2022 m. 3 kartus dalyvavo fizinės prievartos veiksmų atlikimo tikrinimuose (2022 m. birželio 14 d. surinko 0 balų, 2022 m. lapkričio 24 d. surinko 5 balus, 2022 m. gruodžio 21 d. surinko 6 balus). Papildomuose, laisvu nuo tarnybos metu, užsiėmimuose pareiškėjas nė karto nedalyvavo. Pareiškėjas su Tarnybos 2022 metų renginių ir privalomųjų tikrinimų planu, patvirtintu Tarnybos direktoriaus 2021 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-779, susipažino Tarnybos dokumentų valdymo sistemos priemonėmis 2022 m. sausio 10 d. ir apie šią Tarnybos pareigūnams sudarytą galimybę žinojo.

Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjas 2023 m. 2 kartus dalyvavo fizinės prievartos veiksmų atlikimo tikrinimuose (2023 m. birželio 5 d. surinko 0 balų, 2023 m. rugsėjo 25 d. surinko 11 balų). Po pakartotinio, t. y. 2023 m. rugsėjo 25 d., fizinės prievartos veiksmų atlikimo tikrinimo pareiškėjas perlaikyti fizinės prievartos veiksmų atlikimo testo neatėjo, nors perlaikymai vyko spalio 25–26 d., lapkričio 29–30 d. ir gruodžio 6 d. Pareiškėjas su Tarnybos 2023 metų renginių ir privalomųjų tikrinimų planu, patvirtintu Tarnybos direktoriaus 2022 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-971, susipažino Tarnybos dokumentų valdymo sistemos priemonėmis 2022 m. lapkričio 26 d.

Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nedėjo pastangų ir nerodė iniciatyvos, kad atitiktų fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimus, nors puikiai suprato, kad savo veiksmais pažeidžia Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą reikalavimą.

Atsakovė paaiškino, kad pareiškėjas su vertinimo rezultatais (11 balų) sutiko, jų neginčijo ir pasirašė 2023 m. rugsėjo 25 d. fizinės prievartos veiksmų atlikimo rezultatų fiksavimo protokolo 4 eilutėje.

Pareiškėjui 2022 m. neatitikus fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimų, Tarnybos Administravimo valdybos Mokymo skyriaus (toliau – ir Mokymo skyrius) administratorė, vadovaudamasi Tarnybos direktoriaus 2022 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-938 patvirtintu Aprašo 59 punktu, surašė 2023 m. sausio 5 d. tarnybinį pranešimą Nr. TP-26 „Dėl Tarnybos pareigūnų, kurie 2022 m. neatitiko fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo, šaudymo reikalavimų arba nedalyvavo jų tikrinime“ ir informavo atsakingus asmenis apie reikalavimus neatitinkančius Tarnybos pareigūnus (tarp jų ir pareiškėją). Tačiau Tarnybos vadovybė nusprendė suteikti šiems pareigūnams dar vieną galimybę išsilaikyti „visas skolas“ ir netaikė griežčiausios Įstatyme numatytos sankcijos – atleidimo iš tarnybos pagal Įstatymo 60 straipsnio 18 punktą.

Pareiškėjui 2023 m. neatitikus fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimų, Mokymo skyriaus administratorė, vadovaudamasi Aprašo 59 punktu, surašė 2024 m. sausio 23 d. tarnybinį pranešimą Nr. TP-213 „Dėl Tarnybos pareigūnų, kurie 2023 m. neatitiko fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo, šaudymo reikalavimų arba nedalyvavo jų tikrinime“, kuriame tarp kitų Tarnybos pareigūnų nurodyta ir pareiškėjo pavardė.

Atsakovė pažymėjo, kad 2024 m. vasario 7 d. vyko Komisijos posėdis, kuriame buvo nagrinėjamas pareiškėjo atleidimo (neatleidimo) iš tarnybos klausimas dėl to, kad jis 2022 ir 2023 m. neatitiko fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimų. Komisija, įvertinusi visą pateiktą posėdžiui medžiagą ir atsižvelgusi į tai, kad nėra galimybės pareiškėjo perkelti į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas, bei vadovaudamasi Įstatymo 60 straipsnio 18 punktu, nutarė siūlyti Tarnybos direktoriui pareiškėją atleisti iš tarnybos (Komisijos sprendimas buvo priimtas vienbalsiai). Atsižvelgiant į tai, priimtas Įsakymas. Atsakovės vertinimu, Įsakymas yra pagrįstas objektyviai nustatytais duomenimis ir teisės normomis, todėl yra teisėtas ir jo naikinti nėra pagrindo.

Atkreipė dėmesį, kad Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, organizuoja Tarnybos veiklą, atstovauja Tarnybai, tiesiogiai atsako už tai, kad būtų įgyvendintos teisės aktuose nustatytos Tarnybos funkcijos, ir sprendžia Tarnybai priskirtus klausimus. Įgyvendindamas savo įgaliojimus, Tarnybos direktorius leidžia įsakymus. Komisija savo įgaliojimų neviršijo, nes, vadovaujantis Komisijos darbo reglamentu, patvirtintu Tarnybos direktoriaus 2022 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. V-11 ,,Dėl komisijos, sprendžiančios Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų atleidimo iš tarnybos klausimą, sudarymo ir šios komisijos darbo reglamento patvirtinimo“, Komisija yra patariamasis organas, kuris, apsvarstęs Tarnybos pareigūnų atleidimo (neatleidimo) iš tarnybos klausimą, kai jie neatitinka Tarnybos direktoriaus nustatytų fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ar šaudymo reikalavimų ir kitų specialiųjų reikalavimų, ir nėra galimybės perkelti juos į kitas jų kvalifikaciją atitinkančias pareigas, teikia siūlymą Tarnybos direktoriui dėl šių pareigūnų atleidimo (neatleidimo) iš tarnybos pagal Įstatymo 60 straipsnio 18 punktą. Tarnybos direktorius, susipažinęs su Komisijos protokole nurodytu siūlymu ir vadovaudamasis Komisijos darbo reglamento 18 punktu, priima įsakymą dėl Komisijos siūlymo įgyvendinimo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo protokolo gavimo dienos.

Įstatymo 60 straipsnio 18 punkte nurodytas atleidimo iš tarnybos pagrindas yra savarankiškas ir nesusijęs su pareigūno tarnybinės veiklos vertinimu, nes atleidimo pagal veiklos vertinimo komisijos siūlymą atvejis nurodytas to paties straipsnio 11 punkte.

Liudytojas G. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo pareigos yra vyriausiasis agentas. Pareiškėjas atleistas iš pareigų, kadangi jis neišlaikė fizinio pasirengimo normatyvų. Pareiškėjui pirmą kartą atėjus laikyti normatyvų, jis pasakė, kad nieko nemoka, vertinimas buvo 0 balų. Tai, kad normatyvus privaloma išlaikyti, numatyta atskiru punktu pareigybės aprašyme, su kuriomis visi pareigūnai supažindinami. Tad pareiškėjas negalėjo nežinoti, kad jis privalo kiekvienais metais išlaikyti fizinio pasirengimo normatyvus. Laikant normatyvus yra paruošiami bilietai, kuriuos traukia pareigūnai, atėję laikyti fizinio pasirengimo normatyvų. Kiekvienam pareigūnui reikia atlikti 5 užduotis (pratimus). Ištraukus užduotis ir su jomis susipažinus, instruktorius visuomet paklausia, ar aiškios užduotys ir, jeigu reikia, paaiškina. Pareigūno pasiruošimui vertinti būna sudaryta instruktorių komisija. Pareigūnui atlikus visas užduotis, komisija pasitaria ir iškarto supažindina su rezultatu. Jeigu rezultatas neigimas, leidžiama dar kartą perlaikyti normatyvus. Sąlygos treniruotis yra sudarytos geros sporto klube „Impuls“, kur dirba du instruktoriai, kurie įeina į veiklos vertinimo komisijos sudėtį. Pareiškėjas nelankė treniruočių. Treniruočių pratimai nuolat kinta, atnaujinama ir jų atlikimo technika. Todėl, jei nelankysi treniruočių, nežinosi, kaip teisingai atlikti pratimus ir nepavyks įvykdyti normatyvų.

Liudytojas T. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo pareigos yra Tarnybos Objektų apsaugos valdybos P3 skyriaus viršininkas. Pareiškėjas atleistas dėl to, kad jis neatsiskaitė dėl fizinio pasirengimo, kuris yra privalomas visiems pareigūnams. Jis pats, kaip ir visi kiti, laiko fizinio pasirengimo normatyvus. Po kovido nebuvo taikytos prievartinės raginimo priemonės. Pareiškėjas neišlaikė 2023 m. fizinio pasirengimo normatyvų. Su juo buvo kalbėtasi, bandyta išsiaiškinti priežastis. Pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos dėl pakartotinių atsiskaitymų, tačiau jis nenuėjo į tris atsiskaitymus – spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Spalio mėnesį jis atostogavo, tačiau, jeigu jis būtų pareiškęs norą laikyti normatyvus, atostogų grafiką visada galima pakoreguoti. Rezultatai žinomi iš karto. Po antrojo normatyvų neišlaikymo su pareiškėju buvo pasikalbėta. Dokumentai iš karto pristatomi, rašomos ataskaitos. Todėl teigti, kad pareiškėjas kažko nežinojo, nėra jokio pagrindo. Visi dokumentai yra informacinėje sistemoje ir atspausdinami, su jais pareiškėjas supažindintas. Be to, kaip minėta, su pareiškėju ne kartą apie tai buvo kalbėta. Pažymėtina, kad yra numatyta alternatyva: jeigu asmuo lanko 30 treniruočių, tai tokiam asmeniui užsiskaito kaip teigiamas balas, nereikia laikyti testo veiklos vertinimo komisijoje. Pareiškėjui apie tai buvo žinoma. Rodos, 2022 m. jis parašė tarnybinį pranešimą ir išreiškė norą lankyti treniruotes, tačiau atėjo vos 1 kartą.

Liudytojas M. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis Departamente dirba apie 20 m., iš jų instruktoriumi – apie 12–13 m. Pareigūnams sudarytos visos sąlygos lankyti treniruotes, kadangi jie privalo išlaikyti normatyvus ir atitikti reikalavimus, numatytus Apraše. Tai, kad pareigūnai turi išlaikyti fizinio pasirengimo normatyvus, numatyta atskiru punktu jų pareigybės aprašyme, su kuriuo jie yra supažindinami. Kovinės savigynos treniruotės vyksta 4 kartus per savaitę. Pareigūnai gali patys treniruotis pagal metodinę ir vaizdinę medžiagą, tačiau taisyklingai atlikti pratimus be treniruočių faktiškai neįmanoma, kadangi yra tam tikra pratimų atlikimo technika, detalės, kurių be instruktorių išmokti nėra galimybės. Pareigūnai, besimokantys daugiau savarankiškai, neišmoksta apskaičiuoti naudojamos jėgos, neteisingai atlieka užduotis, todėl per įskaitą dažnai susižaloja ar sužaloja savo kolegą. Užduočių atlikimą visada vertina trys instruktoriai, kurie stebi užduočių atlikimo techniką ir visus judesius, o vėliau vertina pagal Karinės apsaugos apraše numatytą vertinimo sistemą. Pareiškėjas per 4 m. treniruotėse buvo tik 1 kartą, todėl akivaizdu, kad nesitreniravęs jis neišlaikė normatyvų. Dėl užduoto klausimo apie trečiojo pratimo atlikimą su bokso pirštinėmis ar be jų pažymėtina, kad vaizdo įraše yra ne bokso, o savigynos pirštinės (pareiškėjas turėtų tai žinoti), ir visiškai nėra skirtumo, ar pratimą asmuo atlieka su šiomis pirštinėmis, ar be jų. Penktasis pratimas atlikimo atžvilgiu yra sudėtingas, todėl nelankius treniruočių taisyklingai atlikti šį pratimą faktiškai neįmanoma. Tarnybos pareigūnų paruošimas yra specifinis, ruošiami tiek asmens sargybiniai, tiek ir patalpų apsaugos pareigūnai. Yra savų paslapčių, tam tikrų detalių ruošiant pareigūnus, naudojant tam tikras spec. priemones, todėl kitų tarnybų instruktoriai ar su šia tarnyba nesusiję asmenys negali vertinti užduočių atlikimo technikos ir teisingumo. Jeigu asmuo neišlaiko įskaitos, jam visada pasiūloma pagalba, nurodoma, kada galima perlaikyti įskaitą. Pareiškėjas nepareiškė prašymų dėl padarytų klaidų ištaisymo ir dėl jam reikiamos pagalbos teikimo.

Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarnyboje dirbo 25 metus, išėjo į pensiją ir Tarnyba jį priėmė į darbą pagelbėti M. Š.. Pareiškėją matė iš viso 4 kartus per įskaitas ir 1 kartą treniruotėje. Pačiam savarankiškai, be instruktorių pagalbos, pasiruošti įskaitai faktiškai neįmanoma, kadangi yra tam tikrų paslapčių ir specifinių tarnybos reikalavimų dėl tam tikrų pratimų atlikimo, nes ruošiami tiek patalpų saugojimo pareigūnai, tiek ir asmens sargybiniai. Tarnyboje naudojamos tam tikros specialios priemonės, kurių naudojimo įgūdžius pareigūnai turi įgyti ir tobulinti treniruotėse, atidžiai praktikuodami jų naudojimo techniką ir detales. Savarankiškai treniruojantis to padaryti nėra galimybės. Savarankiškai besiruošiantys pareigūnai neišmoksta teisingai panaudoti jėgos, dėl to jie dažnai susižaloja ar sužaloja savo kolegą. Pareigūnai ruošiami pagal Tarnyboje patvirtintą medžiagą. Ruošiant pareigūnus yra tam tikrų paslapčių, todėl šiai Tarnybai nepriklausantys asmenys negali dalyvauti vertinant pareigūnų rezultatus ir negali teisingai jų išmokyti.

Skundas netenkintinas.

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus R. M. 2024 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. PK E-566 ,,Dėl G. B. atleidimo iš tarnybos“;

2) įpareigoti atsakovę Tarnybą grąžinti jį į buvusias pareigas – Objektų apsaugos valdybos P3 skyriaus agento pareigas;

3) priteisti jam iš atsakovės vidutinį jo darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. vasario 14 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje visiško įvykdymo dienos;

4) priteisti jam iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Taigi, pagrindinis ginčas byloje kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2024 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. PK E-566 ,,Dėl G. B. atleidimo iš tarnybos“ pagrįstumo ir teisėtumo. Kiti reikalavimai, t. y. įpareigoti grąžinti pareiškėją į buvusias pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo 2024 m. vasario 14 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, yra išvestiniai iš pagrindinio, todėl pirmiausia teismas privalo pasisakyti dėl pagrindinio reikalavimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymas, Fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo, šaudymo reikalavimų nustatymo ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje tvarkos aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2023 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-436.

Bylos duomenimis, pareiškėjas buvo atsakingas už Lietuvos Respublikos Prezidentūros apsaugos vykdymą bei saugumo užtikrinimą, vykdė teisės pažeidimų ir grėsmių prevenciją saugomame objekte ir jo prieigose, į saugomus objektus įeinančių asmenų, jų turimų daiktų ir įvažiuojančių transporto priemonių dalinę patikrą, apsaugos posto kontroliuojamos zonos, saugomo objekto ir jo teritorijos apžiūrą, patruliavo. Kaip matyti iš Tarnybos Objektų apsaugos valdybos P1, P2, P3, P4 skyriaus agento pareigybės aprašymo 14 punkto, pareiškėjas (kaip P3 agentas) dalyvauja kovinio-fizinio pasirengimo, šaudymo bei kituose mokymuose, pratybose, kursuose. Šio pareigybės aprašymo 19 punkte („Specialieji reikalavimai“) nurodyta, kad agentas turi atitikti teisės aktuose nustatytus fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo, šaudymo reikalavimus (II lygį) ir kitus Tarnybos direktoriaus nustatytus specialiuosius reikalavimus.

Vadovaujantis Įstatymo 12 straipsniu, pagrindiniai Tarnybos uždaviniai yra užtikrinti saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą. Objektų apsaugos valdybos pareigūnai vykdo specifines funkcijas – saugomų objektų apsaugos ir saugumo užtikrinimo. Šiems pareigūnams ypač svarbūs tinkama parengtis, fizinis pasiruošimas, darbo drausmė, gebėjimas tinkamai reaguoti į pastebėtas grėsmes ar įvykius saugomuose objektuose. Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad visi Tarnybos pareigūnai privalo atitikti fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo, šaudymo ir kitus Tarnybos direktoriaus nustatytus specialiuosius reikalavimus. Šios nuostatos nurodytos ir pareiškėjo pareigybės aprašyme.

Komisijos 2024 m. vasario 12 d. posėdyje buvo svarstytas pareigūnų, kurie neatitinka pareigybių aprašymuose nustatytų fizinio pasirengimo ir (ar) fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimų atleidimo (neatleidimo) iš tarnybos klausimas. Buvo vertinamas pareiškėjas kaip pareigūnas, neatitinkantis nustatytų fizinio pasirengimo ir (ar) fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimų. Nustatyta, kad pareiškėjas 2022 ir 2023 m. dalyvavo fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ir šaudymo reikalavimų patikrinime ir 2 metus iš eilės neatitiko fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimų. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka jo pareigybei nustatyto specialiojo reikalavimo „atitikti teisės aktuose nustatytus fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ir šaudymo reikalavimus (II lygį)“. Pareiškėjas atitiktų tokios pareigybės reikalavimus, kuriai nustatytas fizinio pasirengimo, šaudymo reikalavimų III lygis, tačiau Tarnyboje nėra su tokiu lygiu pareigybių, atitinkančių pareigūno kvalifikaciją bei išsilavinimą. Komisija vienbalsiai (6 balsais) nutarė siūlyti Tarnybos direktoriui atleisti pareiškėją iš tarnybos kaip neatitinkantį fizinio pasirengimo ir (ar) fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimų. 2024 m. vasario 14 d. Įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas 2022 m. neatitiko fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimų, todėl Mokymo skyriaus administratorė, vadovaudamasi Aprašo 59 punktu, 2023 m. sausio 5 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. TP-26 „Dėl Tarnybos pareigūnų, kurie 2022 m. neatitiko fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo, šaudymo reikalavimų arba nedalyvavo jų tikrinime“, informavo atsakingus asmenis apie reikalavimų neatitinkančius Tarnybos pareigūnus (taip pat ir pareiškėją). Šiuo atveju Tarnyba netaikė griežčiausios Įstatyme numatytos sankcijos – atleidimo iš tarnybos pagal 60 straipsnio 18 punktą, suteikdama galimybę pareigūnams pasitaisyti. 2023 m. vasario 22 d. pareiškėjo 2022 m. eilinio tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. PTV-385 III skyriaus Trečiajame skirsnyje jam buvo sudarytas individualus kvalifikacijos tobulinimo planas. Pareiškėjui nurodyta treniruotis, lankyti pratybas, išlaikyti savigynos įskaitą. 2023 m. pareiškėjas šio reikalavimo neįvykdė. Mokymo skyriaus administratorė, vadovaudamasi Aprašo 59 punktu, 2024 m. sausio 23 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. TP-213 „Dėl Tarnybos pareigūnų, kurie 2023 m. neatitiko fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo, šaudymo reikalavimų arba nedalyvavo jų tikrinime“, kuriame buvo nurodyta ir pareiškėjo pavardė. 2024 m. vasario 7 d. vyko Komisijos posėdis. Šio posėdžio metu buvo nagrinėjamas pareiškėjo atleidimo (neatleidimo) iš tarnybos klausimas, kadangi jis 2022 ir 2023 m. neatitiko fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimų (2024 m. vasario 12 d. Komisijos posėdžio protokolas Nr. KP-15). Komisijai vienbalsiai nusprendus, kad nėra galimybės pareiškėjo perkelti į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas, bei vadovaujantis Įstatymo 60 straipsnio 18 punktu, buvo nutarta siūlyti Tarnybos direktoriui pareiškėją atleisti iš tarnybos. 2024 m. vasario 14 d. buvo priimtas skundžiamas Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, organizuoja Tarnybos veiklą, atstovauja Tarnybai, tiesiogiai atsako už teisės aktuose nustatytų funkcijų įgyvendinimą, sprendžia Tarnybai priskirtus klausimus, tai įgyvendina leisdamas įsakymus. Pagal Komisijos darbo reglamentą, Komisija yra patariamasis organas, kuris, atsižvelgdamas į šio reglamento 5 punktą, teikia siūlymą Tarnybos direktoriui dėl pareigūnų atleidimo (neatleidimo) iš tarnybos pagal Įstatymo 60 straipsnio 18 punktą. Tarnybos direktorius, susipažinęs su Komisijos protokole nurodytu siūlymu, vadovaudamasis Komisijos darbo reglamento 18 punktu, priima įsakymą ne vėliau kaip per 5 d. d. nuo Komisijos protokolo gavimo dienos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo 2023 m. tarnybinė veikla vertinama nebuvo, nes jis nuo 2024 m. vasario 14 d. buvo atleistas iš tarnybos. Įstatymo 60 straipsnio 18 punkte nurodytas atleidimo iš tarnybos pagrindas yra savarankiškas, nesusijęs su pareigūno tarnybinės veiklos vertinimu. Atleidimas pagal veiklos vertinimo komisijos siūlymą nurodytas Įstatymo 60 straipsnio 11 punkte.

Taigi, apibendrinant, byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 18 d. paskirtas į Departamento Objektų apsaugos valdybos P3 skyriaus specialisto pareigas. Vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 punktu, visi Tarnybos pareigūnai privalo atitikti fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo, šaudymo ir kitus Tarnybos direktoriaus nustatytus specialiuosius reikalavimus, tačiau pareiškėjas dvejus metus iš eilės (2022 ir 2023) neatitiko fizinės prievartos (arba kitaip savigynos) veiksmų atlikimo tikrinimo reikalavimų. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 13 dalimi, 60 straipsnio 18 punktu, 61 straipsnio 6 dalimi ir atsižvelgdamas į Komisijos 2024 m. vasario 12 d. posėdžio protokolą Nr. KP-15, pareiškėją atleido iš tarnybos.

Byloje nustatytos aplinkybės taip pat patvirtinta, kad pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu, teikdamas paaiškinimus, teismui nurodė, jog yra dviejų mažamečių vaikų tėvas.

Įstatymo 60 straipsnio 18 punkte įtvirtinta, kad pareigūnas iš tarnybos atleidžiamas ir su juo sudaryta tarnybos sutartis nutraukiama, kai jis neatitinka Tarnybos direktoriaus nustatytų fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ar šaudymo reikalavimų ir kitų specialiųjų reikalavimų ir nėra galimybės perkelti jį į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas.

Įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad negalima atleisti iš tarnybos nėščių pareigūnių, taip pat pareigūnų, auginančių vaiką iki 3 metų, jeigu nėra jų kaltės (išskyrus atvejus, kai Tarnybos struktūrinis padalinys likviduojamas ir nėra galimybės perkelti į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas Tarnyboje).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas augina du mažamečius vaikus, o atleidimo iš tarnybos metu vienam iš vaikų dar nebuvo suėję vieneri metai. Įvertinus tai, kad pareiškėjas atleidimo iš tarnybos metu augino vaiką iki 3 metų, yra taikoma Įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta garantija.

Kaip minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartyje nagrinėjant bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, LVAT 2025 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1195-968/2025 nurodė, kad Įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta garantija – draudimas atleisti iš tarnybos, taikoma ir pareigūnams, auginantiems vaiką iki 3 metų, visais atvejais, išskyrus atvejus, kai Tarnybos struktūrinis padalinys likviduojamas ir nėra galimybės perkelti į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas Tarnyboje, jeigu nėra jų kaltės. Minėtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1195-968/2025 teisėjų kolegija išaiškino, kad Įstatymo 61 straipsnio 5 dalies nuostata „nėra jų kaltės“ turi būti aiškinama neatsiejamai nuo šioje teisės normoje įtvirtintos garantijos tikslo – užtikrinti, kad tuo atveju, jeigu Tarnybos struktūrinis padalinys nėra likviduojamas, pareigūnai, auginantys vaiką iki 3 metų, tuo laikotarpiu nebūtų atleidžiami iš tarnybos visais atvejais, kai toks atleidimas nėra siejamas su tokių pareigūnų kalte. Be to, pažymėta, kad pareigūno gebėjimas ar negebėjimas atitikti Tarnybos direktoriaus nustatytus fizinio pasirengimo reikalavimus, tuo atveju, kai jis dėl to deda realias pastangas, yra susijęs ne su jo kalte, o su subjektyvia aplinkybe – negebėjimu atlikti Tarnybos direktoriaus nustatytų pareigūno fiziniam pasirengimui taikomų normatyvų dėl fizinio pasirengimo stokos, sveikatos būklės ir pan.

Taigi, nustačius, kad pareiškėjas atleidimo iš tarnybos metu augino vaiką iki 3 metų, turi būti sprendžiama, ar jis galėjo būti atleidžiamas iš tarnybos kaip neatitinkantis jo pareigybei nustatyto fizinio pasirengimo reikalavimų, yra ar ne jo kaltės (Įstatymo 61 straipsnio 5 dalis).

Vadovaujantis analizuotais teisės aktais ir teismų formuojama praktika, darytina išvada, jog Įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta garantija – draudimas atleisti iš tarnybos pareigūnus, auginančius vaiką iki 3 metų, nėra absoliuti. Kartu numatyti išskirtiniai atvejai ir nuostata „nėra jų (pareigūnų) kaltės“, kuri turi būti aiškinama neatsiejamai nuo šioje teisės normoje įtvirtintos garantijos tikslo – užtikrinti, kad tuo atveju, jeigu Tarnybos struktūrinis padalinys nėra likviduojamas, pareigūnai, auginantys vaiką iki 3 metų, tuo laikotarpiu nebūtų atleidžiami iš tarnybos visais atvejais, kai toks atleidimas nėra siejamas su tokių pareigūnų kalte.

Taigi, kaip jau minėta, pareiškėjas 2019 m. spalio 18 d. paskirtas į Departamento Objektų apsaugos valdybos P3 skyriaus specialisto pareigas ir buvo atsakingas už Lietuvos Respublikos Prezidentūros apsaugos vykdymą bei saugumo užtikrinimą, vykdė teisės pažeidimų ir grėsmių prevenciją saugomame objekte ir jo prieigose, į saugomus objektus įeinančių asmenų, jų turimų daiktų ir įvažiuojančių transporto priemonių dalinę patikrą, apsaugos posto kontroliuojamos zonos, saugomo objekto ir jo teritorijos apžiūrą, patruliavo.

Vadovybės apsaugos tarnyba – Lietuvos saugomus asmenis ir objektus sauganti valstybinė įstaiga. Saugomi asmenys – Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas bei jų šeimos nariai, šalies oficialūs svečiai, generalinis prokuroras, Lietuvos Respublikos diplomatiniai atstovai. Saugomi objektai – Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros pastatai ir jų teritorija bei Lietuvos diplomatinės įstaigos. Jos uždaviniai: užtikrinti saugomų asmenų apsaugą nuo kėsinimosi į jų gyvybę ar sveikatą; užtikrinti saugomų objektų apsaugą. Tarnybai priskirtos šios funkcijos:

1) Lietuvos Respublikos teritorijoje organizuoja ir vykdo saugomų asmenų apsaugą, koordinuoja Vidaus reikalų ministerijos tarnybų ir kitų institucijų, padedančių užtikrinti saugomų asmenų bei objektų saugumą, veiksmus ir pagal savo kompetenciją atsako už saugomų asmenų bei objektų saugumą;

2) už Lietuvos Respublikos ribų užtikrina tik fizinę vadovybės apsaugą. Vadovybės apsaugos už Lietuvos Respublikos ribų užtikrinimo pagrindus nustato tarptautinės teisės aktai;

3) įstatymų nustatyta tvarka ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu mastu vykdo operatyvinę veiklą, kad užtikrintų jam pavestų uždavinių įgyvendinimą;

4) nustato ir užtikrina specialų režimą saugomuose objektuose;

5) kontroliuodamas asmenų, teisėtai turinčių su savimi ginklų, šaunamųjų ginklų dalių ar šaudmenų, patekimą į saugomus objektus, sudaro sąlygas ginklus, šaunamųjų ginklų dalis ar šaudmenis Departamento direktoriaus nustatyta tvarka palikti laikinai saugoti buvimo saugomame objekte laikotarpiui;

6) teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją vykdo teroro aktų prieš saugomus asmenis ir saugomus objektus prevenciją;

7) pagal kompetenciją rengia teisės aktų projektus;

8) renka, kaupia, analizuoja ir apibendrina informaciją, susijusią su jo uždavinių įgyvendinimu ir funkcijų atlikimu.

Taigi, kaip matyti iš to, kas išdėstyta, Tarnybai priskirta aukščiausio lygmens asmenų bei ypatingos svarbos objektų apsauga, todėl Tarnybos pareigūnams keliami aukštesni reikalavimai: darbo išmanymui, aukštai kompetencijai, orientacijai į tikslą. Tarnyboje pareigūnai turi būti motyvuoti, savo darbu ir asmeniniu pavyzdžiu didinti suinteresuotų šalių pasitenkinimą organizacijos vykdoma veikla, efektyviai ir kokybiškai vykdyti jiems priskirtą veiklą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas neišlaikė fizinės prievartos veiksmų atlikimo testų. Šios aplinkybės ir testų rezultatų pareiškėjas neginčijo. Objektų apsaugos valdybos pareigūnams nėra taikomi patys aukščiausi fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo bei šaudymo reikalavimai – jie privalo atitikti II lygį, kuris ir nustatytas pareiškėjui pareigybės aprašymo 19 punkte. Pareiškėjui, atsižvelgiant į jo amžių (nuo 25 iki 29 metų amžiaus), ginčo laikotarpiu buvo taikomi II lygio 2 grupės reikalavimai. Vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2023 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-436 ,,Dėl Fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo, šaudymo reikalavimų nustatymo ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Aprašo 11 punktu, II lygio pareigūnai atlieka šešis fizinio pasirengimo pratimus, šaudymo pratimus Nr. 1 ir Nr. 2 bei penkis fizinės prievartos veiksmus, kurie visi yra aprašyti Apraše.

Pareiškėjas, pasirinkdamas darbą Tarnyboje, turėjo suprasti ir suvokti, kad renkasi Tarnybą, kurios pareigūnams keliami tam tikri reikalavimai. Vienas iš jų – turėti tam tikrą fizinį pasirengimą, nuolat jį tobulinti, kaip tai numatyta teisės aktų reikalavimuose, ir išlaikyti numatytus fizinio pasirengimo normatyvus.

Kaip matyti, pareiškėjas fizinės prievartos veiksmų atlikimo testų neišlaikė, todėl nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar yra pareiškėjo kaltė, kad jis neišlaiko fizinio pasirengimo normatyvų, ar tai lėmė jo kaltė: ar jis savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie susidariusios situacijos ir ar turėjo galimybę ją pagerinti.

LVAT, išnagrinėjęs bylą, nutartyje nurodė, kad teismas nagrinėdamas bylą turi įvertinti, jog pareiškėjas atleidimo iš tarnybos metu augino vaiką iki 3 metų, todėl turi būti sprendžiama, ar jis galėjo būti atleidžiamas iš tarnybos kaip neatitinkantis jo pareigybei nustatyto fizinio pasirengimo reikalavimų, yra ar ne jo kaltės (Įstatymo 61 straipsnio 5 dalis).

Pirmiausia atliekama Tarnyboje sudarytų sąlygų tobulinti fizinio pasirengimo įgūdžius analizė. Bylos duomenimis, Tarnybos Administravimo valdybos Mokymo skyriaus instruktorius laisvu nuo tarnybos metu veda papildomus užsiėmimus Tarnybos nuomojamoje „Impuls“ sporto klubo kovos menų salėje. Užsiėmimai vyksta visus kalendorinius metus keturis kartus per savaitę (išskyrus liepos ir rugpjūčio mėnesius). Juose pareigūnai gali papildomai treniruotis, lavinti savo įgūdžius ir, instruktoriaus padedami, išsiaiškinti daromas klaidas. Su Tarnybos 2022 metų renginių ir privalomųjų tikrinimų planu, patvirtintu Tarnybos direktoriaus 2021 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-779, pareiškėjas susipažino Tarnybos dokumentų valdymo sistemos priemonėmis 2022 m. sausio 10 d., tad apie šią Tarnybos pareigūnams sudarytą galimybę jis tikrai žinojo.

Taigi, Tarnybos pareigūnams, vadovaujantis Aprašo 44 punktu, sudaryta galimybė kalendoriniais metais laisvu nuo tarnybos metu lankyti įskaitinius fizinės prievartos veiksmų atlikimo užsiėmimus Tarnybos nuomojamoje „Impuls“ sporto klubo kovos menų salėje pas Mokymo skyriaus instruktorių. Kaip matyti, pareiškėjas minėtame klube nesilankė ir instruktorių pagalba nesinaudojo.

Be to, Vadovaujantis Aprašo 44.2 papunkčiu, II lygio Tarnybos pareigūnai, kurie nuo sausio 1 d. iki gruodžio 1 d. ne mažiau kaip 30 kartų sudalyvauja įskaitiniuose fizinės prievartos veiksmų atlikimo užsiėmimuose, laikomi tais metais atitinkančiais minimalius fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimus (t. y. 12 balų) ir tuomet neprivalo dalyvauti fizinės prievartos veiksmų atlikimo atitikties tikrinime. Tokia galimybe pareiškėjas taip pat nepasinaudojo.

Aprašo 56 punkte nustatyta, kad jei Tarnybos pareigūnas iš pirmo karto neįvykdo atitikties reikalavimų, jam sudaroma galimybė dalyvauti papildomuose tikrinimuose, tačiau ne anksčiau kaip po mėnesio ir ne vėliau kaip per tris mėnesius (išskyrus fizinės prievartos veiksmų atlikimą), laiką skaičiuojant nuo ankstesnio tikrinimo dienos. Papildomas atitikties reikalavimams tikrinimas organizuojamas pagal Tarnybos direktoriaus patvirtintą Renginių ir privalomųjų tikrinimų planą. Tarnybos pareigūnai atitikti fizinės prievartos veiksmų atlikimo nustatytus reikalavimus privalo iki einamųjų metų gruodžio 15 d.

Tai, kad Tarnyboje yra laikomasi visų Apraše numatytų reikalavimų, patvirtino ir visi byloje apklausti liudytojai: G. V., T. G., M. Š. ir D. M.. Iš esmės šių aplinkybių neginčijo ir pats pareiškėjas, todėl byloje dėl Tarnyboje sudarytų sąlygų tobulinti fizinio pasirengimo įgūdžius ginčo nėra.

Darytina išvada, kad Tarnyboje laikomasi Apraše numatytų priemonių, pareigūnams sudarytos visos sąlygos tobulinti jų fizinio pasirengimo įgūdžius, numatytos alternatyvos ir suteiktos galimybės perlaikyti testus kitu nustatytu laiku.

Taigi, toliau pateikiama pareiškėjo veiksmų ar neveikimo analizė ir jo kaltės (ne)nustatymas dėl fizinės prievartos veiksmų atlikimo testų neišlaikymo. Pareiškėjas 2019 m. spalio 18 d. buvo paskirtas į Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (buvusi statutinė įstaiga) Objektų apsaugos valdybos P3 skyriaus specialisto pareigas (2019 m. spalio 17 d. Departamento direktoriaus įsakymas Nr. PK E-554). 2020 m. liepos 1 d. Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos tapo Tarnyba, statutiniai valstybės tarnautojai tapo valstybės pareigūnais, o specialisto pareigybė tapo agento pareigybe. Pareiškėjas visą laiką buvo atsakingas už Lietuvos Respublikos Prezidentūros apsaugos vykdymą ir saugumo užtikrinimą, vykdė teisės pažeidimų ir grėsmių prevenciją saugomame objekte ir jo prieigose, taip pat į saugomų objektų įeinančių asmenų, jų turimų daiktų ir įvažiuojančių transporto priemonių dalinę patikrą, apsaugos posto kontroliuojamos zonos, saugomo objekto ar jo teritorijos apžiūrą, patruliavo. Pareiškėjui, atsižvelgiant į jo amžių (nuo 25 iki 29 metų amžiaus), ginčo laikotarpiu buvo taikomi II lygio 2 grupės reikalavimai. Vadovaujantis Aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2023 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-436, 11 punktu, II lygio pareigūnai atlieka šešis fizinio pasirengimo pratimus, šaudymo pratimus Nr. 1 ir Nr. 2 bei penkis fizinės prievartos veiksmus, kurie visi yra aprašyti Apraše.

Pareiškėjas nei 2022, nei 2023 m. (t. y. 2 metus iš eilės) neatitiko fizinės prievartos (arba kitaip savigynos) veiksmų atlikimo tikrinimo reikalavimų. 2022 m. pareiškėjas 3 kartus dalyvavo fizinės prievartos veiksmų atlikimo tikrinimuose (2022 m. birželio 14 d. surinko 0 balų, 2022 m. lapkričio 24 d. surinko 5 balus, 2022 m. gruodžio 21 d. surinko 6 balus). Papildomuose laisvu nuo tarnybos metu užsiėmimuose pareiškėjas nė karto nedalyvavo. 2023 m. pareiškėjas 2 kartus dalyvavo fizinės prievartos veiksmų atlikimo tikrinimuose (2023 m. birželio 5 d. surinko 0 balų, 2023 m. rugsėjo 25 d. surinko 11 balų). Po pakartotinio, t. y. 2023 m. rugsėjo 25 d., fizinės prievartos veiksmų atlikimo tikrinimo pareiškėjas perlaikyti fizinės prievartos veiksmų atlikimo testo atėjęs nebuvo, nors perlaikymai vyko dar spalio 25–26 d., lapkričio 29–30 d. ir gruodžio 6 d. Su Tarnybos 2023 metų renginių ir privalomųjų tikrinimų planu, patvirtintu Tarnybos direktoriaus 2022 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-971, pareiškėjas susipažino Tarnybos dokumentų valdymo sistemos priemonėmis 2022 m. lapkričio 26 d.

Vadovaujantis Aprašo 44.2 papunkčiu, II lygio Tarnybos pareigūnai, kurie nuo sausio 1 d. iki gruodžio 1 d. sudalyvauja ne mažiau kaip 30 kartų įskaitiniuose fizinės prievartos veiksmų atlikimo užsiėmimuose, laikomi tais metais atitinkančiais minimalius fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimus (t. y. 12 balų) ir tuomet neprivalo dalyvauti fizinės prievartos veiksmų atlikimo atitikties tikrinime. Tačiau pareiškėjas 2022 m. šia galimybe nepasinaudojo visiškai, o 2023 m. buvo atvykęs į papildomą fizinės prievartos veiksmų atlikimo praktinį užsiėmimą tik vieną kartą balandžio mėn.

Aprašo 55 punkte nustatyta, jog po kiekvieno testo laikymo atsakingas už tikrinimą Mokymų skyriaus darbuotojas testuojamam asmeniui duoda pasirašyti fiksuoto rezultato protokolą. Tarnybos pareigūnui nesutinkant su rezultatu, apie tai pažymima protokole. Taip pat apie savo nesutikimą pareigūnas tarnybiniu pranešimu kitą savo darbo dieną po atitikties rezultatų fiksavimo turi informuoti Mokymo skyriaus vedėją ir administracijos padalinio, kuriame eina pareigas, vadovą. Šiuo atveju pakartotiniam testui laikyti sudaroma Tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtinta komisija. Pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo, su vertinimo rezultatais (11 balų) sutiko, jų neginčijo ir pasirašė 2023 m. rugsėjo 25 d. fizinės prievartos veiksmų atlikimo rezultatų fiksavimo protokolo 4 eilutėje. Perlaikyti fizinės prievartos veiksmų atlikimo testų jis neatvyko, taip visiškai ignoruodamas Tarnyboje suteiktas galimybes pasiruošti ir lavintis, kad atitiktų teisės aktais nustatytus fizinio pasirengimo reikalavimus. Tokio pareiškėjo elgesio nėra galimybės laikyti jo gebėjimų stoka, tai yra visiškas Tarnyboje nustatytų reikalavimų ignoravimas. O pareiškėjo neatvykimą perlaikyti testą Tarnyboje nustatytu laiku teismas laiko tyčiniu veiksmu ir pareiškėjo kaltės įrodymu.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nedėjo pastangų ir visiškai nerodė iniciatyvos, siekdamas atitikti fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimus, nors puikiai suprato, kad savo veiksmais pažeidžia Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą imperatyvą.

Nei teismo posėdžio metu, nei procesiniuose dokumentuose pareiškėjas nepateikė svarių įrodymų, argumentų dėl kokių priežasčių jis nesiekė gerinti savo fizinės prievartos pratimų atlikimo rezultatų. Jo teiginys, kad sporto klubas „Impuls“ yra jam nepatogioje vietoje, dėl to jis negali ten lankytis, atmestinas, kadangi yra subjektyvaus pobūdžio. Tarnyboje dirba daug valstybės pareigūnų ir Tarnyba neturi galimybės ir nėra įpareigota teisės aktų reikalavimais suteikti kiekvienam asmeniui galimybę turėti sporto įstaigą ir asmeninį instruktorių jo pageidaujamoje vietoje. Pareiškėjo argumentas, kad, jo nuomone, atliekant pratimus su instruktoriais yra didelė tikimybė susižaloti, yra niekuo nepagrįstas teiginys. Tai – tik paties pareiškėjo prielaida, kuri byloje paneigta liudytojų parodymais, kadangi byloje apklausti instruktoriai, turintys didelę patirtį šioje srityje, kaip tik paaiškino priešingai: asmenys, kurie treniruojasi be instruktorių, neišmoksta apskaičiuoti savo jėgos ir tuomet būna, kad įskaitos metu tokie asmenys susižaloja ar sužaloja kolegą. Toks pareiškėjo argumentas atmestinas, teismas neturi pagrindo sprendime vadovautis prielaidomis.

Atmestinas ir pareiškėjo argumentas, jog tai, kad jis turi du mažamečius vaikus, trukdo jam pasiekti gerų rezultatų atliekant fizinio pasirengimo pratimus, trukdo lankyti treniruotes. Pirma, nė viename teisės akte nenurodyta, jog valstybės pareigūnas atleidžiamas nuo jam teisės aktais tarnyboje priskirtų reikalavimų įvykdymo, jei jis turi du mažamečius vaikus. Valstybė suteikia vienam iš šeimos narių vaiko priežiūros atostogas. Kaip matyti, pareiškėjui tokios atostogos nesuteiktos, todėl darytina išvada, kad tokios atostogos suteiktos kitam šeimos nariui, ir šios atostogos turi būti naudojamos pagal jų paskirtį. Todėl visiškai neaišku, kaip šeimoje esantys vaikai gali trukdyti pareiškėjui lankyti treniruotes ir gerinti rezultatus. Antra, toks situacijos vertinimas būtų neteisingas kitų valstybės pareigūnų atžvilgiu, kadangi Tarnyboje dirba ir daugiau pareigūnų, turinčių mažamečius vaikus, kurie, kaip ir pareiškėjas, privalo išlaikyti fizinio pasirengimo testus ir juos išlaiko, nereikalaudami sau išskirtinių sąlygų. Tad pareiškėjui nelaikant fizinio pasirengimo normatyvų ir nededant pastangų, kad pagerintų fizinio pasirengimo rezultatus, kiti pareigūnai atsiduria nelygiavertėje padėtyje. Trečia, kaip jau minėta, pareiškėjas įsidarbino Tarnyboje, kurios veikla apima valstybės svarbių objektų apsaugą, t. y. pareigūnų darbas susijęs su padidinto pavojaus galimybe (tikimybe). Pareigūnai, atlikdami objektų apsaugą, betarpiškai bendradarbiauja su kitais pareigūnais, todėl iškilus pavojingai situacijai pareiškėjas dėl netinkamo fizinio pasirengimo gali sukelti pavojų tiek savo, tiek ir kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Dėl to kiti pareigūnai, kurie sąžiningai lanko treniruotes, nuolat lavina savo fizines galimybes ir laiko testus, gali reikšti nepasitikėjimą šiuos reikalavimus ignoruojančiu bendradarbiu.

Pareiškėjas nepateikė jokių svarių įrodymų, nenurodė išskirtinių aplinkybių, patvirtinančių, kad jis realiai neturėjo galimybės lankyti treniruotes ir išlaikyti vertinimo testus.

LVAT pirmiau minėtoje nutartyje paminėtas pareigūno gebėjimas ar negebėjimas atitikti Tarnybos direktoriaus nustatytus fizinio pasirengimo reikalavimus. Pažymėta, kad tuo atveju, kai asmuo dėl to deda realias pastangas, yra susijęs ne su jo kalte, o su subjektyvia aplinkybe – negebėjimu atlikti Tarnybos direktoriaus nustatytų pareigūno fiziniam pasirengimui taikomų normatyvų dėl fizinio pasirengimo stokos, sveikatos būklės ir pan. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pareiškėjui pakanka gebėjimų atlikti nustatytus pareigūno fiziniam pasirengimui taikomus normatyvus. Tai patvirtina aplinkybės, kad po priėmimo į tarnybą Departamentas apmokė pareiškėją visų būtinų tarnybai dalykų: 2019 m. spalio 21 d. – lapkričio 4 d. jis dalyvavo 6 savaičių kvalifikacijos tobulinimo kursuose pagal programą „Objektų apsauga“, iš kurių net 9 akademinės valandos buvo skirtos kovinės savigynos mokymams. Kad pareiškėjas minėtus kursus sėkmingai baigė, galima matyti iš byloje pateikto pažymėjimo kopijos. Tai patvirtina, kad pareiškėjas gebėjimų turi pakankamai, tačiau, kad rezultatai būtų pasiekti, būtina lankyti treniruotes bei lavinti įgūdžius toje srityje.

Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis treniruojasi savarankiškai, ir tai pastebima iš jo gerėjančių rezultatų. Tai tik dar kartą patvirtina, jog pareiškėjui pakanka gebėjimų, tačiau nelankant treniruočių, savarankiškai naudojant tik vaizdinę bei metodinę medžiagą, išmokti taisyklingai atlikti prievartos kovinius pratimus, kaip patvirtino teismo posėdžio metu apklausti instruktoriai, yra labai sudėtinga ar net neįmanoma. Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis treniruojasi papildomai su kitu kolega, kuris lanko treniruotes, tačiau, kaip matyti, fizinio pasirengimo testo jis vis vien neišlaikė. Be to, teismas pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis treniruojasi su kitu bendradarbiu, laiko gynybine pozicija, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių bendras treniruotes, nenurodė kolegos duomenų, kad teismas galėtų jį iškviesti kaip liudytoją, ir neįrodė savo pastangų šioje srityje. Pareiškėjo paaiškinimas, kad jo nurodytas pareigūnas nenorėjo dalyvauti teismo posėdyje, kadangi nenori nemalonumų tarnyboje, nepatvirtina pareiškėjo teiginių.

Taigi, atmestini pareiškėjo ir jo atstovės argumentai, kad pareiškėjui trūksta sugebėjimų atlikti reikiamus pratimus, kadangi byloje visiškai įrodyta, jog atėjęs į Tarnybą ir besitreniruodamas su instruktoriais pareiškėjas išlaikė visus reikiamus normatyvus. Taip pat atmestini kaip neįrodyti argumentai, kad pareiškėjas treniruojasi su bendradarbiu, kadangi tokių įrodymų byloje nepateikta ir tai laikoma pareiškėjo gynybine pozicija. Tai, kad pareiškėjas treniruojasi savarankiškai pagal metodinę ir vaizdinę medžiagą, byloje neįrodyta. Net jei tai būtų tiesa, akivaizdu, kad tokių treniruočių nepakanka, nes 2 metai (o su kovidiniu laikotarpiu ir daugiau) yra nepateisinamai ilgas laiko tarpas, suteikiant pareiškėjui galimybę pataisyti susidariusią situaciją ir išlaikyti jam privalomus normatyvus.

Aprašo 56 punkte nustatyta, kad jei Tarnybos pareigūnas iš pirmo karto neįvykdo atitikties reikalavimų, jam sudaroma galimybė dalyvauti papildomuose tikrinimuose, tačiau ne anksčiau kaip po mėnesio ir ne vėliau kaip per tris mėnesius (išskyrus fizinės prievartos veiksmų atlikimą), laiką skaičiuojant nuo ankstesnio tikrinimo dienos. Papildomas atitikties reikalavimams tikrinimas organizuojamas pagal Tarnybos direktoriaus patvirtintą Renginių ir privalomųjų tikrinimų planą. Tarnybos pareigūnai atitikti fizinės prievartos veiksmų atlikimo nustatytus reikalavimus privalo iki einamųjų metų gruodžio 15 d. Pareiškėjui 2022 m. neatitikus fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimų, Mokymo skyriaus administratorė, vadovaudamasi Aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2022 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-938, 59 punktu, surašė 2023 m. sausio 5 d. tarnybinį pranešimą Nr. TP-26 „Dėl Tarnybos pareigūnų, kurie 2022 m. neatitiko fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo, šaudymo reikalavimų arba nedalyvavo jų tikrinime“ ir informavo atsakingus asmenis apie reikalavimus neatitinkančius Tarnybos pareigūnus (tarp jų ir pareiškėją). Tačiau Tarnybos vadovybė nusprendė suteikti šiems pareigūnams dar vieną galimybę išsilaikyti „visas skolas“ ir netaikė griežčiausios Įstatyme numatytos sankcijos – atleidimo iš tarnybos pagal 60 straipsnio 18 punkto nuostatas.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. vasario 22 d. pareiškėjo 2022 metų eilinio tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. PTV-385 III skyriaus Trečiajame skirsnyje jam buvo sudarytas individualus kvalifikacijos tobulinimo planas, nurodant, kad pareiškėjo tobulintina sritis yra organizuotumas, o kvalifikacijos tobulinimo turinyje nustatyta, kad pareiškėjui reikia treniruotis, lankyti pratybas, išlaikyti savigynos įskaitą. Akivaizdu, kad 2023 m. pareiškėjas šio reikalavimo neįvykdė ir net nesistengė, kad jis būtų įvykdytas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2023 m. pareiškėjas 2 kartus dalyvavo fizinės prievartos veiksmų atlikimo tikrinimuose (2023 m. birželio 5 d. surinko 0 balų, 2023 m. rugsėjo 25 d. surinko 11 balų). Po pakartotinio, t. y. 2023 m. rugsėjo 25 d., fizinės prievartos veiksmų atlikimo tikrinimo pareiškėjas nebuvo atėjęs perlaikyti fizinės prievartos veiksmų atlikimo testo, nors perlaikymai dar vyko spalio 25–26 d., lapkričio 29–30 d. ir gruodžio 6 d. Su Tarnybos 2023 metų renginių ir privalomųjų tikrinimų planu, patvirtintu Tarnybos direktoriaus 2022 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-971, pareiškėjas susipažino Tarnybos dokumentų valdymo sistemos priemonėmis 2022 m. lapkričio 26 d. Tai, kad pareiškėjas nesiteikė atvykti perlaikyti neišlaikyto testo, rodo visišką Tarnyboje nustatytų reikalavimų negerbimą ir ignoravimą. Tokie veiksmai negali būti vertinami kitaip nei tyčiniais, kadangi Tarnyba skyrė perlaikymui 5 dienas skirtingu laiku: 2 dienas spalio mėn., 2 dienas lapkričio mėn. ir 1 dieną gruodžio mėn. Netgi jei šiomis dienomis pareiškėjui pagal grafiką tektų dirbti, byloje kaip liudytojas apklaustas T. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog tokiu atveju budėjimo grafikas būtų pakoreguotas be jokių problemų.

Darbuotojams, neišlaikiusiems fizinio pasirengimo testų, suteikiama galimybė juos perlaikyti ir tai būtina padaryti. Pareiškėjui ši tvarka buvo žinoma, nes jis testų normatyvų neišlaiko jau ne pirmus metus ir dalyvavo pakartotiniuose patikrinimuose, tačiau jų taip pat neįvykdė. Teismas tai, kad pareiškėjas net nesiteikė atvykti ir pasistengti perlaikyti fizinio pasirengimo normatyvų Tarnybos skirtu laiku, vertina kaip jo netinkamo požiūrio į pareigų atlikimą, Tarnybos ir jai keliamų reikalavimų nepaisymo bei siekio sau išskirtinių sąlygų kitų Tarnybos darbuotojų atžvilgiu įrodymą.

Be visų ištirtų aplinkybių, Tarnyboje numatyta alternatyva: Tarnybos pareigūnams, vadovaujantis Aprašo 44 punktu, sudaryta galimybė kalendoriniais metais laisvu nuo tarnybos metu lankyti įskaitinius fizinės prievartos veiksmų atlikimo užsiėmimus Tarnybos nuomojamoje „Impuls“ sporto klubo kovos menų salėje pas Mokymo skyriaus instruktorių. Vadovaujantis Aprašo 44.2 papunkčiu, II lygio Tarnybos pareigūnai, kurie nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. sudalyvauja ne mažiau kaip 30 kartų įskaitiniuose fizinės prievartos veiksmų atlikimo užsiėmimuose, laikomi tais metais atitinkančiais minimalius fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimus (t. y. 12 balų) ir tuomet neprivalo dalyvauti fizinės prievartos veiksmų atlikimo atitikties tikrinime. Tačiau pareiškėjas 2022 m. šia galimybe nepasinaudojo visai, o 2023 m. buvo atvykęs į papildomą fizinės prievartos veiksmų atlikimo praktinį užsiėmimą tik vieną kartą balandžio mėn. Tokiu būdu pareiškėjas nepasinaudojo ir šia Tarnyboje suteikta galimybe, todėl teigti, kad jis negeba išlaikyti fizinės prievartos veiksmų atlikimo testų, nėra jokio teisinio pagrindo. Jam pakako per metus tik 30 kartų ateiti į treniruotes ir testas būtų laikomas išlaikytu.

Teismui pareiškėjas pateikė 2024 m. rugsėjo 23 d. A. K. vertinimą, kuriame pastarasis nurodo, kad pareiškėjas išmano fizinės prievartos veiksmus, greitai ir tinkamai reaguoja į pasikeitusią situaciją. A. K. vertinimu, susumavus atliktų pratimų balus, vertinamasis pareigūnas surinko 17 balų. Teismo posėdžio metu prašė A. K. apklausti byloje kaip liudytoją.

Kaip matyti, į bylą nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių A. K., kaip fizinės prievartos veiksmų specialisto, kvalifikaciją. Atsakovės instruktoriai 2023 m. rugsėjo 25 d. įvertino pareiškėją 11 balų. Šio vertinimo pareiškėjas neskundė. Aprašo 55 punkte nustatyta, jog po kiekvieno testo laikymo atsakingas už tikrinimą Mokymų skyriaus darbuotojas testuojamam asmeniui duoda pasirašyti fiksuoto rezultato protokolą. Tarnybos pareigūnui nesutinkant su rezultatu, apie tai pažymima protokole. Taip pat apie nesutikimą pareigūnas tarnybiniu pranešimu kitą savo darbo dieną po atitikties rezultatų fiksavimo turi informuoti Mokymo skyriaus vedėją ir administracijos padalinio, kuriame eina pareigas, vadovą. Šiuo atveju pakartotiniam testui laikyti sudaroma Tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtinta komisija. Kaip jau minėta, pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo, su vertinimo rezultatais (11 balų) sutiko, jų neginčijo ir pasirašė 2023 m. rugsėjo 25 d. fizinės prievartos veiksmų atlikimo rezultatų fiksavimo protokolo 4 eilutėje. Pareiškėjas nepasinaudojo galimybe perlaikyti fizinės prievartos veiksmų atlikimo tikrinimo testą, pats papildomai nesiėmė iniciatyvos ir aktyvių veiksmų atitikti fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimų, taip pažeisdamas Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas. Byloje apklausti liudytojai D. M. ir M. Š. patvirtino, jog tik Tarnybos instruktoriai gali vertinti pareigūnų fizinį pasiruošimą, kadangi juos apmoko naudotis spec. priemonėmis ir tokių pareigūnų mokymai turi tam tikrų paslapčių, kurios neatskleidžiamos ir su Tarnyba nesusijusiems vertintojams yra nežinomos.

Teismas nevertina A. K. vertinimo šioje byloje ir atmetė prašymą apklausti jį kaip liudytoją, kadangi byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių A. K., kaip fizinės prievartos veiksmų specialisto, kvalifikaciją. Be to, su Tarnyba ir jai keliamais reikalavimais A. K. visiškai nėra susijęs.

Pareiškėjui 2023 m. neatitikus fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimų, Mokymo skyriaus administratorė, vadovaudamasi Aprašo 59 punktu, surašė 2024 m. sausio 23 d. tarnybinį pranešimą Nr. TP-213 „Dėl Tarnybos pareigūnų, kurie 2023 m. neatitiko fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo, šaudymo reikalavimų arba nedalyvavo jų tikrinime“, kuriame tarp kitų Tarnybos pareigūnų ir vėl buvo nurodyta pareiškėjo pavardė.

2024 m. vasario 7 d. vyko Komisijos posėdis, kuriame buvo nagrinėjamas pareiškėjo atleidimo / neatleidimo iš tarnybos klausimas, nes jis 2022 ir 2023 m. neatitiko fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimų (Komisijos 2024 m. vasario 12 d. protokolas Nr. KP-15). Komisija, įvertinusi visą pateiktą posėdžiui medžiagą ir atsižvelgdama į tai, kad nėra galimybės pareiškėjo perkelti į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas, bei vadovaudamasi Įstatymo 60 straipsnio 18 punktu, nutarė siūlyti Tarnybos direktoriui pareiškėją atleisti iš tarnybos. Komisijos sprendimas buvo priimtas vienbalsiai. Atsižvelgiant į minėtą Komisijos protokolą, 2024 m. vasario 14 d. buvo priimtas skundžiamas Tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. PK E-566 „Dėl G. B. atleidimo iš tarnybos“. 2023 metų pareiškėjo tarnybinė veikla vertinta nebuvo, kadangi 2024 m. vasario 14 d. jis buvo atleistas iš tarnybos, o pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimai prasideda nuo vasario 1 d. ir baigiami ne vėliau kaip kovo 31 d.

Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, organizuoja Tarnybos veiklą, atstovauja Tarnybai, tiesiogiai atsako už tai, kad būtų įgyvendintos teisės aktuose nustatytos Tarnybos funkcijos, ir sprendžia Tarnybai priskirtus klausimus. Įgyvendindamas savo įgaliojimus, Tarnybos direktorius leidžia įsakymus. Komisija savo įgaliojimų neviršijo, nes, vadovaudamasi Komisijos darbo reglamentu, patvirtintu Tarnybos direktoriaus 2022 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. V-11, ji yra patariamasis organas. Vadovaujantis Komisijos darbo reglamento 5 punktu, Komisija apsvarsto Tarnybos pareigūnų atleidimo ar neatleidimo iš tarnybos klausimą tais atvejais, kai pareigūnai neatitinka Tarnybos direktoriaus nustatytų fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo, šaudymo ar kitų specialiųjų reikalavimų ir nėra galimybės jų perkelti į kitas, jų kvalifikaciją atitinkančias, pareigas. Tokiu atveju Komisija teikia siūlymą Tarnybos direktoriui dėl šių pareigūnų atleidimo arba neatleidimo iš tarnybos pagal Įstatymo 60 straipsnio 18 punktą. Tarnybos direktorius, susipažinęs su Komisijos protokole nurodytu siūlymu ir vadovaudamasis Komisijos darbo reglamento 18 punktu, priima įsakymą dėl Komisijos siūlymo įgyvendinimo ne vėliau kaip per 5 d. d. nuo protokolo gavimo dienos. Įstatymo 60 straipsnio 18 punkte nurodytas atleidimo iš tarnybos pagrindas yra savarankiškas ir visiškai nesusijęs su pareigūno tarnybinės veiklos vertinimu, nes atleidimo pagal veiklos vertinimo komisijos siūlymą atvejis nurodytas to paties straipsnio 11 punkte. Kaip minėta, siūlymas atleisti pareiškėją buvo užfiksuotas Tarnybos komisijos, sprendžiančios Tarnybos pareigūnų atleidimo iš tarnybos klausimą, 2024 m. vasario 12 d. posėdžio protokole Nr. KP-15. Teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, kuriems esant galima būtų naikinti ginčijamą įsakymą. Darytina išvada, kad pareiškėjas pagrįstai Įsakymu buvo atleistas iš tarnybos vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 13 dalimi, 60 straipsnio 18 punktu, 61 straipsnio 6 dalimi bei atsižvelgiant į 2024 m. vasario 12 d. posėdžio protokolą Nr. KP-15. Atmetus šią skundo dalį, netenkinami ir išvestiniai reikalavimai dėl pareiškėjo grąžinimo į buvusias pareigas bei darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundui atmesti (patenkinti). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96). LVAT jurisprudencijoje, aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (13 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas prašo priteisti jo naudai iš atsakovės bylos nagrinėjimo išlaidas. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmetamas, jis nėra šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, ir neturi pagrindo gauti savo proceso išlaidų atlyginimo iš atsakovės, todėl pareiškėjo skundo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo G. B. (G. B.) skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.