Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-195-491/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-21
Bylos Nr.
1A-195-491/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Nukentėjusysis
M. G.
Nuteistasis
A. G., Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-195-491/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42982-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Donatai Petraško,dalyvaujant prokurorei Linai Lomonienei,nukentėjusiajai M. G.,nuteistajam A. G., jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. ir nukentėjusiosios M. G. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

Šios bausmės vykdymas jam buvo atidėtas 2 metams su intensyvia priežiūra, nustatant sąlygas – nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Taip pat jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Iš nuteistojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos buvo priteista 119,07 Eur žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. G. buvo nuteistas už tai, kad 2021 m. gruodžio 11 d. apie 21.45 val., (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę M. G., tyčia ją rankomis pastūmė ant lovos, abiem rankomis suėmė jai už kaklo ir jį spaudė, po to dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius į kairę ausį, o šiai atsistojus, vėl ją pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, po to jai gulinčiai ant grindų rankomis suėmė už kaklo ir jį spaudė, taip nukentėjusiajai M. G. padarė poodines kraujosruvas kakle ir veide, odos nubrozdinimus veide, kairės ausies būgnelio plyšimą, uodegikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo jį išteisinti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą

neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią veiką. Apeliaciniame skunde nurodoma:

2.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, vadovavosi tik nuteistąjį A. G. kaltinančiais įrodymais, nepagrįstai atmesdamas jį teisinančius įrodymus. Teismas pernelyg sureikšmino policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis, tvirtinamomis prie uniformos (toliau – mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės), užfiksuotus girtos nukentėjusiosios M. G. pasisakymus. Tokie policijos pareigūnų daryti įrašai negali būti laikomi tinkamais įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 4 dalies prasme.

2.2. Vertindamas M. G. parodymus, teismas neatsižvelgė į tai, jog jie buvo nenuoseklūs bei prieštaringi, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajai nebuvo išaiškinta jos teisė neduoti parodymų ar neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius (BPK 82 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad įvykio metu nukentėjusioji buvo girta, pati agresyvi prieš sutuoktinį (jį vadino nuteistųjų subkultūros žargonu, apibūdinančiu žemiausios kastos kalinius), pikta dėl nutrauktos jos gimtadienio šventės bei gėdos prieš draugus, dėl ko apkalbėjo nuteistąjį tiek policijos pareigūnams, tiek ją apžiūrėjusiai gydytojai.

2.3. Teismas neįvertino, kad įvykio metu buvo pasnigta bei slidu, ką patvirtina policijos pareigūnų mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių įrašai. Teismo medicinos ekspertas nepaneigė, kad M. G. uodegikaulio sritį galėjo susižaloti pati, pargriūdama ant kieto paviršiaus, kas patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie jos susižalojimą. Dėl ausies srities pažeidimo nukentėjusioji M. G. nesiskundė, nebuvo jokių ausies kaušelio (kriauklės) pažeidimų, kurie rodytų smūgiavimą jai į ausį. Tokie duomenys nebuvo užfiksuoti jokiuose byloje esančiuose dokumentuose. Taigi, gydymo įstaigoje medikas klaidingai nustatė M. G. kairės ausies būgnelio plyšimą.

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji M. G. taip pat prašo A. G. išteisinti. Apeliaciniame skunde ji nurodo, kad įvykio metu tarp jos ir A. G. įvyko tik žodinis konfliktas, jokio fizinio smurto jis prieš ją nenaudojo. Policijos pareigūnus ji iškvietė iš pykčio A. G. dėl to, jog jis sugadino jos gimtadienio šventę bei padarė gėdą prieš draugus. Pripažįsta, jog nebuvo jokio reikalo kviesti policijos pagalbą. Teigia, jog nugaros apatinę dalį susižalojo pati, kai ėjo į lauko tualetą ir paslydo, kadangi buvo neblaivi bei buvo pasnigę ir slidu. Nemalonius pojūčius kairėje ausyje ji juto kelias dienas iki įvykio, gal tą ausį buvo kiek peršalusi, niekas ausies jai nežalojo. Ką ji aiškino ją apžiūrėjusiai gydytojai, neatsimena, tada galėjo A. G. apkalbėti dėl vis dar neatslūgusio pykčio jam. Dėl savo girtumo įvykio metu gerai neprisimena visų aplinkybių. Akcentuoja, jog su A. G. ji augina 5 nepilnamečius vaikus, abu juos išlaiko. Dėl žodinio konflikto ji susitaikė su A. G..

3. Teismo posėdyje nuteistasis A. G., jo gynėjas ir nukentėjusioji M. G. prašė apeliacinius skundus patenkinti. Prokurorė prašė abu apeliacinius skundus atmesti, patikslinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, jog A. G. yra nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliaciniai skundai atmetami.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia nuteistasis A. G. bei nukentėjusioji M. G. Abu jie savo apeliaciniuose skunduose nurodo iš esmės vienodus argumentus, t. y. jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis dėl nuteistojo A. G. kaltės nesunkiai sutrikdžius M. G. sveikatą. Skunduose apeliantai nurodo tokius esminius argumentus: 1) apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas grindė neteisėtais būdais gautais nukentėjusiosios M. G. pirminiais parodymais ir jos paaiškinimais policijos pareigūnams bei gydytojai, kadangi tuo metu nukentėjusiajai nebuvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo šeimos narius; 2) pirmosios instancijos teismas nepaneigė gynybos iškeltų versijų, kad nukentėjusioji M. G. siekė pakenkti nuteistajam A. G. jį apkalbėdama, ką ji pati pripažino, ir kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati. Atsižvelgdama į tai bei laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, teisėjų kolegija šiais klausimais ir pasisako.

6. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. G. kaltę grindė ne tik nukentėjusiosios M. G. pirminiais parodymais ir jos paaiškinimais bei kitais jį kaltinančiais įrodymais – teismas vertino byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. ir paties nuteistojo parodymus, liudytojų parodymus, rašytinius bylos įrodymus, nurodė, kad visais šiais įrodymais vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina jų visuma. Kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, ir todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu. Pritardama pakankamai išsamiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, teisėjų kolegija atsako į esminius apeliacinių skundų argumentus.

7. Šioje byloje nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 11 d. vakare sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo švenčiamas M. G. gimtadienis. Šventėje taip pat dalyvavo A. G., J. B. ir V. P.. M. G. ir A. G. buvo sutarę, jog tą vakarą A. G. negers. Vakaro metu kieme tarp judviejų kilo abipusis konfliktas dėl jų rūkymo, dėl ko jie vienas kitam pradėjo priekaištauti, įėjo į namo vidų, kur žodinį konfliktą tęsė. Konflikto metu M. G. iškvietė policiją, išgirdęs tai, A. G. iš sodybos išvažiavo. Po to V. P. ir J. B. pavežė M. G. iki parduotuvės, kur ji pasitiko policijos pareigūnus. Po įvykio policijos pareigūnai M. G. nustatė 1,04 promilių girtumą, o A. G. – 0,46 promilių girtumą. Taip pat M. G. po šio įvykio buvo nustatyti sužalojimai – poodinės kraujosruvos kakle ir veide, odos nubrozdinimai veide, kairės ausies būgnelio plyšimas, uodegikaulio lūžis, atitinkantys nesunkų jos sveikatos sutrikdymą. Tokias aplinkybes patvirtina nuteistojo A. G., nukentėjusiosios M. G., liudytojų J. B., V. P. parodymai, byloje esantys vaizdo bei garso įrašai, teismo medicinos eksperto Gintauto Serbentos paaiškinimai teismo posėdyje, specialisto išvada bei kiti rašytiniai bylos įrodymai. Šios faktinės aplinkybės byloje iš esmės nėra ginčijamos (išskyrus aplinkybes, kuriomis nukentėjusiajai buvo padarytas kairės ausies būgnelio plyšimas), todėl jos laikomos nustatytomis ir išsamiau nebeaptarinėjamos.

8. Nuteistasis A. G. savo kaltės dėl žmonai M. G. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo nepripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nurodydamas, kad ją jis tik nestipriai suėmė už kaklo ir pečių bei patraukė į šoną, gal šiek tiek stumtelėjo tik tam, kad galėtų pro ją praeiti, daugiau jokio smurto prieš žmoną nenaudojo, o kaip tik, siekdamas išvengti tolimesnio konflikto, iš sodybos išvažiavo. Apeliaciniame skunde nuteistasis toliau laikosi šios versijos, tvirtindamas, kad jis skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis M. G. nemušė. Nukentėjusioji M. G., tą pačią versiją kaip ir nuteistasis, nurodė nuo antros jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 81 – 84 b. l.) ir šios versijos toliau laikėsi viso proceso metu, taip pat ir apeliaciniame skunde, argumentuodama tai tuo, kad A. G. melagingai apkaltino smurtavus prieš ją iš pykčio dėl nutrauktos jos gimtadienio šventės. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas padarė priešingą išvadą – teismas patikėjo pirminiais nukentėjusiosios parodymais ir pripažino, jog A. G. smurtavo prieš nukentėjusiąją M. G. šios nutarties 1 punkte nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai byloje yra įrodyta ne tik nukentėjusiosios M. G. pirminiais parodymais, tačiau ir liudytojų J. B., V. P. parodymais, vaizdo bei garso įrašais, specialisto išvada, teismo medicinos eksperto paaiškinimais bei kitais bylos įrodymais.

9. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios M. G. pirminiais parodymais, policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotais vaizdo bei garso įrašais, garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro, kadangi tuo metu nukentėjusioji nebuvo įspėta apie galimybę atsisakyti duoti parodymus prieš savo sutuoktinį bei jį melagingai apkaltino iš pykčio dėl nutrauktos jos gimtadienio šventės. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. G. davė teisingus, tikrąją įvykio situaciją atspindėjusius parodymus, kurie sutapo su kitais byloje surinktais įrodymais, o nuo antros apklausos jos pakeisti ir prie nuteistojo A. G. pateikiamos versijos priderinti parodymai buvo prieštaringi, jų kaip tik nepatvirtina ir byloje surinktų įrodymų visetas. Iš bylos matyti, kad kitą dieną po įvykio, t. y. 2021 m. gruodžio 12 d. (nuo 10.05 val. iki 10.40 val.), apklausta nukentėjusioji M. G. parodė, kad stiprėjant tarp jos ir A. G. kilusiam žodiniam konfliktui namo viduje, miegamajame kambaryje, A. G. ją pastūmė, po ko ji nugriuvo ant lovos, o jai gulint, A. G. suėmė abejomis rankomis jai už kaklo ir jį spaudė, po to dešinės rankos kumščiu sudavė apie du smūgius į kairę ausį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po šių smūgių A. G. nuo jos atsitraukė, tačiau dar kartą ją pastūmė, dėl ko ji vėl nugriuvo, šį kartą ant grindų. Jai gulinčiai, jis vėl sučiupo ją už kaklo ir smaugė. Ji ėmė šaukti, tada A. G. ją paleido (1 t., b. l. 75-76). Iš esmės tokias pačias aplinkybes dėl A. G. pavartoto fizinio smurto (pastūmimo, dėl to sekusio jos nugriuvimo, smaugimo, smūgių sudavimo) nukentėjusioji M. G. nurodė ir policijos pareigūnams, ką patvirtina vaizdo bei garso įrašai, padaryti jų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis (1 t., b. l. 35-40). Bendrojo pagalbos centro operatorei nukentėjusioji taip pat nurodė, kad ją vyras sumušė ir dėl to jai reikalinga policijos pagalba (greitosios medicinos pagalbos ji atsisakė). Pastebėtina, kad bendrojo pagalbos centro garso įraše buvo užfiksuotas vyro balsas, sakantis „gausi į galvą“, moters klykimas, po ko ji pasakė „arba apsiraminsi, arba eik nachuj, gaidy“. Tuo pačiu momentu kita moteris pasakė: „A., A., palik tu ją ramybėje“ (1 t., b. l. 45-46). Iš šių garso bei vaizdo įrašų vienareikšmiai matyti, kad M. G. buvo susijaudinusi, verkė, policijos pareigūnų nuolat prašė įvykį vertinti kaip žodinį konfliktą šeimoje, o ne kaip smurtą artimoje aplinkoje, nes baiminosi, jog šis įvykis turės įtakos civilinėje byloje dėl jos mirusios sesers vaikų globos jai nustatymo.

10. Nukentėjusioji M. G. policijos pareigūnams taip pat skundėsi ir skausmu nugaros apatinėje dalyje (ties uodegikauliu). Tuos pačius nusiskundimus dėl sveikatos ji nurodė ir 2021 m. gruodžio 12 d. apklausos metu. Kadangi nukentėjusiajai M. G. skausmas šioje vietoje išliko ir kitą dieną po įvykio, ji apsilankė ligoninėje, kur ji pati gydytojai nurodė, jog vakar (2021 m. gruodžio 11 d.) ją vyras sumušė, jaučia nemalonų jausmą ausyje. Atlikus jos apžiūrą bei tyrimus, nukentėjusiajai buvo nustatytas uodegikaulio lūžis, ausies būgnelio plyšimas, veido ir kaklo sumušimas (1 t., b. l. 65-68). Specialisto išvada patvirtina, kad M. G. nustatytos poodinės kraujosruvos kakle ir veide, odos nubrozdinimai veide, kairės ausies būgnelio plyšimas (perforacija), uodegikaulio lūžis; šie sužalojimai jai buvo padaryti kietu buku daiktu, galimai nurodytomis aplinkybėmis (šios nutarties 1 punktas), ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais; nesunkų M. G. sveikatos sutrikdymą lėmė jai padarytas uodegikaulio lūžis ir kairės ausies būgnelio plyšimas, nes jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 64). Teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas G. Serbenta šią savo išvadą patvirtino bei papildomai paaiškino, kad nukentėjusiajai ausies būgnelis galėjo plyšti dėl patirtos traumos, o uodegikaulis lūžti dėl nugriuvimo ant sėdmenų (2 t., b. l. 167-168). Įvertinęs visus šiuos įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad visi jie atitinka vieni kitus, vienas kitą papildo, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo. Su šia išvada teisėjų kolegija sutinka.

11. Apeliaciniuose skunduose neigiant pirminių nukentėjusiosios M. G. parodymų ir paaiškinimų tikrumą, nurodomi tokie esminiai argumentai: 1) nukentėjusioji išgalvojo šiuos parodymus siekdama pakenkti nuteistajam A. G. dėl nutrauktos jos gimtadienio šventės; 2) nukentėjusiosios parodymai bei paaiškinimai buvo gauti jai neišaiškinus teisės neduoti parodymų prieš savo sutuoktinį (BPK 82 straipsnio 2 dalis). Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, kaip jau buvo minėta anksčiau, M. G. savo parodymus keitė, t. y. jos parodymai nebuvo nuoseklūs, dėl ko apylinkės teismas jos vėlesnius parodymus visiškai pagrįstai atmetė pripažinęs, jog ji juos duoda suderinusi su savo vyro A. G. parodymais, taip siekdama jam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, po įvykio, t. y. 2021 m. gruodžio 11 d. 22.17 val., nukentėjusiajai M. G. buvo nustatytas 1,04 promilių girtumas. Tačiau, kaip matyti iš policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis darytų įrašų, ji tuo metu nebuvo apklausinėjama, policijos pareigūnai jai pasiūlė išsiblaivyti bei kitą dieną duoti parodymus apie šį įvykį. Tai nukentėjusioji ir padarė. Ji parodymus tyrėjai davė 2021 m. gruodžio 12 d. nuo 10.05 val. iki 10.40 val., prieš apklausą jai buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius (1 t., b. l. 73). Taigi, nukentėjusiosios parodymai 2021 m. gruodžio 12 d. nebuvo išgauti neteisėtais būdais ar panaudojus neteisėtas priemones, ji pati niekieno neverčiama tuomet papasakojo, kokiomis aplinkybėmis ji buvo sumušta savo vyro A. G.. Šie jos parodymai sutapo su jos paaiškinimais policijos pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą pagal jos iškvietimą. Tai sudaro pagrindą manyti, kad nukentėjusiajai nustatytas girtumas nepadarė jai įtakos suvokti įvykio aplinkybes bei jas teisingai atpasakoti. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pastebėjo, kad nukentėjusioji M. G. parodymus pakeitė tuomet, kai nuteistasis A. G. buvo paleistas iš laikino sulaikymo (jis buvo paleistas 2021 m. gruodžio 13 d., o nukentėjusioji antrą kartą buvo apklausta – 2021 m. gruodžio 15 d.), bei nuo tada savo parodymus bandė suderinti su nuteistojo iškelta įvykio versija.

12. Neįtikinamas skunduose akcentuojamas argumentas, kad nukentėjusioji pirminius savo parodymus davė dar neišsiblaiviusi, iš pykčio A. G. dėl nutrauktos jos gimtadienio šventės. Pagal nukentėjusiosios gimtadienį kartu šventusių liudytojų J. B. ir V. P. parodymus bei jų paaiškinimus policijos pareigūnams (užfiksuoti garso bei vaizdo įrašuose), švenčiant M. G. gimtadienį, viskas buvo gerai iki tol, kol nuteistasis ir nukentėjusioji nepradėjo konfliktuoti. Šie liudytojai paties konflikto nematė, nes jie rūkė kieme, bet girdėjo, jog namo viduje M. G. ir A. G. triukšmavo. Po to A. G. išvažiavo, o M. G. jiems pasakė, jog ji iškvietė policiją. Iš karto po to liudytojai ją vežė iki parduotuvės pasitikti policijos pareigūnų. Kad nukentėjusioji M. G. suprato situacijos rimtumą, patvirtina ir jos daugkartiniai prašymai policijos pareigūnams šį įvykį vertinti tik kaip žodinį konfliktą tarp jos ir A. G., prevenciškai pakalbėti su pastaruoju ir jį apraminti, nes jos sutuoktinis teistas, šiuo metu nešioja elektroninę stebėjimo priemonę („apykoję“), taip pat sprendžiamas klausimas dėl jos mirusios sesers vaikų globos jai nustatymo. Tai pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė ir skundžiamame nuosprendyje. Visi šie duomenys sudaro pagrindą visiškai atmesti apeliaciniuose skunduose nurodomą nukentėjusiosios M. G. siekį tyčia pakenkti nuteistajam. Tokį motyvą paneigia pačios M. G. paaiškinimai policijos pareigūnams. Iš pastarųjų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis darytų įrašų matyti ir tai, kad apie nutrauktą jos gimtadienio šventę nukentėjusioji policijos pareigūnams nieko neužsiminė, kas rodo, jog dėl panaudoto fizinio smurto jai tai nebuvo svarbu. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, nukentėjusiosios M. G. gimtadienio šventimas nutrūko ne dėl pastarosios siekio atkeršyti nuteistajam, o dėl A. G. prieš ją panaudoto fizinio smurto jos pačios policijos pareigūnams ir pirminėje apklausoje nurodytomis aplinkybėmis.

13. Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad nukentėjusioji M. G., prieš duodama paaiškinimus policijos pareigūnams, kurie atvažiavo į įvykio vietą pagal jos pačios iškvietimą, bei gydytojai, kuri jai suteikė medicininę pagalbą pagal jos pačios nusiskundimus, turėjo būti išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo sutuoktinį. Visų pirma, BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius yra aktuali tada, kai asmuo apklausiamas kaip liudytojas, o kartu ir nukentėjusysis (jei nusikalstama veika jam buvo padaryta žala). Jokiuose teisės aktuose nenumatyta pareiga Bendrojo pagalbos centro operatoriui, policijos pareigūnui ar apžiūrinčiam gydytojui išaiškinti šią teisę pagalbos prašančiam asmeniui. Tai mažų mažiausiai būtų nelogiška. Antra, negalima sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad Bendrojo pagalbos centro, policijos pareigūnų vaizdo bei garso įrašai, duomenys iš M. G. medicininių dokumentų byloje buvo gauti neteisėtais būdais. BPK 97 straipsnyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas turi teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Kaip matyti iš bylos, M. G. medicininiai dokumentai, policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis daryti vaizdo bei garso įrašai buvo gauti pagal pareikalavimą iš (duomenys neskelbtini) bei Informacinių technologijų bei ūkinių paslaugų pagalbos savitarnos svetainės (1 t., b. l. 32, 58). Be viso to, nukentėjusioji M. G. policijos pareigūnų ne kartą buvo įspėta apie jų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis daromą vaizdo bei garso įrašą, ji su pareigūnais bendravo geranoriškai ir atvirai. Tai leidžia teigti, kad policijos pareigūnai prieš M. G. nenaudojo jokių užslėptų ar kitaip neteisėtų būdų jos paaiškinimams išgauti, jos paaiškinimai policijos pareigūnams įvykio vietoje buvo duoti savanoriškai, laisva valia, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė skundžiamame nuosprendyje. Taigi, byloje esantys vaizdo bei garso įrašai, M. G. medicininiai dokumentai buvo gauti atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus bei pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip patvirtinantys pirminius nukentėjusiosios parodymus dėl A. G. prieš ją pavartoto fizinio smurto.

14. Atmetami ir apeliacinių skundų argumentai, kad nukentėjusioji M. G. galėjo susižaloti kitomis, negu jos pirminėje apklausoje nurodytomis, aplinkybėmis, t. y. pati paslydusi ant ledo bei pargriuvusi ant nugaros. Kaip matyti iš bylos, nukentėjusioji M. G. nuo antros apklausos parodė, kad uodegikaulis jai lūžti galėjo tuomet, kai ji po konflikto su A. G. išėjo į kiemą ir eidama ledu paslydo bei pargriuvo. Tačiau, pagal liudytojų J. B. ir V. P. parodymus, po konflikto su A. G. namo viduje, nukentėjusioji M. G. drauge su šiais liudytojais nuvažiavo iki parduotuvės pasitikti policijos pareigūnų. Taigi, liudytojai nepatvirtino nukentėjusiosios parodymų, kad po konflikto su A. G. ji viena, pasiėmusi savo mobilaus ryšio telefoną, išėjo iš namo, nuėjo į neapšviestą kiemo dalį, kur griuvo ant sėdmenų, arba griuvo eidama į lauko tualetą, kaip įvairių apklausų metu skirtingai nurodė pati nukentėjusioji. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad nukentėjusiosios parodymai nebuvo nuoseklūs ir dėl to, kiek kartų ji neva griuvo ant ledo – savo skunde dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ji nurodė, jog ant ledo pati griuvo du kartus, kitų apklausų metu nurodė, jog nugriuvo vieną kartą. Taigi, nukentėjusiosios vėlesniais (pakeistais) parodymais negalima tikėti ne tik dėl to, kad jų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos įrodymai, bet dar ir dėl to, kad jie yra prieštaringi. Be to, Bendrojo pagalbos centro įraše užfiksuota, kad nukentėjusioji M. G. bendruoju pagalbos numeriu skambino būdama namo viduje, taip pat A. G. dar nepasišalinus iš sodybos, o kitai moteriai jį raminant. Šio pokalbio metu nukentėjusioji verkė, buvo uždususi, emocinga. Tai patvirtina pirminius nukentėjusiosios M. G. bei minėtų liudytojų parodymus, kad sužalota ji buvo namo viduje, ir iškart po konflikto su A. G. ji niekur pargriuvusi nebuvo, o važiavo pasitikti policijos pareigūnų. Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad sužalojimai nukentėjusiajai M. G. galėjo būti padaryti kitomis aplinkybėmis, o ne nuteistojo A. G. smurtiniais veiksmais pagal nuosprendyje nustatytas aplinkybes.

15. Kolegija taip pat neabejoja įrodymais, kad nukentėjusiosios M. G. kairės ausies būgnelio plyšimas jai buvo padarytas smurtiniais nuteistojo A. G. veiksmais. Kolegija atmeta apeliacinių skundų argumentus, jog M. G. kairės ausies būgnelio plyšimas jai buvo nustatytas nepagrįstai, kadangi iš išorės jos ausis nebuvo niekaip sužalota. Kaip teisiamajame posėdyje paaiškino teismo medicinos ekspertas G. Serbenta, ausies būgnelis gali plyšti dėl patirtos traumos (pavyzdžiui, metant gniūžtę, pažeidus ausų krapštuku), ligų, uždegimų ausies srityje. Sugretinus tai su nukentėjusiosios M. G. parodymais, kad ją nuteistasis A. G. smaugė bei du kartus rankos kumščiu smūgiavo į kairę ausį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, bei atsižvelgus į tai, kad ne visi smūgiai visada palieka akivaizdžius pėdsakus žmogaus kūne, darytina išvada, kad kairės ausies būgnelis nukentėjusiajai M. G. plyšo būtent dėl tokių smurtinių nuteistojo veiksmų prieš ją. Tai patvirtina ir per pirmą apklausą (kitą dieną po įvykio) nukentėjusiosios duoti parodymai, jog po panaudoto smurto ji jautė nemalonų jausmą ausyje. Kaip minėta, tą patį ji nurodė ir gydytojai anamnezės aprašymo metu. Tuo tarpu vėlesniuose savo parodymuose nukentėjusioji nebuvo nuosekli, t. y. ji arba neigė apskritai buvus jos kairės ausies būgnelio plyšimą (pateikdama otorinolaringologo pažymą) arba nurodydama, jog nemalonų jausmą ausyje ji jautė dar prieš įvykį. Tokiais jos paaiškinimais teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, netiki, nes, visų pirma, teismo medicinos ekspertas G. Serbenta paaiškino, kad praėjus 2-3 savaitėms ausies būgnelis gali sugyti. Taigi, minėta 2022 m. gegužės 31 d. otorinolaringologo pažyma, kurioje nurodyta, jog nenustatyti jokie M. G. ausų pakitimai, nepaneigia specialisto išvada nukentėjusiajai M. G. nustatyto aptariamo sužalojimo dėl smurtinių nuteistojo veiksmų. Natūralu, kad praėjus daugiau nei 5 mėnesiams po įvykio kairės ausies būgnelis M. G. sugijo. Tokiu būdu, sugretinus nukentėjusiosios M. G. parodymus apie prieš ją A. G. panaudotą fizinį smurtą su jai nustatytais sužalojimais po įvykio, teisėjų kolegija sprendžia, kad jie vienas kitą atitinka ir patvirtina, kad nukentėjusiajai poodines kraujosruvas veide bei kakle, odos nubrozdinimus veide, kairės ausies būgnelio plyšimą tiesiogiai nulėmė nuteistojo smaugimas bei smūgiai kumščiu jai į kairę ausį, o jai nustatytą uodegikaulio lūžį – nuteistojo pastūmimas ir jos nugriuvimas ant lovos arba po to ant grindų.

16. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, nurodytomis šios nutarties 1 punkte, A. G. smurtavo prieš savo šeimos narį – žmoną M. G., ir jai padarė sužalojimus, atitinkančius nesunkų jos sveikatos sutrikdymą. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią A. G. veiką kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi jis nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos narei – žmonai M. G. (nuosprendžio 9 lapas). Tačiau skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. G. pripažįsta kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalį, nors ši dalis yra sudaryta iš 13 atskirų punktų, kuriuose nurodyti šią veiką kvalifikuojantys požymiai. Pagal BPK 307 straipsnio 1 dalies 3 punktą apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be kita ko, turi būti aiškiai nurodomas baudžiamasis įstatymas, pagal kurį kaltinamasis pripažįstamas kaltu. Kita vertus, šioje byloje proceso dalyviams nekilo neaiškumų, už kokią veiką A. G. buvo nuteistas. Iš bylos matyti, kad tiek pranešimuose apie įtarimą, tiek kaltinamajame akte, teismo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje bei skundžiamame nuosprendyje, išskyrus jo rezoliucinę dalį, nuteistojo veika buvo kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės visame nuosprendyje teisingai pripažino, kad A. G. veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir tik jo rezoliucinėje dalyje netiksliai nurodė galutinę šios veikos kvalifikaciją, šis nuosprendžio netikslumas ištaisytinas kaip elementari rašymo apsirikimo klaida.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. G. ir nukentėjusiosios M. G. apeliacinius skundus.

Patikslinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinę dalį ir nurodyti, kad A. G. šiuo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusValdas CiesiūnasValdas Petras Meidus