Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutarties.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. nuosprendžiu A. R. ir R. C. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisinti nenustačius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintųjų A. R. ir R. C. bei R. C. gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. ir R. C. buvo kaltinami tuo, kad 2005 m. rugpjūčio 28 d., apie 17.00 val., bute, esančiame Jonavoje, (duomenys neskelbtini), apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. Č., t. y. suduodant jam kumščiu keturis smūgius į veido sritį, tuo padarydami jam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir nosies nugarėlėje, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą E. Č. priklausantį turtą – televizorių „LG“, kurio vertė 499 Lt, bei G. T. priklausantį penkių raktų ryšulį su pakabuku, iš kurių du raktai yra beverčiai, du raktai po 4 Lt, iš viso 8 Lt vertės, vienas raktas 7 Lt vertės, pakabukas 1,50 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam E. Č. 499 Lt turtinę žalą, o nukentėjusiajai G. T. 16,50 Lt turtinę žalą.

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas prašo teismą panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį ir 332 straipsnio 5 dalį ir padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir priimtoje nutartyje padarė išvadas, kurios nėra motyvuotos ir neatsako į apelianto keliamus klausimus.

Kadangi išteisinamajame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusiojo teiginių apie prieš jį panaudotą smurtą nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, nes nukentėjusysis 2005 m. rugpjūčio 26 d. buvo sužalotas stadione apsaugos darbuotojų ir tuo metu jo patirtų sužalojimų niekas nefiksavo, o vėliau pagal specialisto išvadą Nr. G 3575/05 (02) jam konstatuoti sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti prieš 2-4 paras iki apžiūros, t. y. ir 2005 m. rugpjūčio 26 d. stadione, todėl vienas pagrindinių prokuroro apeliacinio skundo argumentų buvo prašymas dar kartą įvertinti teismo medicinos specialistų išvadas Nr. G-3575/05 (02) ir Nr. G-3/06-3575/05 (02). Šiose išvadose užfiksuoti duomenys patvirtina nukentėjusiojo teiginius apie tai, kad jis buvo sumuštas 2005 m. rugpjūčio 28 d. Nukentėjusįjį teismo medikai apžiūrėjo 2005 m. rugpjūčio 31 d. , 11.00 val. Kadangi išaiškėjo aplinkybė, jog nukentėjusysis buvo sumuštas ir 2005 m. rugpjūčio 26 d., todėl siekiant atskirti, kurie sužalojimai buvo padaryti 2005 m. rugpjūčio 26 d., o kurie 2005 m. rugpjūčio 28 d., buvo surašyta papildoma užduotis teismo medicinos specialistui. Atlikus papildomą tyrimą, specialisto išvadoje Nr. G-3/06-3575/05 (02) nustatyta, kad nukentėjusiajam žandikaulio lūžis buvo padarytas 2005 m. rugpjūčio 26 d., o poodinės kraujosruvos jam padarytos prieš 2-4 dienas iki apžiūros (apžiūra atlikta 2005 m. rugpjūčio 31 d.). Paskaičiavus matyti, kad 2005 m. rugpjūčio 28 d. kaip tik yra ketvirtoji diena, kada pagal specialisto išvadą nukentėjusiajam buvo padaryti kiti sužalojimai. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas atsakydamas į šį apeliacinio skundo argumentą dėl nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų padarymo laiko, atkartojo pirmosios instancijos teismo išvadas ir netinkamai įvertino papildomo tyrimo metu pateiktą specialisto išvadą G-3/06-3575/05 (02), kurioje buvo išskirta, kurie sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti 2005 m. rugpjūčio 26 d. stadione, o kurie – 2-4 paros iki apžiūros.

Kasatorius pabrėžia, kad prokuroro apeliaciniame skunde buvo pateikti ir kiti argumentai, kurie turėjo įtakos sprendžiant išteisintųjų A. R. ir R. C. kaltės klausimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų neanalizavo. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog byloje nustatytas faktas, kad iš nukentėjusiojo pagrobtą televizorių išteisintieji užstatė. Prokuroras teigė, kad byloje nustatyta, jog išteisintieji iš nukentėjusiojo pagrobto televizoriaus neužstatė, o pardavė. Šie faktiniai duomenys prieštarauja išteisintųjų teiginiui, neva nukentėjusysis pats pasiūlė televizorių užstatyti, siekiant gauti pinigų alkoholiniams gėrimams, kadangi iš nukentėjusiojo pagrobtą televizorių pardavę turguje nepažįstamam asmeniui išteisintieji už gautus pinigus nenupirko alkoholinių gėrimų ir negrįžo pas nukentėjusįjį, o nuėjo į alaus barą. Kasatoriaus teigimu, šie išteisintųjų veiksmai po to, kaip jie elgėsi užvaldę televizorių, patvirtina nukentėjusiojo teiginį, kad televizorius buvo pagrobtas, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas šių apeliacinio skundo argumentų nevertino.

Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusysis sąmoningai delsė kreiptis į policiją ir apie 17.00 val. įvykdytą nusikaltimą pranešė tik 18.12 val., nes iki tol manė, kad išteisintieji sugrįš pas jį su už užstatytą televizorių gautais pinigais. Teismas pažymėjo, kad toks laiko tarpas tarp nusikaltimo ir pranešimo apie jį rodo tarp nukentėjusiojo ir išteisintųjų buvus susitarimą užstatyti televizorių, o už gautus pinigus nupirkti alkoholinių gėrimų, todėl tik supratęs, kad išteisintieji negrįš, nukentėjusysis nutarė kreiptis į policiją. Kasatorius nurodo, kad prokuroras apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį į tai, jog nedidelis laiko tarpas iki pranešimo policijai paaiškinamas tuo, jog nukentėjusysis dėl prieš jį panaudoto smurto turėjo sustabdyti kraujavimą ir rasti telefoną, tačiau apeliacinės instancijos teismas į tai nekreipė jokio dėmesio. Be to, pats nukentėjusysis tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad išteisintieji televizorių iš jo namų išnešė panaudodami smurtą, t. y. prieš jo valią.

Taip pat iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio lieka neaišku, kodėl nukentėjusysis galėjo apkalbėti išteisintuosius, nors anksčiau jų santykiai buvo draugiški.

Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino dalies apeliacinio skundo argumentų, nurodydamas, kad apelianto nurodomi tam tikri nukentėjusiųjų ir išteisintųjų parodymų skirtumai yra neesminiai ir neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumu. Tokie apeliacinės instancijos teismo teiginiai nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis buvo priimtas nepagrįstai atmetus nukentėjusiųjų parodymus ir jais nesivadovaujant. Todėl neįvertinus visų apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, priimta nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti naikintina, o byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė ir kitų procesinių pažeidimų. Kadangi įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme atliekamas pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles, o BPK 292 straipsnyje nurodyta, kad ištyrus byloje esančius įrodymus, posėdžio pirmininkas turi išspręsti klausimą, ar nagrinėjimo teisme dalyviai nori papildyti įrodymų tyrimą ir būtent kuo. Tačiau iš apeliacinės instancijos teismo protokolo turinio matyti, kad apygardos teismas 2007 m. spalio 11 d. posėdyje paskelbė įrodymų tyrimą baigtu neapklausęs nagrinėjimo teisme dalyvių, ar šie nori papildyti įrodymų tyrimą. Kadangi BPK 292 straipsnyje nustatytos tvarkos pažeidimas suvaržė nagrinėjimo teisme dalyvių teises, o apeliacinės instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių patikrinti surinktus įrodymus.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo (BPK 320 straipsnio 3 dalis)

Sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalimi teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o pagal BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalis apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, o jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Tačiau, nesant motyvuotų išvadų dėl bent dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tai esminis BPK reikalavimų pažeidimas, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo priimtus nuosprendį ar nutartį negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Teisėto ir pagrįsto sprendimo šioje byloje priėmimui lemiamos reikšmės turėjo sužalojimų nukentėjusiajam padarymo laikas. Kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas neįsigilino į bylos medžiagą dėl nukentėjusiajam E. Č. padarytų sužalojimų padarymo laiko, ko prašė prokuroras apeliaciniame skunde, o tik atkartojo pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, nepatikrinęs jų pagrįstumo. 2005 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje Nr. G 3575/05 (02) pažymėta, kad nukentėjusiajam nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir nosies nugarėlėje bei apatinio žandikaulio kairės šakos lūžis. Sužalojimai padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Poodinės kraujosruvos padarytos 2-4 paros iki apžiūros, o žandikaulio lūžis – 2005 m. rugpjūčio 26 d. ar anksčiau. Atlikus papildomą tyrimą, gautoje specialisto išvadoje Nr. G-3/06-3575/05 (02) padarytos tos pačios išvados.

Iš specialisto išvadų neaišku, ar 2005 m. rugpjūčio 26 d. padarytas žandikaulio lūžis ir 2-4 dienos prieš 2005 m. rugpjūčio 31 d. atliktą apžiūrą padarytos kraujosruvos yra padarytos tą pačią dieną ar ne. Teismai ir prokurorai specialisto išvadą interpretuoja skirtingai. Dėl to byloje kilo ginčas dėl padarytų veiksmų baudžiamojo teisinio vertinimo. Specialisto išvada turi būti patikslinta. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas neįsigilino į šias prokuroro apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, dėl ko neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant išteisintųjų A. R. ir R. C. kaltės klausimą.

Taip pat iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas nevertino išteisintųjų A. R. ir R. C. veiksmų po to, kai jie užvaldė televizorių. Pasak kasatorių, nukentėjusysis E. Č. jiems leido užstatyti televizorių siekiant gauti pinigų alkoholiniams gėrimams. Tačiau išteisintieji išnešę televizorių iš nukentėjusiojo buto, jo neužstatė, o pardavė nepažįstamam žmogui. Savo ruožtu gautų pinigų jie kasatoriui negražino ir norėjo juos panaudoti savo tikslams. Jie nuėjo į kavinę, kur už gautus pinigus pirko alkoholinius gėrimus. Esant šioms aplinkybėms, lieka neaišku, kokie įrodymai apeliacinės instancijos teismui leido daryti išvadą, kad išteisintųjų veiksmai buvo teisėti.

Abejonių kelia apeliacinės instancijos teismo išvada apie tarp išteisintųjų ir nukentėjusiojo buvusį susitarimą užstatyti televizorių vien tik todėl, kad nukentėjusysis apie 17.00 val. įvykdytą nusikaltimą pranešė praėjus daugiau kaip valandai, t. y. 18.12 val. Pirmiausia, 17.00 val. yra tik labai apytikris nusikaltimo padarymo laikas. 2005 m. rugpjūčio 28 d. surašytame protokole- pareiškime nukentėjusysis nusikaltimo padarymo laiką įvardijo ne „apie 17 valandą“, o „apie 18 valandą“. Turint galvoje, jog nukentėjusiajam reikėjo sustabdyti kraujavimą, nueiti iki telefono automato, kad pranešti policijai, laiko tarpas nuo nusikaltimo padarymo iki pranešimo policijai vargu ar gali būti vertinamas kaip aplinkybė, liudijanti apie susitarimą tarp nukentėjusiojo ir išteisintųjų ir paneigianti plėšimo padarymą. Be to, iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio lieka neaišku, kodėl nukentėjusysis iš karto pranešė apie įvykį policijai, jeigu tarp jų buvo susitarimas.

Kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvuotų išvadų dėl esminių prokuroro apeliacinio skundo argumentų, todėl apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas. Šis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas yra esminis, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti visus prokuroro apeliacinio skundo argumentus ir pateikti dėl jų motyvuotas išvadas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.