- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- e2A-1635-614/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01337-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- AB „BnP finance“
- Atsakovas
- T. L.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglės Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „BnP finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „BnP finance“ ieškinį atsakovei T. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 100 Eur negrąžinto kredito, 19,75 Eur kredito mokesčio, 245,57 Eur palūkanų, 10,78 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Finverta“ 2015-07-13 su atsakove T. L. sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu suteikė atsakovei 100 Eur dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą per 60 dienų bei sumokėti 19,75 Eur dydžio kredito mokestį. Atsakovė įsipareigojimų nevykdė, susitartu terminu kredito negrąžino. Ieškovė 2017-02-13 Reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo teisę į atsakovės skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-01-10 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovės AB „BnP finance“ naudai iš atsakovės T. L. 100 Eur negrąžinto kredito, 19,75 Eur kredito mokesčio, 44,67 Eur palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 10,78 Eur delspinigių, 75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminio mokesčio ir 60 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, iš viso 250,20 Eur, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (175,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-10-27) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
3. Teismo vertinimu, palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovė ir kuris 2,45 karto viršija pačios skolos sumą, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai.
4. Teismas pažymėjo, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms, todėl norėdama, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovė privalo juos įrodyti. Ieškovė į bylą tokių įrodymų nepateikė.
5. Teismas pripažino, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento.
6. Teismas sprendė, kad byla yra nesudėtinga, civilinėje byloje sprendžiami teisiniai santykiai nereikalavo kompleksinių teisinių sprendimų, ginčo suma nėra ypatingai didelė, ieškovei tokio pobūdžio bylose teikiamos pastovios ir pagal savo pobūdį vienodos teisinės paslaugos, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir dėl to ieškovei papildomų proceso veiksmų dėl ginčo nagrinėjimo teisme atlikti nereikėjo, ieškinys patenkintas iš dalies, todėl vertino, kad ieškovė patyrė 60 Eur dydžio pagrįstas ir būtinas išlaidas procesiniams dokumentams parengti.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Ieškovė AB „BnP Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimų palūkanų ir priteisti iš atsakovės 245,57 Eur mokėjimo palūkanų; pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 136 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti ieškovei iš atsakovės 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Teismas, remdamasis Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d., netinkamai vertino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir netesybų (delspinigių) santykį, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl prašomų sumų priteisimo.
7.2. Teismas skundžiamame sprendime visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptartą mokėjimo, kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų skaičiavimo tvarką. Teismas tiesiog preziumavo faktą, kad visais atvejais palūkanos, kurios skaičiuojamos po kredito grąžinimo termino pabaigos, yra netesybos.
7.3. Teismas, spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti Vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį susitarė dėl palūkanų ir jų dydžio; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės.
7.4. Teismas prašomas priteisti palūkanas kvalifikuoja kaip netesybas, taip paneigdamas ieškovės ieškinyje išdėstytus argumentus, sutarties sąlygas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl palūkanų skaičiavimo tvarkos, jų funkcijų bei netesybų ir palūkanų santykio.
7.5. Sutarties sudarymo metu galiojusiame Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. (Suvestinė redakcija (2015-01-01 - 2016-01-31) buvo nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Sutartyje įtvirtinta 199,35 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus, todėl nei ji, nei sutartyje įtvirtinta 120,15 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama.
7.6. Už ieškinio parengimą ieškovė sumokėjo vos ne 15 kartų mažesnę sumą, nei Rekomendacijose numatytas maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą dydis. Tai leidžia pagrįstai spręsti, kad sprendime nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos susitariant dėl užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžio. Papildomai pažymėtina tai, kad ruošiant ieškinį yra reikalingos specialios žinios, skiriamos laiko, darbo sąnaudos, materialiniai ištekliai susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu teikiamas ieškinys. Tokia veikla yra specifinė, o norintiems ja užsiimti yra keliami aukšti profesiniai bei elgesio reikalavimai. Todėl tokios paslaugos iš esmės yra atlygintinos, o fiziniai ir juridiniai asmenys yra laisvi sudaryti atstovavimo sutartis ir pasirinkti, ar kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Bylos duomenys patvirtina, kad 2015-07-13 pradinis kreditorius UAB „Finverta“ su atsakove T. L. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 51968, kurios pagrindu atsakovei suteiktas 100 Eur dydžio kreditas 60 dienų terminui (el. b. l. 34-36). Atsakovė įsipareigojo grąžinti vartojimo kreditą iki 2015-09-11 ir sumokėti 19,75 Eur dydžio kredito mokestį.
10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo kredito sutarties nuostatas ir ieškovės reikalavimą priteisti 245,57 Eur mokėjimo palūkanas vertino kaip prašymą priteisti sutartines netesybas.
11. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 str. 1 d., 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3-275-248/2015). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais.
12. Šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties 2.2 punkte įtvirtinta, jog kredito gavėja įsipareigoja laiku ir pilnai grąžinti kredito davėjui pagal sutartį suteiktą kreditą, mokėti palūkanas, kitus bendrą vartojimo kredito kainą sudarančius mokesčius bei visus kitus sutarties specialiosiose sąlygose išvardintus mokesčius ir mokėjimus. Vartojimo kredito sutarties 6.1. punktu šalys susitarė, jog už faktiškai kredito davėjo kredito gavėjai išmokėtą ir negrąžintą kredito sumą skaičiuojamos ir kredito gavėja privalo mokėti sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais; 6.2 punktu šalys susitarė, jog kredito palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjai dienos (imtinai) iki realaus kredito gavėjos įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t. y. iki dienos (imtinai), kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Kreditas laikomas tinkamai (faktiškai) sugrąžintu kredito davėjui, kai kredito suma yra įskaitoma į kredito davėjo sąskaitą; 6.3 punktu šalys susitarė, kad palūkanos yra skaičiuojamos pagal realų kalendorinių dienų skaičių, nustatant, kad metuose yra 365 dienos. Šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 1 dalies 7 grafoje numatyta, jog metinė fiksuota palūkanų norma 120,15 procentai; 8 grafoje numatyta, jog minėta palūkanų norma bus skaičiuojama nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos.
13. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 8.2 punktu šalys susitarė, jog visus mokėjimus pagal šią sutartį, įskaitant bet neapsiribojant, kredito grąžinimą, palūkanų mokėjimą, kitų pagal šią sutartį mokėtinų mokesčių ir sumų mokėjimą, kredito gavėjas įsipareigoja atlikti sutartyje nustatytais terminais pervesdamas atitinkamas sumas į sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą kredito davėjo banko sąskaitą. Vartojimo kredito sutarties 9.1 punktu šalys, aptardamos atvejus, kada kreditas ar jo dalis negrąžinami arba sutartis nutraukiama, iš esmės pakartojo aukščiau aptartas nuostatas, kad iki visiško kredito grąžinimo kredito gavėjas įsipareigoja mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais, nustatytas Vartojimo kredito sutarties 6 skyriuje ir specialiosiose sąlygose. Tuo pačiu punktu šalys nustatė, kad tai atvejais, kai kredito gavėjas laiku nesumoka mokėtinų palūkanų, kitų kreditą sudarančių sumų, tai jis privalo kredito davėjui sumokėti 0,05 proc. delspinigius (netesybas) už kiekvieną pradelstą dieną (minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą).
14. Taigi, darytina išvada, kad Vartojimo sutartyje nustatytos 120,15 proc. metinės palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių paskirtis – atlyginti kredito davėjui už naudojimąsi kredito suma, o ne kompensuoti kredito gavėjo nuostolius dėl kredito grąžinimo termino praleidimo. Kredito gavėjos (atsakovės) pareiga mokėti numatytas palūkanas išliko iki visiško kredito grąžinimo. Atsakovė, prisiėmusi sutartinę prievolę, visos kredito sumos negrąžino, todėl nuo negrąžintos kredito sumos turi pareigą mokėti palūkanas. Šalys privalo vykdyti Vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kredito davėja su kredito gavėja susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, kredito gavėja, sudarydama sutartį, patvirtino, jog sutinka su tokiu palūkanų dydžiu.
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų palūkanų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 120,15 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus. Remiantis nurodytu apeliacinės instancijos teismas vertina, jog yra pagrindas tenkinti apeliantės prašymą dėl pelno palūkanų priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovės 245,57 Eur palūkanų.
16. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl 245,57 Eur mokėjimo palūkanų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamo sprendimo dalis dėl mokėjimo palūkanų priteisimo keistina, priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 245,57 Eur palūkanų už pinigų įsiskolinimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Ieškovė taip pat ginčija skundžiamo sprendimo už akių dalį, kuria teismas sumažino iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra.
18. Skundžiamame sprendime už akių teisingai pažymėta, kad byla nėra nesudėtinga, sprendžiami teisiniai santykiai nereikalavo kompleksinių teisinių sprendimų, ginčo suma nėra ypatingai didelė, ieškovei tokio pobūdžio bylose teikiamos pastovios ir pagal savo pobūdį vienodos teisinės paslaugos, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir dėl to ieškovui papildomų proceso veiksmų dėl ginčo nagrinėjimo teisme atlikti nereikėjo. Lietuvos teismuose nagrinėjama daug bylų dėl įsipareigojimų nevykdymo ir skolų priteisimo pagal su ieškove sudarytas vartojimo kredito sutartis, kurių ieškinio pagrindas ir dalykas iš esmės sutampa su nagrinėjamos bylos, šiose bylose ieškovei atstovauja ta pati advokatų kontora „Euroteisės biuras“. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovės patirtų išlaidų procesiniams dokumentams parengti pagrįsta ir atlygintina suma pripažinti 60 Eur dydžio sumą.
19. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas keistinas ir ieškovės materialieji reikalavimai tenkinti visa apimtimi, iš atsakovės priteistinos visos ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtos pagrįstomis pripažintos bylinėjimosi išlaidos – 75 Eur (15 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 60 Eur už teisines paslaugas).
20. Tenkinus apeliaciniame skunde pareikštą reikalavimą dėl pelno palūkanų priteisimo, ieškovės sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą priteistinas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš T. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) negrąžinto kredito, 19,75 Eur (devyniolika eurų, 75 ct) kredito mokesčio, 245,57 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus, 57 ct) palūkanų, 10,78 Eur (dešimt eurų, 78 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (376,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. spalio 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio ir 60 Eur (šešiasdešimt eurų) išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, atsakovės BnP Finance, AB (į. k. 302447985, buveinė Ulonų g. 5, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT357300010145676257 AB Swedbank) naudai.“
Priteisti ieškovei „BnP Finance“, AB, (į.k. 302447985) iš atsakovės T. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.