Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. Ž. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties, kuria gynėjo prašymas dėl bausmės vykdymo atidėjimo K. Ž. atmestas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Ž. Kauno apylinkės teismo 2013-01-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 24 straipsnio 4 dalį 25 straipsnio 3 dalį 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Kauno apygardos teismo 2013-12-30 nuosprendžiu K. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-14 ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-05-09 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 10 mėnesių ir 44 MGL dydžio bauda. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-21 nutartimi nuteistojo K. Ž. gynėjo kasacinis skundas atmestas.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi nuteistojo K. Ž. gynėjo prašymas dėl K. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo atmestas, konstatavus, kad taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra BK 75 straipsnyje nurodyto pagrindo.

Nuteistojo K. Ž. gynėjas advokatas V. Sirvydis skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti dėl prašymo naują procesinį sprendimą – BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu atidėti K. Ž. Kauno apygardos teismo 2013-12-30 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą. Skunde nurodoma, kad nors pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tačiau tokio motyvo niekaip neindividualizavo, nepasisakė, kokios prašymą padavusio asmens asmenybės savybės turi reikšmės netaikyti atsakomybę švelninančio įstatymo. Šiuo atveju ypatingą reikšmę turi tas faktas, kad po nuteistojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn jokių naujų nusikalstamų veikų jis nepadarė, kas leidžia teigti, kad bausmės tikslai faktiškai jau pasiekti. Skunde taip pat pažymima, kad K. Ž. buvo nuteistas tokia bausme, kurios taikymo požiūriu BK 75 straipsnio 1 dalies pasikeitimas gali turėti esminės įtakos. Tuo tarpu teismo motyvai, kurie buvo nurodyti apkaltinamajame nuosprendyje, kad K. Ž. padarė sunkų tyčinį, savanaudišką nusikaltimą, kuriuo buvo siekiama sukčiauti ir pasipelnyti apgaulės būdu, kad jo atsakomybę sunkina aplinkybė, jog veiką jis padarė bendrininkų grupėse, atmestini, kaip išeinantys iš paduoto prašymo ribų, nes jie jau buvo vieną kartą įvertinti ir iš naujo neturi būti nagrinėjami. Skundo autorius įsitikinęs, kad šiuo atveju yra visi pagrindai, sudarantys pagrindą manyti, kad nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. Ž. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas atmestinas.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Pagal teismų praktiką (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, ar suprato padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų.

Nagrinėjamu atveju K. Ž. Kauno apylinkės teismo 2013-01-25 nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs vieną sunkų nusikaltimą, už kurį jam paskirtą 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nors šiuo atveju egzistuoja formalus pagrindas K. Ž. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, tačiau, kaip teisingai konstatuota skundžiamoje teismo nutartyje, materialiojo pagrindo taikyti minėto straipsnio nuostatas šiuo atveju nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad K. Ž. teisme savo kaltę neigė, dėl to darytina išvada, kad jis stengėsi išvengti atsakomybės, savo elgesio kritiškai nevertino. Tyčinė nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupėje, po šios bylos nusikalstamos veikos padarymo jis buvo du kartus teistas už tokio paties pobūdžio tyčines nusikalstamas veikas (sukčiavimas) pagal 2012-02-14 ir 2012-05-09 nuosprendžius.

Taigi, atsižvelgus į aplinkybes, susijusias su K. Ž. padaryta nusikalstama veika, įvertinus jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad bausmės tikslai nuteistajam K. Ž. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo gynėjo prašymas atidėti paskirtos bausmės vykdymą, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. Ž. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.