Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. (V. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl priteisto išlaiko iš tėvo nepilnametei dukrai E. V. V. padidinimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vaiko teisių ir apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje ir nurodė, kad ieškovės ieškinį palaiko, ieškinys pareikštas išimtinai nepilnametės E. V. V. interesais ir jos kasdienių poreikių tinkamam tenkinimui užtikrinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas nepagrįstai nusprendė apie atsakovo galimybę mokėti 400 Lt išlaikymą, kadangi atsakovo nekilnojamas turtas negali būti vertinamas kaip pajamų šaltinis, kadangi šis turtas nėra komercinis ir pajamų neduoda. Be to, teismas nepagrįstai analizavo atsakovo sutuoktinės V. V. turtinę padėtį, tokiu pagrindu nuspręsdamas apie atsakovo galimybę mokėti didesnį išlaikymą ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovas kitoje santuokoje augina nepilnametį vaiką, kurį išlaiko.Ieškovė dirbtinai ir nepagrįstai padidino vaiko poreikių apskaičiavimą, o Teismas neanalizavo būtinojo išlaikymo dydžio, todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas. Be to, teismo išvada, kad išlaikymas teikiamas netinkamai yra nepagrįsta, kadangi teismas rėmėsi antstolio pažyma, nurodant, kad įsiskolinimas yra 2 324,65 Lt, tačiau kartu ir pripažino, kad išlaikymas buvo teiktas skirtingomis formomis ir skola yra tik 1 200 Lt.Ieškovė neteikė reikalavimo dėl atsakovo turto arešto ar disponavimo apribojimo, todėl teismo sprendimas dėl priverstinio įkeitimo (hipotekos) yra neatitinkantis nepilnametės dukros poreikių ir neadekvatus atsiradusiam ginčui.

Pateikti kelių mėnesių pirkinių kasos čekiai patvirtino faktines vaiko išlaikymo išlaidas, todėl atsakovas be pagrindo abejoja ieškinyje reikalauta priteisti vaikui išlaikymo suma. Dukra mokosi vidurinėje mokykloje, todėl pati užsidirbti pinigų negali, rūpestingai atlieka savo mokymosi pareigas, todėl tėvų pareiga yra padėti vaikui skiriamu išlaikymu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998-12-18 sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp ieškovės ir atsakovo, įpareigojant atsakovą V. V. mokėti alimentus ieškovei G. V. dukters E. K., gim. 1996-06-14 išlaikymui po ¼ visų rūšių jo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki dukters pilnametystės (b. l. 138). Ieškovė ieškiniu prašė padidinti priteistą išlaikymą iki 400 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį ir priteisti įsiskolinimą – 1 200 Lt .

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 str. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, pakeisdamas išlaikymo dydį, teismas turi vadovautis CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, jog abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-306/2005). Vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku iki vaiko pilnametystės. Šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius ir užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį ir formą nustatantis teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu šį sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-369/2003; kt.).

Pagal CK 3.201 str. išlaikymo dydis gali būti keičiamas, jeigu iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis arba atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Be to, turi būti vadovaujamasi CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais. Spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į tėvų amžių, sveikatą, išsilavinimą, darbo patirtį ir kt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti aplinkybes, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko poreikiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino priteistą išlaikymo dydį, kadangi išaugo dukters poreikiai ir dėl to atsirado papildomos jos priežiūros išlaidos.

Ieškovė, prašydama padidinti nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydį iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodė svarbias aplinkybes, kurios patvirtina atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas – dukra paaugo, jos būtinieji poreikiai padidėjo, ji lanko šokių užsiėmimus, vyksta į varžybas bei koncertines keliones, be to, norėtų papildomai mokytis anglų kalbos. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo išlaikymo priteisimo momento praėjo daugiau kaip vienuolika metų, Lietuvoje pasikeitė vartojimo kainų lygis, pabrango pragyvenimas, maistas, drabužiai, dukra paaugo ir dėl to jos poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir socialinėms reikmėms. Iki šiol atsakovo dukrai teikiamas išlaikymas sudarė 1 MGL dydžio sumą, kas įvertinus dukters amžių (15 metų), išlaidas būstui, komunaliniams mokesčiams, maistui, drabužiams, sveikatai, higienai, atostogoms, bei dukters lavinimui, atsakovo teikiamas išlaikymas negalėjo patenkinti net minimaliausių jos poreikių. Byloje pateikti paskaičiavimai taip pat rodo objektyviai išaugusius dukters poreikius ir didesnį lėšų poreikį jos išlaikymui, todėl apeliantas ir pats turėtų būti suinteresuotas papildomu dukters asmenybės ugdymu, o ne apsiriboti išlaikymo vertinimu vien vaikų elementarių poreikių patenkinimui. Dėl šių priežasčių pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas padidinti atsakovo privalomą teikti išlaikymą nepilnametei dukrai.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista 400 Lt suma dukrai nurodydamas, jog jis priteisto išlaikymo negali teikti dėl blogos turtinės padėties, pirmosios instancijos teismas nevertino būtinų dukters poreikių. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus.

Tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui (CPK 3.192 straipsnio 2 dalis), todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą. Teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį, turi išsiaiškinti kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turimą turtą, kitus pagal įstatymą išlaikomus vaikus. Pažymėtina, kad Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovas nuosavybės teise valdo keletą butų bei žemės sklypų, dvi transporto priemones (b. l. 123-133), todėl nepriklausomai nuo to, kad turtas nėra komercinis, atsakovas gali imtis priemonių, reikalingų gauti lėšų, būtinų dukters išlaikymui. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra jauno amžiaus darbingas asmuo, todėl turi objektyvią galimybę susirasti darbą bei gauti pajamas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas dukrai išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaikui tinkamą išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado labiau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu nedirba, taip pat pati savaime negali reikšti, jog yra teisinis pagrindas sumažinti priteistą išlaikymo dydį nepilnametei dukteriai.

Pagal teismų suformuotą praktiką priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Todėl norint patenkinti minimalius vaiko poreikius, iš atsakovo turėtų būti priteista ne mažesnė kaip 400 Lt suma, ir ši suma – neįrodinėtina, kadangi laikoma, kad ji būtina užtikrinti tik minimalius gyvenimiškai būtinus vaiko poreikius. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo anksčiau priteistas išlaikymas sudarė 1 MGL per mėnesį, tačiau siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe visais atvejais vaikui turi būti užtikrinamos sąlygos fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir įgyti naujus, todėl toks išlaikymo dydis yra nepakankamas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad jo ir ieškovės turtinė padėtis yra panaši. Įvertinus visa tai, konstatuotina, kad pareiga išlaikyti dukterį negali būti perkelta išimtinai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Priteista 400 Lt suma iš atsakovo negali būti pripažinta per didelė, pažeidžianti atsakovo interesus ar nepagrįsta. Priešingu atveju vaiko teisių gynyba neatitiktų teisingumo principo, pagal kurį reikalaujama siekti protingos skirtingų interesų patenkinimo pusiausvyros.

Vadovaujantis CK 3.197 str., priverstinį įkeitimą (hipoteką) teismas gali nustatyti išlaikymą pagal įstatymą gaunančios šalies naudai savo iniciatyva arba tos šalies prašymu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje I. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-282/2008). Toje pačioje normoje nustatyta, kad tuo atveju, kai teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, išieškoma iš įkeisto turto. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę nustatyti hipoteką pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti, visų pirma tokią teisę susiejo su socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga, pavyzdžiui, prioritetine vaiko teisių ir interesų apsauga (CK 3.3). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog, priimant sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CK 3.197 straipsniu, vaiko tėvo (atsakovo) turtui taikyti priverstinę hipoteką: atsakovas anksčiau vengė mokėti priteistą išlaikymą savo dukrai, todėl yra pagrindas manyti, kad atsakovas gali nevykdyti teismo sprendimo. Be to, byloje nėra garantijų, kad atsakovas teikia ir teiks reikiamo dydžio nuolatinį išlaikymą. Įvertinus tai, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui/patalpai – butui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Tokiu būdu bus užtikrinti nepilnametės dukters interesai ir jos teisė į išlaikymą.

Apelianto argumentai, kad teismas padarė neteisingą išvadą nuspręsdamas, jog išlaikymas teikiamas netinkamai, yra atmetami kaip nepagrįsti. Antstolio pažyma (b. l. 111), kurioje nurodyta susidariusi skola, patvirtina faktą, jog atsakovas nevykdė savo prievolės teikti išlaikymą dukrai E. K.. Atkreiptinas dėmesys, jog antstolio pažymoje nurodyta skola 2 324,65 Lt yra susidariusi iki 2011-04-01, tuo tarpu 1 200 Lt skola susikaupė už 2010 metus, todėl teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 1 200 Lt įsiskolinimą ir 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2011-01-11.

Įvertinus visa tai, kas nustatyta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino priteistą išlaikymo dydį iš atsakovo dukrai E. K., teisingai pripažino, jog nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas nustatyti atsakovo nekilnojamojo turto buto/patalpos – buto įkeitimą (hipoteką), siekiant užtikrinti, kad išlaikymo prievolė nepilnametei dukrai būtų realiai vykdoma. Tokiu būdu bus užtikrinamas prioritetinis vaiko teisių apsaugos principas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš esmės pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.