- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-29
- Bylos Nr.
- 2YT-31975-820/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Pareiškėjas
- K. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos K. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2017 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 13.12.-45 ir Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2017 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 2.1.5-31, suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2017 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 13.12.-45 ir Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2017 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 2.1.5-31 bei tenkinti pareiškėjos skundą ir įpareigoti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Atsiliepimas
Suinteresuotais asmuo per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, jog nesutinka su pareiškėjos skundu. Suinteresuotasis asmuo nurodo, jog gavus pareiškėjos pareiškimą buvo įvertintos visos pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM galimų pažeidimų atkuriant nuosavybės teises pareiškėjai, pretendentui J. N., sudarinėjant pretendentų eiliškumo sąrašus ir kt., Vilniaus apygardos prokuratūra, gavusi pareiškėjos pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, tikrino jos nurodytas aplinkybes dėl galimų įstatymų pažeidimų atkuriant nuosavybės teises. Pareiškimo nagrinėjimo metu prokuratūrai buvo pateikti visi dokumentai, kurių pagrindu buvo priimti sprendimai atkuri nuosavybės teises pareiškėjai bei J. N.. Išanalizavus surinktą medžiagą buvo detaliai aprašyta situacija, susijusi su nuosavybės teisių atkūrimu (delsimu atkuri) pareiškėjai ir prokuroras padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo situacija liečia išimtinai tik pareiškėjos interesus ir šioje situacijoje nėra pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nors buvo nustatyta, kad buvo pažeistas nuosavybės teisių atkūrimo eiliškumas, tačiau tai nereiškia viešo intereso pažeidimo ir nesukelia pareigos prokurorui jį ginti. Aukštesnysis prokuroras sutiko su Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu ir pripažino skundžiamą sprendimą teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėja neįrodė, kad prokurorai, nagrinėdami jos prašymą bei skundą padarė kokių nors proceso teisės normų pažeidimų, todėl teisinio pagrindo naikinti ginčijamus prokurorų sprendimu, suinteresuotojo asmens teigimu, nėra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. vasario 14 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir ištirti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (toliau – NŽT) nusikalstamus veiksmus dėl netinkamai sudarytų pretendentų sąrašų, laisvų žemės plotų neįtraukimo į projektą ir nustatyti, kodėl po įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-268 atšaukimo vieniems pretendentams pagal šį teisės aktą žemė buvo grąžinama, kitiems - ne. Pareiškėja nurodė, kad atšaukus NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-268, sklypų perdavimas pagal minėtą įsakymą kitiems pretendentams vyko. Todėl mano, kad buvo pažeistas viešasis interesas. Vilniaus apygardos prokuratūra ginčijamu 2017 m. balandžio 18 d. nutarimu (b. l. 12 - 15) atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Generalinė prokuratūra 2017 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 13.12.-45 paliko galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 2017 m. balandžio 18 d. nutarimą (b. l. 7 – 11). Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ginčo situacija išimtinai liečia K. B. teises atkurti nuosavybę ir jos interesai negali būti ginami pasitelkus viešojo intereso gynimo institutą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Nurodytos konstitucinės nuostatos detalizuotos, be kita ko, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyti prokurorų įgaliojimai ginant viešąjį interesą. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalį prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos.
Aiškindamas ir taikydamas nurodytas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).
Nurodytų teisės normų ir teisės aiškinimo bei taikymo taisyklių kontekste pabrėžtina, kad įrodinėjimo našta, t. y. pareiga įrodyti, jog prokuroras, vykdydamas teisės normų nustatytas procedūras, jų (procedūrų) nepažeidė, tenka atitinkamus veiksmus turinčiam atlikti prokurorui (CPK 12, 178 straipsniai). Vertindamas šalių argumentus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju suinteresuoti asmenys (tiek ginčijamuose nutarimuose, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose) nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjos kreipimaisi dėl viešojo intereso gynimo (tiek Vilniaus apygardos prokuratūros, tiek Generalinės prokuratūros) išnagrinėti tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Pažymėtina, kad pareiškėja neginčijo aplinkybių, jog prokurorai vis dėlto atliko tam tikrus veiksmus - procedūras (CPK 12, 178 str.), t. y. rinko, nagrinėjo ir įvertino duomenis, reikalingus pareiškėjos prašymui ir skundui išnagrinėti: a) kreipėsi į kompetentingas institucijas – Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių; b) tyrė ir analizavo pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei argumentus; c) pateikė motyvuotas išvadas dėl iš esmės visų pareiškėjos argumentų, susijusių su eiliškumo pažeidimais, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-268 (patikslinus nustatyta, kad tai įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267, o ne Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-268) atitikimo teisės aktų reikalavimams, sprendimų atkurti nuosavybės teises vadovaujantis įsakymu teisėtumo bei dėl kitų pareiškėjos argumentų. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl jos kreipimųsi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) jos prašymo bei skundo išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamus nutarimus. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad priimant pareiškėjos skundžiamus nutarimus nepažeistos CPK 49 straipsnio 1 dalies bei Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl nėra pagrindo juos naikinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos K. B. skundą atmesti.
Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.