- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- 2S-479-368/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00369-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) D. U. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5812-1079/2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2020 m. balandžio 29 d. teisme gautas pareiškėjų D. U. ir S. U. prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Kartu su prašymu pareiškėjai pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurią prašė patvirtinti.
2. 2020 m. gegužės 5 d., teismui dar neišsprendus pareiškėjų pareiškimo priėmimo klausimo, teisme gautas suinteresuoto asmens, pareiškėjo kreditoriaus antstolio R. K., atsiliepimas į pareiškėjų prašymą, kuriame nurodė, jog nesutinka su pareiškėjų sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nurodytu susitarimu dėl pareiškėjų santuokos metu įgyto turto pasidalinimo, kuris yra nesąžiningas pareiškėjo S. U. kreditorių atžvilgiu. Nesutikimą su tokiu susitarimu dėl santuokoje įgyto nekilnojamo turto pasidalinimo, motyvavo tuo, jog ½ dalis 0,0638 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (adresu: duomenys neskelbtini), yra areštuota S. U. įsiskolinimams padengti, tačiau pagal susitarimą visas žemės sklypas tenka D. U., o toks susitarimas pažeidžia S. U. kreditorių teises.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjams D. U. ir S. U. nustatyti dvidešimties dienų terminą, nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumui pašalinti –patikslinant Sutarties sąlygas dėl santuokoje įgyto turto pasidalinimo būdo ir santuokoje įgyto turto verčių, ir pateikti teismui pareiškimo priedų originalus arba tinkamai patvirtintas dokumentų kopijas.
4. Teismas nurodė, kad šalys santuokos metu yra įgiję nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto. Taip pat bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą turi ir D. U. įgytas turtas – trys mobilaus ryšio telefonai, išmanusis laikrodis ir ausinukas, kurių bendra vertė yra 1625 Eur. Susitarime nurodoma, jog po santuokos nutraukimo 0,0638 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurių bendra vertė 900 Eur tenka D. U., o trys mobilaus ryšio telefonai, išmanusis laikrodis ir ausinukas, kurių bendra vertė 1625 Eur tenka S. U., tačiau toks turto pasidalinimo būdas, teismo nuomone, papildomai atsižvelgiant ir į tai, kad nurodoma nekilnojamojo turto vertė yra penkis kartus mažesnė nei nurodyta nekilnojamojo turto registro išraše, pažeidžia sutuoktinių ar jų kreditorių turtinius interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantė D. U. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gegužės 7 d. nutartį.
6. Nurodo, kad visas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje išvardintas kaip santuokoje įgytas ir dalijamas įgytas tik iš sutuoktinės asmeninių lėšų. Sutuoktinis šeimoje gyveno vos keletą mėnesių, neturėjo jokio darbo ir darbinių pajamų, t. y. iš esmės buvo išlaikomas sutuoktinės. Jokių santaupų, kurias būtų perdavęs sutuoktinei šeimos bendrų poreikių patenkinimui. Tiek kolektyvinio sodo žemės sklypas, tiek automobilis Audi A6 tik formaliai turi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą. Jų įsigijimo metu sutuoktinis buvo įkalinimo vietoje, todėl neišreiškė ir negalėjo išreikšti savo valios dėl šio turto įgijimo. Turtas buvo reikalingas ne sutuoktinių poreikių patenkinimui, tačiau sutuoktinės vaikų iš ankstesnės santuokos poreikių tenkinimui. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai, pareiškėja turi realų faktinį ir teisinį pagrindą reikalauti, kad turtas būtų pripažintas jos asmenine. Tačiau šalys, atsižvelgdamos i aukščiau aptartą šeimos situaciją, nutarė turtinius santykius sureguliuoti paprastesne tvarka, atsižvelgiant į turėtas asmenines sąnaudas. Kadangi sutuoktinis nuolat gyvena užsienyje ir turi pasiėmęs sutuoktinės įgytas ryšio priemones, buvo sutarta, kad jos jam gali ir likti. Sutuoktinė neatsisako savo prievolės išmokėti jų vertę, t. y. prisiima tam tikras išlaidas ne savo naudai. Tai sąlygojo ir šalių sutartą nekilnojamojo turto įvertinimą. Akivaizdu, kad viešojo registro pateiktas įvertinimas neatitinka rinkos vertės, nes šis žemės sklypas yra įgytas už 980 eurų, t. y. kainą, žemesnę nei nurodytu vertė viešajame registre.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirojo skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
8. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių susitarimu ir susitarimo dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių trūkumų pašalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir nurodo, kad visas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje išvardintas kaip santuokoje įgytas ir dalijamas įgytas tik iš sutuoktinės asmeninių lėšų. Sutuoktinis šeimoje gyveno vos keletą mėnesių, neturėjo jokio darbo ir darbinių pajamų, t. y. iš esmės buvo išlaikomas sutuoktinės. Jokių santaupų, kurias būtų perdavęs sutuoktinei šeimos bendrų poreikių patenkinimui. Tiek kolektyvinio sodo žemės sklypas, tiek automobilis Audi A6 tik formaliai turi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą. Jų įsigijimo metu sutuoktinis buvo įkalinimo vietoje, todėl neišreiškė ir negalėjo išreikšti savo valios dėl šio turto įgijimo, todėl esant tokiai situacijai, pareiškėja turi realų faktinį ir teisinį pagrindą reikalauti, kad turtas būtų pripažintas jos asmenine. Be to, pareiškėjos teigimu, viešojo registro pateiktas įvertinimas neatitinka rinkos vertės, nes šis žemės sklypas yra įgytas už 980 eurų, t. y. kainą, žemesnę nei nurodytu vertė viešajame registre. Su šiais pareiškėjos argumentais, apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.52 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra privalomas prašymo dėl santuokos nutraukimo priedas, kurio turinys reglamentuojamas materialinės teisės normų. Prašymo priėmimo stadijoje, atliekami procesiniai veiksmai, kurių tikslas iškelti bylą (priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo), todėl priimant prašymą bei kartu su juo pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas turi patikrinti sutarties turinį formaliai: ar jos turinys atitinka CK 3.53 str. 3 d. nustatytus reikalavimus, ar sutartyje yra nurodytas bendras turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas ir pan. Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str., CPK 541 str. 1 d.). Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Pažymėtina, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra privalomas prašymo dėl santuokos nutraukimo priedas, kuriam taip pat taikytinas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas.
11. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reikalavimus (formos ir turinio), kurių nesilaikant, nustatytinas terminas prašymo trūkumams pašalinti (CPK 539, 115, straipsniai).
12. Iš pareiškėjų D. U. ir S. U. 2020 m. balandžio 14 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio matyti, kad pareiškime yra aptarti dalijamo nekilnojamojo, kilnojamojo turto, kreditorinių įsipareigojimų, išlaikymo vienas kitam ir santuokoje gimusių vaikų klausimai, taip kaip reikalauja CPK 539 straipsnis. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą pašalinti trūkumus, kadangi, teismo nuomone, turto pasidalinimo būdas, teismo nuomone, papildomai atsižvelgiant ir į tai, kad nurodoma nekilnojamojo turto vertė yra penkis kartus mažesnė nei nurodyta nekilnojamojo turto registro išraše, pažeidžia sutuoktinių ar jų kreditorių turtinius interesus.
13. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad prieštaravimus dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pagal teismui pateiktas susitarimo dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygas, pateikė ir antstolis R. K. Nurodė, kad antstolio kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš S. U., todėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje turto tarp šalių pasidalinimo būdas, pažeidžia kreditorių interesus.
14. CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog jeigu ieškinys (pareiškimas) neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau trūkumų nepašalinus procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
15. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjų teismui pateikto susitarimo dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turinys ir jame aptartos santuokos nutraukimo bendru sutarimu sąlygos, galimai pažeidžia kreditorių interesams, prieštarauja viešai tvarkai, kas reiškia, jog sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatė pareiškėjams terminą trūkumams pašalinti.
16. Akcentuotina, jog nepriklausomai nuo pareiškėjos D. U. argumentų, jog dalijamas turtas yra įgytas tik iš sutuoktinės asmeninių lėšų, turtas įgytas santuokoje yra bendroji jungtinė nuosavybė, kurioje sutuoktinių dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnis), kol neįrodyta priešingai.
17. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas, o pareiškėjai nustatytinas naujas terminas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumams pašalinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gegužės 7 d. nutartį nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjams D. U. ir S. U. naują terminą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties trūkumams pašalinti – 14 (keturiolika) dienų, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos.