Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, siunčiant per darbovietę. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rengdama išvadą su atsakovu susisiekė ir jį išklausė, į bylą pateikė 2022-04-28 atsakovo išklausymo aktą. Atsakovas nurodė, kad nuo 2014-2015 metų su ieškove negyvena, su sūnumi nebendrauja, kadangi jam nebuvo sudarytos sąlygos, bandydavo skambinti, tačiau nebūdavo keliamas ragelis, vėliau jis pats gyveno užsienyje. Išlaikymas vaikui išskaičiuojamas iš atlyginimo. Sutinka, kad būtų padidintas iki 200 Eur / mėn. Sutiktų pagal galimybes prisidėti ir didesne nepastovia suma, kadangi jo pajamos nėra pastovios. Atlyginimas apie 700 Eur / mėn. Nurodė, kad turi dar vieną mažametį vaiką, kurį reikia išlaikyti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad priteistas išlaikymo dydis nebeatitinka susiformavusios teismų praktikos, negali patenkinti net būtiniausių, minimalių vaiko poreikių, todėl didintinas. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė L. V. ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad išlaikymas šalių sūnui priteistas pakankamai seniai. Pasikeitė ir kainos, ir vaiko poreikiai. 2015 m. santykiai su atsakovu visai nutrūko, turėjo jo darbinio telefono numerį, tačiau, kai atsakovas darbą pakeitė, kontaktą išvis prarado. Atsakovas su vaiku nebendrauja, neaišku, kaip prisidėtų papildomai, jei nėra jokio ryšio, atsakovas niekada nesiaiškino ir nežino, kokie yra vaiko poreikiai. Dėl išlaikymo išieškojimo kreiptąsi į antstolius, kai atsakovas įsidarbina, išskaičiuojama iš jo darbo užmokesčio, savo noru išlaikymas nebuvo mokamas. Ieškovė kitų išlaikytinių, sveikatos problemų neturi. Sūnus nori lankyti sporto klubą. Serga (duomenys neskelbtini), tenka vežti į sanatoriją, ten lankyti. Sūnui nustatyta (duomenys neskelbtini), vienu metu regėjimas labai blogėjo, dėl to taip pat vyko į sanatoriją. Lašinami lašiukai į akis (4 Eur. / 2 sav.). Akiniai kainuoja apie 200 Eur. (duomenys neskelbtini) gydyti reikalingi kremai, apie 10-15 Eur kainuoja. Dėl galvos skausmų tirtas, tačiau aiški jų priežastis nenustatyta, ypatingas gydymas neskirtas, tik geriami vaistai nuo skausmo. Rūbus vaikui tenka pirkti prieš kiekvieną sezoną, perkami iš suaugusiųjų skyriaus. Atsakovas vaiko jokių švenčių proga nesveikina. Gimtadienius sūnus švenčia su draugais, pats pasirenka, kaip, pvz. į kiną ar į boulingą eina. Ieškovė su sūnumi atostogauja, šiais metais buvo Lenkijos pajūryje, į Graikiją su sūnumi skrido (pastaroji kelionė abiems apie 600 Eur kainavo).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Dėl išlaikymo padidinimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.).

Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12, 178 straipsniai). Tai, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, būstas, higienos priemonės, ugdymo priemonės ir kt. yra visuotinai žinomos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingos ir realaus dydžio.

Remiantis į bylą pateiktais įrodymais, ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų Ž. J., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam 2015-07-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14519-726/2015 iš atsakovo iki sūnaus pilnametystės priteistas išlaikymas po 150 Eur / mėn.

Ieškovė, prašydama padidinti priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui, remiasi esminiu vaiko poreikių pasikeitimu. Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiai nuo 2015 metų padidėjo, sūnus mokosi gimnazijoje, išaugo prekių ir paslaugų kainos.

Pagal bylos duomenis Ž. J. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, mokysis trečioje gimnazijos klasėje. Tarnybai vaikas nurodė, kad gyvena su mama, su tėčiu 7 – 8 metus nebendrauja, su mama mėgsta kartu keliauti, mama jį viskuo aprūpina.

VšĮ Centro poliklinikos 2022-04-21 Ž. J. medicinos dokumentų išraše nurodytos šios 2021 – 2022 metais Ž. J. nustatytos diagnozės – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš išrašo matyti, kad nurodomu laikotarpiu berniukas taip pat sirgo peršalimo ligomis, buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) liga, patyręs piršo sumušimą. Taip pat buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) dėl ko skirta vartoti magnio preparatus.

Ieškovė teikė įrodymus, kad pastaraisiais metais be eilinių, kasdienių pirkinių, sūnui pirkta kompiuterio klaviatūra, monitorius, ausinės, Xbox, elektrinis paspirtukas, lova, kėdė prie rašomojo stalo, su sūnumi keliavo.

Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, konstatuotina, kad nuo 2015 m., kai buvo priteistas išlaikymas Ž. J., jo poreikiai iš esmės pasikeitė tiek dėl ekonominės situacijos šalyje (padidėjusių kainų, taip pat ir būsto nuomos, komunalinių mokesčių ir kita), tiek dėl amžiaus padidėjusių vaiko poreikių, turimų ir naujai atsiradusių sveikatos problemų), dėl ko priteistas išlaikymo dydis turi būti pakeistas (padidintas), kad atitiktų pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius.

Teismas vertina, kad ieškovės nurodoma 562 Eur / suma mėnesiui sūnaus poreikiams (būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams, maistui, papildomai veiklai, rūbams ir avalynei, kanceliarinėms prekėms, baldams, kompiuteriui, telefonui, vaistams, vitaminams, higienos priemonėms, laisvalaikiui (atostogoms su šeima, gimtadieniams, pramogoms ir pan.), transportui, kitoms išlaidoms) pripažintina protinga ir pagrįsta.

Vaiko poreikių dydžio neginčijo ir pats atsakovas.

Atsakovas A. J. registruotino nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruota 2006 m. pirmos registracijos transporto priemonė Mitsubishi Grandis, kurios dalyvavimas eisme, remiantis 2022-08-03 VĮ ,,Regitra“ pažyma, draudžiamas. Atsakovas nurodė, kad jo pajamos yra apie 700 Eur / mėn. Teigė turintis dar vieną mažametį vaiką, kurį taip pat reikia išlaikyti.

Ieškovė L. V. registruotino nekilnojamojo turto neturi. Jos vardu registruota viena 2007 m. pirmos registracijos transporto priemonė Ford Focus. Pagal pateiktą (duomenys neskelbtini) pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas ieškovės atlyginimas apie 1 176 Eur / mėn. Kitų išlaikytinių nurodė neturinti.

Atsakovas nuo vaiko auginimo yra nusišalinęs, su sūnumi nebendrauja, nesveikina jo su šventėmis, jokiais kitais būdais neprisideda prie sūnaus išlaikymo, rūpesčio juo. Šio fakto atsakovas ir neginčijo. Atsakovo nusišalinimas nuo vaiko auginimo rūpesčių suteikia jam didesnes galimybes laisviau veikti darbinėje srityje, jis išvengia galimų papildomų išlaidų vaikui, kurias, tikėtina, patirtų leisdamas laiką kartu. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, nepateikė įrodymų apie sveikatos problemas, kurios neleistų jam dirbti ir užsidirbti, susirasti geriau apmokamą darbą ir pan. Tėvų pareiga teikti vaikui pakankamą išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ir pan.

Teismas sprendžia, kad, įvertinus tai, kad vaikas gyvena su motina, kuriai tenka visas kasdienis rūpestis vaiku, atsakomybė už vaiko aprūpinimą, ugdymą, papildomą lavinimą, sveikatos apsaugą, iš pateiktų įrodymų ir paaiškinimų bylos metu akivaizdu, kad ieškovė realiai stengiasi tenkinti ir tenkina daug vaiko poreikių (tiek materialinių, tiek emocinių), atsakovo Ž. J. teikiamas išlaikymas padidintinas iki 267 Eur / mėn.

Padidintas išlaikymas Ž. J., atsižvelgiant į ieškovės prašymą, priteisiamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 32 Eur žyminio mokesčio (skaičiuojama nuo anksčiau priteisto išlaikymo ir šiuo sprendimu priteisto išlaikymo skirtumų) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Valstybei priteistos žyminio mokesčio išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant žyminio mokesčio išlaidas, nurodomas įmokos kodas – 5660.

Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 22,40 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 22,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteistos į valstybės biudžetą išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5662.

Įrodymai apie bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokėjimą privalo būti pateikti teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14519-726/2015 iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šalių sūnui Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą, priteisiant išlaikymą 267 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt septynių eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2022-04-14, iki vaiko pilnametystės. Priteista išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 32 Eur (trisdešimt du eurai) žyminio mokesčio išlaidų (įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 22,40 Eur (dvidešimt du eurus ir 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.