- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-20
- Bylos Nr.
- 2S-877-252/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- G. V., V. V.
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- G. V.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 877 - 252- 2013
Liudmila Kuzmickienė Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00585-2012-7
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-548-731-2013 pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. V. ir V. V. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-665-477-2012 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei G. V. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu priteisė iš atsakovės G. V. 45 000 Lt skolos, 2 571 Lt palūkanų, 2012-03-28 šalių susitarimu numatytas 300 Lt dydžio palūkanas, skaičiuojamas kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-09-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas ieškovės L. S. naudai.
Šalies argumentai
Pareiškėja L. S. 2013-07-01 kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-665-477/2012 (CPK 366 str. 1 d. 7, 9 p.), įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimo procesą atsakovu V. V. bei pakeisti 2012-11-14 Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimą. Nurodė, kad ji kreipėsi į Zarasų rajono apylinkės teismą, prašydama iš atsakovės G. V. priteisti įsiskolinimą pagal 2011 m. balandžio 8 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir 2012 m. kovo 28 d. susitarimą prie šios sutarties. 2012 m. lapkričio 14 d. Zarasų rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo jos ieškinį patenkino visiškai. Sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo. 2012 m. vasario 27 d. jai buvo išduotas vykdomasis raštas, kad teismo sprendimu jai priteistos piniginės sumos iš G. V. būtų išieškotos priverstinai. 2013 m. birželio mėnesį iš antstolės A. M. sužinojo, kad ji negali vykdyti išieškojimo pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą, kadangi priimant teismo sprendimą buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nes atsakovei G. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pagrindu iš L. S. įsigyjant žemės sklypą pagal pirkimo – pardavimo sutartį įsipareigojo atsiskaityti savo lėšomis abu sutuoktiniai, t. y. G. V. ir V. V.. G. V. sutuoktinis V. V. nebuvo įtrauktas į procesą ir yra atleistas nuo civilinės atsakomybės pagal abiejų sutuoktinių turtinę prievolę – pareigą susimokėti už įsigytą žemės sklypą. 2013 m. birželio 10 d. pareiškėja iš antstolės gavo pasiūlymą dėl G. V. turto dalies nustatymo teismine tvarka, kadangi santuokoje įgytas turtas nėra atidalintas, o ji negali vykdyti išieškojimo iš jos sutuoktinio V. V. turto dalies. Dėl šių aplinkybių prašė atnaujinti procesą, kadangi yra įsitikinusi, jog sutuoktinių civilinė atsakomybė yra bendra ir turi būti vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto. Apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo 2013 m. birželio pradžioje, todėl CPK 368 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas dar nėra praėjęs.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos civilinėje byloje Nr. 2-665-477/2012 procesinė padėtis buvo ieškovė, t. y. dalyvaujantis byloje asmuo, teismas sprendė, jog šiuo atveju pareiškėja inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu negali, nes ji nėra tinkamas prašymo dėl proceso atnaujinimo subjektas. Spręsdamas klausimą dėl CPK 366 str. 1 d. 9 p., teismas laikė, jog ta aplinkybė, kad ieškovė žinodama abu skolininkus patraukė civilinėn atsakomybėn tik vieną sutuoktinį – G. V., nesudaro pagrindo vertinti, jog teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Teismo nuomone, pareiškėja praleido CPK 368 str. 1 d. numatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nes prašymas atnaujinti procesą teismui pateiktas tik 2013-07-01. Pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, CPK 368 str. nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-09-03 nutartį panaikinti, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-665-477/2012 ir perduoti bylą toliau nagrinėti Zarasų rajono apylinkės teismui. Nurodo, kad iš Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-11-14 sprendimo turinio matyti, jog atsakovės G. V. sutuoktinis V. V. nebuvo įtrauktas į civilinės bylos nagrinėjimo procesą ir teismas be jo dalyvavimo nusprendė, kad viena atsakovė yra atsakinga ieškovei ir už sutuoktinio turtinę prievolę – susimokėti už bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn įsigytą žemės sklypą sutartyje nurodytais terminais ir tvarka. Akivaizdu, kad sprendimu teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą V. V. pareigos, perkeldamas jo pareigą atsiskaityti už įsigytą žemės sklypą sutuoktinei G. V.. Tokiu būdu, teismas pažeidė ieškovės teisę greičiau iš abiejų skolininkų išsiieškoti skolą už jiems parduotą žemę. Taip pat teismas aiškiai klaidingai pritaikė CK 3.109 str. 1 d. 1 ir 5 p. normas, nes žinodamas apie bendrą abiejų sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtinę prievolę – susimokėti už bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn įsigytą žemės sklypą, šią prievolę perkėlė vienam iš sutuoktinių. Apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo 2013 m. birželio pradžioje iš teismo antstolės, todėl pateikdama prašymą atnaujinti procesą CPK 368 str. 1 d. nustatyto trijų mėnesių termino nepraleido. Teigia, jog nėra teisininkė, todėl 2012-11-14 sprendime Zarasų rajono apylinkės teismo klaidų nematė ir negalėjo matyti. Antstolė, vykdydama išieškojimą, pranešė, kad negali išieškoti iš bendro sutuoktinių turto, nes V. V. nebuvo įtrauktas į procesą ir iš jo nėra priteista 45 000 Lt skola. Tik tada, įsigilinusi į dokumentų turinį, pasikonsultavusi su advokatais, suprato, kad yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantės L. S. atskirojo skundo argumentais ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertino byloje esančią medžiagą ir netinkamai taikė CPK teisės normas. Vadovaujantis CPK 365 str. 1 d., bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti CPK 366 str. 1 d. Vienas iš jų – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Priešingai, prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys, tretieji asmenys ir neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys (CPK 365 str. 1 d.). CPK 365 str. 1 d. aiškiai nurodyta, jog būtent neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio Kodekso 366 str. 1 d. 7 p. numatytais pagrindais. Pažymėtina, jog procesas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad atsakovės G. V. sutuoktinis V. V. į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas be pagrindo. Iš byloje esančios 2011-04-08 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties 2.1. punkto matyti, jog G. V. iš L. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu V. V. perka žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 4.1 punkte nurodoma, kad žemės sklypo pirkimo kainą – 55 000 Lt pirkėjai G. V. ir V. V. įsipareigoja pervesti į pardavėjos L. S. sąskaitą iki 2011 m. gruodžio 31 d. Be to, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog šis žemės sklypas nuosavybės teise pagal šalių pirkimo – pardavimo sutartį priklauso G. V. ir V. V. (civilinė byla Nr. 2-665-477/2012, b. l. 15-23, 26-27). Apie tokias aplinkybes teismui aiškiai buvo žinoma. Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pažymėtina, kad pareiškėja neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjos nurodytas CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turėjo būti analizuojamos visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjos nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, įstatyme neįvardijus, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka laikytina vertinamąja, jos turinį konkrečiu atveju turi atskleisti prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 str. 3 d.). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Kaip minėta, CPK 365 str. 1 d. nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas (nutartis) pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovė, žinodama abu skolininkus, patraukė civilinėn atsakomybėn tik vieną sutuoktinį - G. V., nesudaro pagrindo vertinti, jog teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, yra ydingas, nes, kaip minėta aukščiau, bylos medžiaga aiškiai patvirtino dėl ieškiniu prašomo įsiskolinimo iš bendro sutuoktinių turto. CK 3.109 str. 1 d. 1, 5 p. numato, jog iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Priešingai teismo argumentams – teismas turėjo pareigą įvertinti pateiktos pirkimo – pardavimo sutarties, kurios pagrindu sutuoktiniai G. V. ir V. V. iš L. S. nusipirko žemės sklypą, atitiktį imperatyviosioms įstatymo normoms. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje teismas, žinodamas (turėdamas žinoti) apie bendrą abiejų sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtinę prievolę – sumokėti už bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn įsigytą žemės sklypą, šią prievolę perkėlė vienam iš sutuoktinių – atsakovei G. V..
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl praleisto CPK 368 str. nustatyto termino paduoti prašymui atnaujinti procesą. Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, jog teismo 2012-11-14 priimtame sprendime padaryta aiški teisės taikymo klaida jai paaiškėjo 2013 m. birželio mėnesį, kai iš antstolės gavo pasiūlymą dėl G. V. turto dalies nustatymo teismine tvarka. Prašymas atnaujinti procesą teismui pateiktas 2013-07-01 (b. l. 3-4). CPK 368 str. 1 d. numatyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Tuo tarpu šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 str. 1 d. 9 p. nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai. Šių įstatymo 366 str. 2 d. numatytų terminų pateikti prašymą atnaujinti procesą pareiškėja nepraleido. Teismo nuomone, atsižvelgiant į šios bylos specifiką, nėra pagrindo netikėti apeliantės paaiškinimu apie sužinotas aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, tuo labiau, kad ir suinteresuoti asmenys G. V. ir V. V. sutiko dėl bylos atnaujinimo (b. l. 23).
Atkreiptinas dėmesys, jog Zarasų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-665-477/2012, 2012-11-08 gavęs atsakovės G. V. atsiliepimą į ieškinį, kuriame ji nurodė, kad ieškinį dėl 47 571 Lt pripažįsta pilnai, jau tada pažeidė procesines teisės normas, t. y. nepriėmęs atskiro procesinio sprendimo (CPK 232 str.), bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. 2012-11-14 sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Zarasų rajono apylinkės teismą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pažeista CPK 232 str. norma, lieka neaišku, nuo kada sprendimas įsiteisėja.
Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės, tenkinant pareiškėjos L. S. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-665-477/2012, ir civilinė byla perduotina toliau nagrinėti Zarasų rajono apylinkės teismui (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir pareiškėjos L. S. prašymą tenkinti, atnaujinant procesą civilinėje byloje Nr. 2-665-477/2012 ir perduoti bylą toliau nagrinėti Zarasų rajono apylinkės teismui.