Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-10-12 · Civilinė byla Nr. 2S-1085-611/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-12
Bylos Nr.
2S-1085-611/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski (pran.), Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis
Pareiškėjas
V. A., Č. A.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, ŽŪB „Naujoji Rudamina“
Kategorijos
  • 121.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1085-611/2009Procesinio sprendimo kategorija: 121.3.; 121.5.;122.2.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Henricho Jaglinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. A. ir Č. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. A. ir Č. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, ŽŪB „Naujoji Rudamina“ dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai V. A. ir Č. A. pateikė per Vilniaus rajono apylinkės teismą apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-04-20 sprendimo, kuriuo buvo atmestas jų pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Prašė atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir nurodė, kad skelbiant sprendimą nedalyvavo, vėliau buvo teismo darbuotojų suklaidinti, kad jų pareiškimas buvo patenkintas, todėl laukė, kol sprendimas įsiteisės. Teismo sprendimą jie gavo paskutinę gegužės savaitę ir tik tuomet sužinojo, kad jų pareiškimas nebuvo patenkintas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad sprendimas byloje buvo priimtas ir paskelbtas 2009-04-20, pareiškėjai apie teismo sprendimo paskelbimo datą žinojo. Sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2009-05-20 (LR CPK 73, 74 str., 307 str. 1 d., 315 str. 2 d. 1 p.). Apeliacinis skundas buvo pateiktas teismui 2008-06-05, taigi, pasibaigus minėto sprendimo apskundimo terminui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai į teismą atvyko paimti sprendimą tik 2009-05-29, teismo darbuotojai negalėjo suklaidinti pareiškėjų. Pareiškėjai skunde nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių nesikreipė į teismą dėl teismo sprendimo išdavimo anksčiau, nepasibaigus teismo sprendimo apskundimo terminui.

Šalies argumentai

Pareiškėjai pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį bei apeliacinio skundo priėmimo klausimą išspęsti iš esmės – atnaujinti praleistą terminą ir apeliacinį skundą priimti. Pareiškėjai nurodo, kad nei jie nei jų atstovas nedalyvavo paskelbiant teismo sprendimą. Pažymi, kad teismas sprendimo pareiškėjams ar jų advokatui neišsiuntė. Pabrėžė, jog telefonu teismo darbuotojų buvo informuoti, kad jų pareiškimas buvo patenkintas ir todėl terminą apeliaciniam skundui praleido ne dėl savo, o dėl teismo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų ( LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

LR CPK 307 str. numato, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Vilniaus rajono apylinkės teismas sprendimą priėmė 2009-04-20. Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, jog pareiškėjai ir jų atstovas advokatas A. B. dalyvavo teismo posėdyje, vykusiame 2009-04-06, kuriame buvo pranešta, jog teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidedamas 2009-04-20 (b.l. 111-114). Į teismo sprendimo paskelbimą 2009-04-20 pareiškėjai ar jų atstovas nebuvo atvykę. Apeliacinio skundo padavimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po teismo sprendimo priėmimo ir skaičiuojamas pagal bendrąsias procesinių terminų skaičiavimo taisykles (LR CPK 73 str.), todėl šiuo atveju paskutine apeliacinio skundo padavimo data laikytina 2009-05-20. Tačiau pareiškėjai apeliacinį skundą teismui pateikė tik 2009-06-05, t.y. praleidę įstatymo nustatytą terminą. Pagal LR CPK 275 str. 1 d. pareiškėjams teismo sprendimo nuorašas neturėjo būti siunčiamas, kadangi jie dalyvavo teismo posėdyje ir jie buvo informuoti apie teismo sprendimo paskelbimo datą pasirašytinai, o sprendimo nuorašas pagal minėtą normą siunčiamas tik nedalyvavusiems teismo posėdyje asmenims.

Pagal LR CPK 307 str. 2 d. apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pareiškėjų nurodytų termino praleidimo priežasčių svarbiomis. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia teismo išvada. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos peržiūrėjimas apeliacinės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K.; bylos Nr. 3K-3-393/2007). Tik peržiūrėjus pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, atsiranda prielaida kasacijai (LR CPK 340 straipsnio 1 dalis, 341 straipsnio 1 punktas). Dėl to, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo padavimu įstatyme nustatyta tvarka, svarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju galėjo būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti asmens apeliacinį skundą ir taip nulemti jam galimybės pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise į sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka praradimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tik formaliai įvertino pareiškėjų aplinkybes, dėl kurių jie negalėjo laiku pateikti apeliacinio skundo. Pareiškėjai pateikė teismui apeliacinį skundą praėjus 15 dienų nuo termino pasibaigimo, šis nežymus termino praleidimas neturi užkirsti proceso šalims pasinaudoti teise į apeliaciją. Pirmos instancijos teismas turėjo atsižvelgti į pareiškėjų nurodytą svarbią termino praleidimo priežastį, jog buvo suklysta manant, kad pareiškimas buvo patenkintas. Be to, reikia atsižvelgti ir į pareiškėjų veiksmų visumą, kurie įrodė, kad proceso šalys elgėsi rūpestingai norėdamos apginti savo pažeistas teises. Pareiškėjai atvyko į teismą pasiimti sprendimo nuorašo 2009-05-29 ir apeliacinį skundą padavė 2009-06-05, todėl tai negali būti traktuojama kaip šalių piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pažymima, jog sąžiningai procesiškai besielgiantis proceso dalyvis, praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau nurodęs termino praleidimo priežastis ir pateikęs įrodymus, neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, nes kitu atveju tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (LR CPK 3 str. 7 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad apeliacinio skundo padavimo teisės paneigimas reiškia tai, jog civilinio proceso šalis netenka teisės teismo sprendimui peržiūrėti apeliacine tvarka. Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmens galimybė apskųsti teismo sprendimą. Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijų Nr. R/95/5 nuostata, kad šalims iš principo turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus, orientuoja įstatymų leidėjus į tai, jog būtų sukurti įstatymai, kurie užtikrintų realią galimybę apskųsti teismo sprendimą. Siekis sukurti įstatymus, užtikrinančius realią galimybę apskųsti teismo sprendimą, kartu reiškia tai, kad teismas nepagrįstai neturi paneigti šios galimybės, kai apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą.

Atsižvelgdama į nurodytus motyvus teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė proceso teisės normas ir nepagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo (LR CPK 329 str. 1 d., 185 str., 338 str.). Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjų prašymas dėl termino atnaujinimo dėl byloje nustatytų aplinkybių tenkinamas (LR CPK 337 str.).

Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo priimti jų apeliacinį skundą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jų prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti, net nesvarstė ar apeliacinis skundas atitinka jam keliamus LR CPK 306 str. numatytus reikalavimus. Pagal LR CPK 315 str. 1d. apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 307 str. 2 d., 337 str., 338 str).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 3 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti. Atnaujinti pareiškėjams V. A. ir Č. A. terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimo paduoti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkas Andžej MaciejevskiKolegijos teisėjai Romualda JanovičienėHenrichas Jaglinskis