- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-13
- Bylos Nr.
- AS-63-40-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00849-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Kauno aerouostas“, UAB AK „AVIABALTIKA“, V. V., V. B., F. S., K. R., A. K., R. Č., J. J., E. P., A. B. P., V. Ž., L. K., B. M., F. Š., A. Š., V. K., Z. S., R. Z., V. Š., J. A., M. O. N., D. M., I. P., A. V. B., A. O. S., G.
- Pareiškėjas
- D. D., L. D., V. B., J. O., A. V. G., N. S., Kauno apygardos prokuratūros
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno rajono savivaldybės, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų VĮ „Kauno aerouostas“, UAB AK „AVIABALTIKA“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. D., L. D., V. B., J. O., A. V. G., N. S. ir Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą atsakovui Kauno rajono savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys V. V., V. B., F. S., K. R., A. K., R. Č., J. J., E. P., A. B. P., V. Ž., L. K., B. M., F. Š., A. Š., V. K., Z. S., R. Z., V. Š., J. A., M. O. N., D. M., I. P., A. V. B., A. O. S., G.- M. M., D. V., V. L., L. L., M. Z., J. M., Č. K., N. P., V. M. Č., V. L. K., D. V., K. B., V.-D. Š., M. S., V. J., V. G., A. L., L. J., I. J., J. P., I. V., V. E. P., P. M., E. R., J. M., N. M., J. M., K. Š., Z. J., N. D., O. A. M., A. M., A. A. K., R. Č., R. Č., O. I., S. D., P. J., M. J., J. B., J. J., T. L., A. V., Z. Z., V. V. M., L. S., A. T., K. Z., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Kauno apskrities skyrius, N. T., I. K., J. K., S. M., S. V., UAB „Fenija“, Lietuvos kariuomenės karinės oro pajėgos, UAB „Uneta“, Oro uostas „Naftelf“, UAB „Aviacijos paslaugų centras“, VĮ „Kauno aerouostas“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, G. G., Jonavos rajono savivaldybė, Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, VĮ „Oro navigacija“, UAB „DOT LT“, UAB „AirHotel“, UAB AK „AVIABALTIKA“, UAB „AL TECHNICS“) dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai D. D., L. D., V. B., J. O., A. V. G., N. S., Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjai) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti 2011 m. rugsėjo 29 d. atsakovo Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. TS-268 „Dėl Kauno oro uosto 508,16 ha teritorijos Kauno r. sav., Karmėlavos sen., Karmėlavos II kaime, detaliojo plano patvirtinimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo bei statybos reglamento nustatymo“, kuriuo buvo patvirtintas Kauno oro uosto 508,16 ha teritorijos, kurią sudaro 438,37 ha valstybinės žemės, 62,59 ha valstybinių miškų ir 7,20 ha privačios nuosavybės teise valdomos žemės, detalusis planas.
Be to, pareiškėjai D. D., L. D., V. B., J. O., A. V. G. ir N. S. 2011 m. lapkričio 5 d. teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti 2011 m. rugsėjo 29 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-268 „Dėl Kauno oro uosto 508,16 ha teritorijos Kauno r. sav., Karmėlavos sen., Karmėlavos II kaime, detaliojo plano patvirtinimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo bei statybos reglamento nustatymo“, galiojimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai, pagrįsdami prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodo, kad Kauno rajono savivaldybė (toliau – ir atsakovas) atliko neteisėtus veiksmus, siekdama suplanuoti teritoriją, pakeisti jose valstybinio miško žemę į kitas naudmenas ir mišką iškirsti. Nurodo, kad žemės naudojimo teisę patvirtinantis dokumentas, išduodamas parengto teritorijų planavimo dokumento pagrindu, yra būtinas tolesnei veiklai vykdyti, statybos darbams vykdyti, statiniams statyti. Pažymi, kad asmuo turi teisę į sveiką ir švarią aplinką Konstitucijos 19 straipsnis, 54 straipsnis, 56 straipsnis, Konstitucinio teismo 1998 m. birželio 11 d. nutarimas), todėl netinkamai, pažeidžiant teisės aktus planuojant teritoriją, kas turi tiesioginę įtaką tolesnei planuojamos teritorijos veiklai, todėl netoliese šios teritorijos gyvenančių asmenų teisė į sveiką ir švarią aplinką gali būti apribota ir pažeista. Taip pat nurodo, kad detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kuris yra pagrindas tam tikriems teisiniams santykiams atsirasti bei kitiems administraciniams aktams priimti (pvz. Statybos įstatymo 2 straipsnio 30, 32 dalys, 15 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 20 straipsnio 1 d. 1 punktas, 23 straipsnio 9 dalis ir kt., Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 10 straipsnio 2 dalis, 18 straipsnio 6, 9, 10 dalys, 21 straipsnio 3 d., 30 straipsnio 5 dalies 4 punktas, 31 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir kt.). Pažymi, kad jeigu detalusis planas yra patvirtintas pažeidžiant nustatytus reikalavimus, tai remiantis tokiu planu nustatyta tvarka atliekami veiksmai siekiant įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, taip pat negali būti laikomi teisėtais, todėl šiuo atveju būtina stabdyti ginčijamo sprendimo galiojimą, siekiant užkirsti kelią neteisėtų pasekmių atsiradimui.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi, pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkino.
Teismo vertinimu, pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia iš esmės tuo, jog atsakovas, patvirtinęs detalųjį planą, siekia suplanuoti teritoriją, pakeisti jose valstybinio miško žemę į kitas naudmenas ir mišką iškirsti. Teismas padarė išvadą, kad šis pareiškėjų teiginys yra pagrįstas, nes ginčijamo sprendimo aiškinamajame rašte be viso kito yra nurodyta, jog iki 2011 m. spalio 31 d. pagal parengtą detalųjį planą oro uosto teritorijoje esančią miško žemę reikia paversti kitomis naudmenomis ir iškirsti mišką. Teismas taip pat sutiko su pareiškėjų išdėstytais argumentais, kad detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kuris yra pagrindas tam tikriems teisiniams santykiams atsirasti bei kitiems administraciniams aktams priimti. Teismo vertinimu bei atsižvelgiant į prie skundo ir prašymo pridėtus dokumentus, detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas jau yra pradėtas realizuoti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prie skundo ir prašymo nebuvo pridėtas poveikio aplinkai vertinimas, todėl teismui kyla pagrįstų įtarimų, jog, kaip ir nurodo pareiškėjai, poveikio aplinkai vertinimas tvirtinant ginčijamą detalųjį planą nebuvo atliktas. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad tai irgi yra pagrindas laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą, siekiant, kad būtų nepažeista asmenų subjektinė teisė į sveiką ir švarią aplinką (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19, 54 straipsniai). Teismas nurodė, kad minėtas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis ir Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. kovo 4 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TP-113, o tai reiškia, kad sprendimu patvirtinto teritorijų planavimo dokumento rengimo, derinimo, tikrinimo stadijos buvo baigtos 2008 m. kovo 4 d. ir nebuvo atliktos iš naujo, pradėjus rengti ginčijamu sprendimu patvirtintą detalųjį planą. Todėl pripažino pagrįstais pareiškėjų argumentus, kad realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas būtų sudėtingas, taip pat realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ginčijamas sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjams sprendimą, būtų labai sudėtingas ar netgi neįmanomas.
Teismas, įvertinęs prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamo akto galimą faktinį realizavimą bei įtaką kitiems asmenims, taip pat tai, kad nepažeidžiamas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ir būtent yra užtikrinamas viešasis interesas, pripažino, jog prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės paskyrimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
III.
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno rajono savivaldybė nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka, kadangi ji yra neteisėta, pažeidžia proporcingumo principą, viešąjį interesą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotus precedentus. Teismas, priimdamas sprendimą sustabdyti detaliojo plano galiojimą, sudarė realias kliūtis tinkamai atlikti orlaivių skrydžių saugą ir užtikrinti visuomenės saugumą, tuo pažeisdamas ir viešąjį interesą. Patvirtintas detalusis planas turi ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos visuomenei, taip pat į šalį atvykstančių bei iš jos išvykstančių asmenų saugumui. Civilinės aviacijos administracijos 2011 m. rugsėjo 8 d. pateiktame aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad Kauno aerodromo teritorijoje esantys medžiai kelia grėsmę skrydžių saugai ir aviacijos saugumui, todėl, siekiant pašalinti šiuos trukdymus, medžiai oro uosto teritorijoje turi būti iškirsti. Pažymi, kad galutinio sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimas gali užtrukti labai ilgą laiką, o visą šį laiką, ribojant oro uoste vykdomus darbus, keleivių ir oro uosto darbuotojų saugumas negalės būti užtikrinamas. Mano, kad proporcingumo principas buvo pažeistas sustabdant sprendimo galiojimą visa jo apimtimi, kai tuo tarpu pareiškėjų skundas buvo paduotas išimtinai dėl miško žemės. Kauno rajono Savivaldybės tarybos sprendime yra numatyta, kad šiuo aktu yra patvirtinama Kauno oro uoste 508,16 ha teritorija, kurią sudaro 438,37 ha valstybinė žemė, 62,59 ha valstybiniai miškai ir 7,20 ha privačios nuosavybės teise valdoma žemė, tuo tarpu teismo nutartimi sustabdžius sprendimo galiojimą visi planavimo, projektavimo ar būsimų statybų darbai visoje sustoja ne tik toje teritorijoje, dėl kurios prašymą yra pateikę pareiškėjai (t.y. valstybinių miškų), bet ir visame kitame plote. Pažymi, kad šiuo metu vykstančiame detaliojo plano įgyvendinimo etape yra derinami tolesni veiksmai, sudaromos sutartys su investuotojais, planuojamos papildomos investicijos. Sustabdžius sprendimo galiojimą, trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Kauno aerouostas” nebegalėtų tęsti suplanuotų investicinių projektų vykdymo ir patirtų apie 54 mln. Lt žalą. Pareiškėjai nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kodėl ir kaip priimto sprendimo įgyvenimas yra žalingas ar pažeidžia asmenų teises į sveiką ir švarią aplinką. Pareiškėjų teiginiai, nukreipti į ateitį ir grindžiami spėjimais, negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Mano, kad teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio nuostatas, kadangi išsamiai neištyrė pateiktų argumentų bei nesikreipė į kitus suinteresuotus asmenis su prašymu pateikti informaciją. Teismas neatsižvelgė į atsakovo nurodytą informaciją, kad pagal taikytinų teisės aktų reikalavimus tvirtinant ginčijamą detalųjį planą poveikio aplinkai vertinimas neturėjo būti atliekamas. Teismas nutartyje neišdėstydamas aiškių sprendimo priėmimo motyvų taip pat pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi jau anksčiau yra pateikę panašų skundą dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. TS-102 „Dėl sklypo Kauno r. sav., Karmėlavos sen. (duomenys neskelbtini) ribų tikslinimo (plėtros) detaliojo plano tvirtinimo” ir kitų sprendimų panaikinimo. Šio skundo pagrindu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė 2011 m. birželio 27 d. nutartį, kuria buvo panaikinti ginčijami sprendimai. Pažymi, kad po šio 2011 m. birželio 27 d. priimto teismo sprendimo, Kauno oro uosto detalusis planas buvo iš naujo patvirtintas, panaikinant ankščiau nustatytą sanitarinę apsaugos zoną.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo VĮ „Kauno aerouostas“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį tenkinti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų prašymą atmesti. Nurodo, kad sutinka su pagrindiniais atsakovo argumentais dėl viešojo intereso, reikalavimo užtikrinimo priemonės neadekvatumo bei netinkamo reikalavimo pobūdžio ir faktinio reikalavimo pagrindo įvertinimo.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotasis asmuo VĮ „Kauno aerouostas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti. Savo poziciją dėl priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo grindžia analogiškais argumentais, kurie pateikti atsakovo atskirajame skunde. Atsižvelgiant į proporcingumo principo reikalavimus, kadangi pareiškėjų suinteresuotumas yra nukreiptas išskirtinai į valstybinio miško žemę, todėl mano kad skundžiamas atsakovo sprendimas negali būti stabdomas visoje sprendimo apimtyje, o tik jo dalyje. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Kauno aerouostas” pagal Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. TS-268 yra pradėjęs detalaus plano projekto įgyvendinimo veiksmus. Sustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimą, trečiasis suinteresuotas asmuo nebegalės tęsti suplanuotų investicinių projektų vykdymo, o tai lems privačių investicijų į šį strateginį objektą stabdymą bei VĮ „Kauno aerouostas” sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Trečiojo suinteresuoto asmens paskaičiavimais dėl teismo priimtos nutarties oro uostas patirs beveik 54 milijonų litų žalą. Ši žala yra nustatyta atsižvelgiant į Kauno oro uosto su trečiaisiais asmenimis pasirašytas ilgalaikes žemės nuomos sutartis: žemės nuomininko UAB AK „AVIABALTIKA“ suplanuotų investicijų Kauno oro uoste vertė – 3,5 mln. Lt, UAB „AirHotel“ – 8 mln. Lt, UAB AK „DOT LT” – 0,5 mln. Lt. Taip pat VĮ „Kauno aerouostas” dar šiais metais numačiusi išnuomoti žemės sklypą orlaivių techninio aptarnavimo angaro statybai ir eksploatavimui, į kurį nuomininko investicijos turėtų apimti apie 30 mln. Lt, o Airijos aviakompanija „Ryanair” Kauno oro uoste pasirašyto ketinimų protokolo pagrindu planuoja steigti savo lėktuvų techninio aptarnavimo centrą, į kurį numatoma investuoti apie 12 mln. litų.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo VĮ „Oro navigacija“ atskiruoju skundu prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės prieštarauja reikalavimo užtikrinimo priemonių prigimčiai. Pažymi, kad teismas, priimdamas nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, jomis negali išspręsti arba pasisakyti dėl skunde įtvirtintų materialinių reikalavimų, kadangi tai nebūtų suderinama su ir neatitiktų reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirties (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai skundu pateikė reikalavimą panaikinti ginčijamą atsakovo sprendimą o tenkindamas pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas ginčijama nutartimi iš esmės išsprendė pareiškėjų reikalavimą, kadangi sustabdžius sprendimą buvo pasiektas tas pats rezultatas, kuris galėtų būti pasiektas pripažinus pareiškėjų reikalavimą esant pagrįstą. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog detaliojo plano sprendiniai yra realizuojami, tretiesiems asmenims būtų išduoti statybos leidimai, teritorijoje yra realiai pradėti aplinkos pertvarkymo, statybų darbai. Teismo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės pažeidžia viešąjį interesą, kadangi sprendimo sustabdymas neigiamai įtakoja VĮ „Oro navigacija“, kaip strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės, teikiančios oro navigacijos paslaugų Lietuvos Respublikos oro erdvėje veiklą ir jos statusą. Pažymi, kad sustabdžius sprendimo galiojimą, tapo sudėtinga užtikrinti orlaivių saugą ir visuomenės saugumą, kadangi VĮ „Oro navigacija“ yra Kauno aerouostui patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1680-3537, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalių, kurių bendras plotas yra lygus 7 691 kv. m., nuomininkė. Kadangi VĮ „Oro navigacija“ nuomojamo žemės sklypo dalys patenka į Detaliojo plano pagrindu suformuotą žemės sklypą, tai reiškia, kad sustabdžius sprendimą žemės sklypas, kurio dalis nuomoja VĮ „Oro navigacija“, nebeegzistuoja kaip nekilnojamojo turto objektas. Remiantis Civilinio kodekso 6.3 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad tarp valstybės įmonių 2008 m. gruodžio 30 d. ir 2010 m. balandžio 30 d. sudarytos žemės nuomos sutartys yra sudarytos dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių nuomos, o sustabdžius sprendimą nurodytas žemės sklypas nebeegzistuoja kaip nekilnojamojo turto objektas, nurodytos žemės nuomos sutartys tapo negaliojančiomis, o tarp VĮ „Oro navigacija“ ir VĮ „Kauno aerouostas“ susiklostę nuomos teisiniai santykiai yra laikytini priverstinai pasibaigusiais. Detaliajame plane numatyta, kad visas į oro uosto teritoriją patenkantis miškas turi būti išimtas iš valstybinės reikšmės miško plotų schemos, o skrydžių saugai grėsmę keliančio miško žemė turi būti paversta kitomis naudmenomis. Iškeltos administracinės bylos nagrinėjimas neabejotinai užtruks kelerius metus, tai reiškia, kad nepanaikinus pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių grėsmė skrydžių saugai ir visuomenės saugumui išliktų ilgam laikui, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotasis asmuo VĮ „Kauno aerouostas“ atsiliepimu į trečiojo suinteresuotojo asmens VĮ „Oro navigacija” atskirąjį skundą prašo jį tenkinti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų prašymą atmesti. Nurodo, kad iš esmės sutinka su VĮ „Oro navigacija“ pateiktais argumentais, jog byloje nėra pateikta jokiu įrodymu, patvirtinančių, jog detaliojo plano sprendiniai yra realizuojami, tretiesiems asmenims būtu išduoti statybos leidimai, o teritorijoje yra realiai pradėti aplinkos pertvarkymo, statybų darbai, kurių padarinių pašalinimas būtu sudėtingas ar neįmanomas. Teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad teismo priimtas sprendimas paveikia ne tik asmens gyvybės apsaugą, visuomenės saugumą ir skrydžių saugą, tačiau ir įmonės VĮ “Oro navigacija”, veiklą.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo VĮ „Oro navigacija“ atsiliepimu į trečiojo suinteresuotojo asmens VĮ „Kauno aerouostas“ atskirąjį skundą prašo jį tenkinti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų prašymą atmesti. Sutinka su VĮ „Kauno aerouostas“ atskirajame skunde išdėstytais motyvais ir mano, kad teismas išanalizavęs ir įvertinęs ginčo situaciją, tariamo pažeidimo mažareikšmiškumą lyginant su galimomis nutarties taikymo pasekmėmis (Kauno oro uostas patirs beveik 54 milijonu litu žalą, iš kurių Airijos aviakompanija „Ryanair“ Kauno oro uoste pasirašyto ketinimų protokolo pagrindu planavo steigti savo lėktuvų techninio aptarnavimo centrą, į kurį numatė investuoti apie 12 mln. Lt), įvertins tai, kad nutartis prieštarauja valstybės pozityviajai pareigai užtikrinti asmenų saugumą, dėl priimtos nutarties vykdymo žmonių gyvybei ir sveikatai iškyla reali grėsmė ir turėdamas išsamią informaciją apie šio Detalaus plano svarbą, priims sprendimą nutartį panaikinti.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB AK „AVIABALTIKA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo tenkinimo dalį, rezoliucinę minėtos nutarties dalį išdėstant sekančiai: „pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo tenkinti iš dalies ir iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo sustabdyti 2011 m. rugsėjo 29 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS -268 „Dėl Kauno oro uosto 508, 16 ha teritorijos Kauno r. sav., Karmėlavos sen. Karmėlavos II kaime, detaliojo plano patvirtinimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo bei statybos reglamento nustatymo“ galiojimą, leidžiant vykdyti jo dalį, susijusią su 2011 m. vasario 15 d. Žemės nuomos sutartimi Nr. 029 tarp VĮ „Kauno aerouostas“ ir UAB AK „AVIABALTIKA“. Nurodo, kad 2011 m. sausio 26 d. trečiasis suinteresuotas asmuo UAB AK „AVIABALTIKA“ laimėjo viešąjį aukcioną žemės sklypo nuomai, kurio pagrindu su VĮ „Kauno aerouostas“ 2011 m. vasario 15 d. buvo sudaryta žemės nuomos sutartis Nr. 029, pagal kurią trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB AK „AVIABALTIKA“ išnuomojo laikinai Sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudoti 437,0945 ha ploto žemės sklypo, kuriame įsipareigojo pastatyti Angarą, kuris, nuomos sutarčiai pasibaigus, pereis valstybės nuosavybėn. Pažymi, kad UAB AK „AVIABALTIKA“ ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai pagal prievoles, kylančias iš 2011 m. vasario 15 d. žemės sklypo nuomos Nr. 029 sutarties, įskaitant ir jau įvykdytus, siekia 8 152 610 Lt. O pagal 2011 m. vasario 15 d. Žemės nuomos sutarties Nr. 029 14.2 ir 16 punktus, būtent UAB AK „AVIABALTIKA“ tenka prievolė per 12 mėnesių nuo projektinės dokumentacijos galutinio suderinimo su Nuomotoju, ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo Sutarties pasirašymo dienos ne tik baigti angaro statybą, bet ir gauti atitinkamas orlaivių aptarnavimo veiklai reikalingas licencijas. Skundžiama nutartis iš esmės užkerta kelią nurodytų prievolių įvykdymui, dėl ko žalos patirs ne tik trečiasis suinteresuotasis asmuo, bet ir valstybė, kadangi arba bus prarastos didelės laiko sąnaudos ir materialiniai resursai, arba minėta sutartis turės būti nutraukta. Mano, kad teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principas taikytinas ir juridinių asmenų, su kuriais trečiąjį suinteresuotąjį asmenį sieja sutartiniai santykiai dėl statybos projektavimo ir statybos techninio projekto bendrosios ekspertizės, statybos rangos atžvilgiu. Atkreipia dėmesį, kad fizinių asmenų - pareiškėjų D. D., L. D., V. B., J. O., A. V. G. ir N. S. materialusis teisinis suinteresuotumas kildinamas iš visiškai kitos teritorijos dalies, kuri nuo to žemės sklypo, kurį UAB AK „AVIABALTIKA“ yra išsinuomojusi 2011 m. vasario mėn. 15 d. Sutartimi Nr. 029, yra nutolusi apie 10 kilometrų.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotasis asmuo VĮ „Kauno aerouostas“ atsiliepimu į trečiojo suinteresuotojo asmens UAB AK „AVIABALTIKA“ atskirąjį skundą prašo jį tenkinti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų prašymą atmesti. Nurodo, kad sutinka su atskirajame skunde pateiktais argumentais ir mano, kad UAB AK „AVIABALTIKA“ pateikti įrodymai yra pakankami teismui įvertinti, kad nuostoliai yra neišvengiami. Be to, įvertintina ir tai, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones ne tik kad sustoja investicijos į Kauno oro uosto plėtrą, tačiau nebegalima ir vykdyti 2011 m. vasario 15 d. Žemės nuomos sutarties Nr. 029, 14.2 ir 16 punktų nuostatų.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo VĮ „Oro navigacija“ atsiliepimu į trečiojo suinteresuotojo asmens UAB AK „AVIABALTIKA“ atskirąjį skundą nurodo, kad nesutinka su UAB AK „AVIABALTIKA“ reikalavimu pakeisti ginčijamą nutartį leidžiant vykdyti sprendimo dalį, susijusią su 2011 m. vasario 15 d. žemės nuomos sutartimi Nr. 029, tačiau sustabdant likusios Sprendimo dalies galiojimą. Mano, kad viešajam interesui išsaugoti ir užtikrinti yra svarbus viso sprendimo, kaip ir viso detaliojo plano, galiojimas.
Trečiojo suinteresuotojo asmens VĮ „Oro navigacija“ atsiliepimu į atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens „Kauno aerouostas“ atskiruosius skundus prašo juos tenkinti pilna apimtimi. Nurodo, kad sutinka su juose pateikiamais argumentais dėl to, kad sprendimo galiojimo sustabdymas sukels didelės apimties finansinius nuostolius, Lietuvos Respublika gali prarasti pasitikėjimą užsienio investuotojais ir patrauklios užsienio investuotojams valstybės statusą, daugiau nei 350 asmenų, Lietuvos Respublikos piliečių, gali prarasti galimybę turėti darbo vietą, finansinių sunkumų gali patirti tretieji asmenys, vykdantys ar planuojantys vykdyti investicinius projektus ar su jais susijusius darbus (kaip pvz. UAB AK „AVIABALTIKA“).
Pareiškėjai atsiliepimu į atsakovo Kauno rajono savivaldybės ir trečiųjų asmenų VĮ „Kauno aerouostas“ ir UAB AK „AVIABALTIKA“ (toliau – ir apeliantai) atskiruosius skundus prašo juos atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti galioti. Mano, kad atskirųjų skundų motyvai yra nepagrįsti, neteisėti bei prieštaraujantys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai sprendžiant ginčus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Pažymi, kad apeliantų nurodomos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu yra prašoma panaikinti apeliacine tvarka skundžiamą teismo nutartį, iš esmės patvirtina būtinybę šioje byloje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi iš jų pateiktų argumentų akivaizdu, kad 2011 m. rugsėjo 29 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-268 patvirtinto detalaus plano sprendinius imta įgyvendinti faktiškai ir teisiškai, kas yra tiesioginė sąlyga susiformuoti eilei reikšmingų juridinių faktų, turinčių esminę įtaką kitų asmenų teisėms, taigi, tuo pačiu ir viešajam interesui. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, įvertintina tai, kad ginčijamas administracinis aktas yra priimtas neseniai pasibaigus teisminiams procesams dėl tos pačios institucijos – Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas tos pačios teritorijos – Kauno oro uosto detalusis planas, panaikinimo. Išnagrinėjęs administracinę bylą Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies – panaikino Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. TS-102 „ Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 1 TS-89 ir Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. TS-287 „Dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. TS-102 „Dėl sklypo Kauno r. sav., Karmėlavos sen., 1 ir 2 punktų dalinio pakeitimo“ dalis dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo. Apskundus šį teismo sprendimą apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendimu Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą pakeitė ir pareiškėjų skundą tenkino pilnai. Administracinius aktus, kuriais buvo patvirtintas detalusis planas, teismas panaikino visa apimtimi dėl reikšmingų Teritorijų planavimo įstatymo, bei kitų teisės aktų pažeidimų. Tuo tarpu, tarp eilės teismų konstatuotų pažeidimų yra nustatytas ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo neatlikimas. Nepaisant to, kad teismo sprendimais buvo panaikinti administraciniai aktai, kuriais buvo konstatuoti aiškūs teisės aktų pažeidimai, Kauno rajono savivaldybė pakartotinai patvirtino tą pati teismu jau pripažintą neteisėtu Kauno oro uosto 508,16 ha teritorijos detalųjį planą. Jokios naujos detalaus planavimo procedūros, teismui panaikinus Kauno oro uosto teritorijos detalųjį planą, nebuvo atliktos. Pažymi, kad detalaus plano teikimo tvirtinti Kauno rajono savivaldybės tarybai metu bei 2011 m. rugsėjo 29 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo metu jau buvo pasibaigusios išduotos planavimo sąlygos ankstesniam teritorijų planavimo dokumentui rengti. Tai reiškia, kad detalusis planas buvo patvirtintas pasibaigus (nebegaliojant) ankstesnėms planavimo sąlygoms ir nebegaliojant 2008 metais išduotam teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos patikrinimo aktui, kas laikoma vienu iš esminių pagrindų pripažinti negaliojančiu parengtą teritorijų planavimo dokumentą. Tuo tarpu apeliantai siekia sukurti konkrečias pasekmes – skatinti investicijas į teritoriją, kurios suplanavimo teisėtumas bus vertinamas teismine tvarka, šioje teritorijoje statyti statinius, kurių statyba, jei bus atliktas poveikio aplinkai vertinimas, gali būti pripažinta apskirtai negalima. Nors apeliantai savo atskiruosiuose skunduose remiasi viešojo intereso gynimu, tačiau akivaizdu, jog valstybė tokias funkcijas yra delegavusi išimtinai prokurorui, kuris šioje byloje, siekdamas tokį interesą apsaugoti, ir prašė pirmosios instancijos teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Nesutinka su apeliantų argumentais, kad teismas, priimdamas sprendimą sustabdyti detalaus plano galiojimą, sudarė realias kliūtis tinkamai atlikti orlaivių skrydžių saugą ir užtikrinti visuomenės s augumą. Pažymi, kad skrydžiai minimoje teritorijoje yra vykdomi nuo 2000 metų, o intensyvus keleivių pervežimas – nuo 2005 metų. O kaip matyti iš prie atskirojo skundo pridėto Civilinės aviacijos administracijos 2011 m. rugsėjo 8 d. rašto, 2011 m. gegužės 4 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 496, kuriuo visas Kauno oro uosto sklype esantis miškas yra panaikintas valstybinės reikšmės miškų ploto schemoje, t.y. oro uoste esantys medžiai gali būti iškertami įstatymo nustatyta tvarka, nesant patvirtintam detaliajam planui ar esant sustabdytam skundžiamo sprendimo galiojimui. Pažymi, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo VšĮ „Kauno aerouostas“ investicijų realumui pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų, o LR Seimo kontrolierių įstaigai teikiant atsakymą, buvo nurodyta, kad statinių statyti neketinama, investicijos nevykdomos. Tačiau, jei iki bylos išnagrinėjimo pabaigos būtų pastatyti statiniai, sudarytos sutartys dėl atitinkamų investicijų arba keičiamos esamos, kurios, teismui priėmus galutinį sprendimą byloje, jos turėtų būti nutraukiamos ar atitinkamai pakeistos, kartu turėtų būti sprendžiamas galimai neteisėtai pastatytų statinių statybos padarinių šalinimo klausimas, o tai galėtų sukelti naujus teisinius ginčus.
Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūros prokurorė atsiliepimu į atsakovo ir trečiųjų asmenų atskiruosius skundus prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, o skundžiamą teismo nutartį palikti galioti. Teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę, visiškai pagrįstai konstatavo, jog pagrįstas pareiškėjų motyvas prašant taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra tai, kad atsakovas ir tretieji suinteresuotieji asmenys, patvirtinę detalųjį planą, siekia suplanuoti teritoriją, pakeisti joje valstybinio miško žemę į kitas naudmenas ir mišką iškirsti, kadangi ginčijamo administracinio akto aiškinamajame rašte be visa ko yra nurodyta, jog iki 2011 m. spalio 31 d. pagal parengtą detalųjį planą oro uosto teritorijoje esančią miško žemę reikia paversti kitomis naudmenomis ir mišką iškirsti. Atskiruosiuose skunduose nurodoma, jog jau yra pradėti detaliojo plano įgyvendinimo veiksmai. Todėl argumentai, jog sustabdžius ginčijamo administracinio akto galiojimą tretieji asmenys nebegali tęsti suplanuotų investicinių projektų, statybinių investicinių projektų įgyvendinimo, tik patvirtina teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumą. Atskirųjų skundų argumentas, jog sustabdžius sprendimo galiojimą detaliojo plano galiojimo teritorijoje esančios įmonės, organizacijos ir kiti juridinis asmenys, taip pat ir pats oro uostas, patiria didelius materialinius nuostolius dėl veiklos sutrikimų bei įsipareigojimų nevykdymo, kas įvertinant specifinę oro uosto veiklos sritį, tuo pačiu pažeidžia ir viešąjį interesą, todėl negali būti pagrindas naikinti teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirieji skundai tenkintini.
Šios bylos nagrinėjimo dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi pritaikytos pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės –sustabdyti 2011 m. rugsėjo 29 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-268 „Dėl Kauno oro uosto 508,16 ha teritorijos Kauno r. sav., Karmėlavos sen., Karmėlavos II kaime, detaliojo plano patvirtinimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo bei statybos reglamento nustatymo“, galiojimą – teisėtumas ir pagrįstumas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).
Be to, kaip ne kartą savo praktikoje pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).
Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė aplinkybėmis, kad tol, kol vyks teismo procesas, bylai aktualaus detaliojo plano, kuris patvirtintas pažeidžiant nustatytus reikalavimus, pagrindu gali būti įgyvendinti detaliojo plano sprendiniai – suteikiami įgaliojimai tolesnei veiklai vykdyti, statybos darbams atlikti, statiniams statyti bei pakeitus valstybinio miško žemę į kitas naudmenas, miškui iškirsti. Tokiu būdu bus pažeista netoli šios teritorijos gyvenančių asmenų konstitucinė teisė į sveiką ir švarią aplinką bei viešas interesas. Tačiau šis teiginys, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime neįrodo, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Akcentuotina, jog pareiškėjai jokių įrodymų, galinčių patvirtinti realią grėsmę, kad nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, nepateikė, o savo teiginius apie galimą miško iškirtimą ir statybas nurodytoje oro uosto teritorijoje grindė į ateitį nukreiptomis prielaidomis ir spėjimais, kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konkrečioje situacijoje, turi remtis tomis aplinkybėmis, kurios jau yra įvykusios, žinomos. Būtent šios faktinės aplinkybės ir lemia konkrečių teisės normų pritaikymą. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį 2011 m. balandžio 1 d. administracinėje byloje Nr. AS63-269/2011). Be to, pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma tais atvejais, kai priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, tuo tarpu pareiškėjas byloje siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų teisių pažeidimų. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami ir atmestini. Skundo reikalavimo užtikrinimo procesinis institutas įgalinimų tenkinti tokio pobūdžio reikalavimus teismui nesuteikia (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-922/201; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63 – 799/2011; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-242/2009).
Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šie pareiškėjų teiginiai yra pagrįsti prielaidomis, o ne objektyviomis bylos aplinkybėmis, kadangi įrodymų, patvirtinančių, jog detaliojo plano sprendiniai yra realizuojami, tretiesiems asmenims išduoti statybos leidimai, o sklype yra realiai pradėti aplinkos pertvarkymo, statybų darbai ar priimti sprendimai (administraciniai aktai), kurie sudarytų tiesioginį teisinį pagrindą tokiems darbams atlikti, nepateikta. Pridurtina ir tai, jog pareiškėjų skundžiamas aktas nėra pagrindas pradėti statybos darbus, o tėra pagrindas rengti kitus administracinius aktus. Šiuo metu statybos leidimai nėra išduoti ir statybos darbai nepradėti. Todėl, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad skundžiamo akto galiojimo nesustabdymas nulemtų buvusios padėties atkūrimo sudėtingumą ir tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjams sprendimą būtų labai sudėtingas ar netgi neįmanomas, yra nepagrįsti.
Kaip minėta, pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pabrėžia, kad šia nutartimi pareiškėjams neužkertamas kelias ateityje pakartotinai prašyti ginčijamo sprendimo atžvilgiu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodant motyvus ir aplinkybes, sudarančias tokio reikalavimo užtikrinimo faktinį pagrindą, bei pateikiant pirmosios instancijos teismui reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą pagrindžiančius įrodymus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei pareiškėjų pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad negalima daryti vienareikšmės išvados, jog šiuo metu yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė priešingą išvadą, todėl atsakovo Kauno rajono savivaldybės ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų VĮ „Kauno aerouostas“ bei, UAB AK „AVIABALTIKA“ atskirieji skundai tenkintini, o Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartis, kuria buvo patenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Kauno rajono savivaldybės, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų VĮ „Kauno aerouostas“, UAB AK „AVIABALTIKA“ atskiruosius skundus patenkinti.
Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį.
Pareiškėjų D. D., L. D., V. B., J. O., A. V. G., N. S. ir Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmesti.
Nutartis neskundžiama.