Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020-02-24 nutartimi priėmė pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ (toliau – ir UAB „Strategy and management group“, ir pareiškėja) skundą dalyje dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, ir atsakovė) 2019-11-06 įsakymo Nr. V4-284 (toliau- ir Įsakymas) ir 2019-11-06 išvados Nr. D4-1552 (toliau- ir Išvada) panaikinimo.

Pareiškėja skunde nurodo, kad 2019-11-16 dieną gavo Tarnybos Išvadą bei Įsakymą, kuriuose nurodoma, kad bankroto administratorius UAB Valdsita, administruodamas BUAB „Šilo statyba“ bankroto procesą, bankrotą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė.

Pareiškėjas nurodo, kad Išvada bei Įsakymas pripažintini niekiniais. Tarnyba nėra ir niekada nebuvo priskirta prie teisėsaugos ir / ar ikiteisminio tyrimo institucijų, kurios galėtų tirti medžiagą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir kitus baudžiamosios teisės šakos teisės aktus. Tarnyba negali atlikti nei teismo, nei ikiteisminio tyrimo institucijų funkcijų ir pareigų. Todėl iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos gavusi pareiškėjo 2019-03-22 pareiškimo, adresuoto Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, dalį nedelsiant motyvuotu sprendimu privalėjo gražinti šią medžiagą ją atsiuntusiai ikiteisminio tyrimo įstaigai ir apie tai informuoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Priimdama Įsakymą bei Išvadą Tarnyba viršijo jai įsakymais priskirtus įgaliojimus.

Skunde pabrėžia, kad iš Išvados turinio matyti, kad buvo pažeistos net elementarios procesinės procedūros, kaip antai, visa Išvada perrašyta būtent iš suinteresuoto bankroto administratoriaus UAB Valdsita atstovo paaiškinimų, o ne atliekant įstatymų reikalaujamą nešališką ir nepriklausomą tyrimą. Nemaža dalis patikrinimo išvados įrašytų faktų prieštarauja oficialiems įrodymams, kuriuos kaupia įvairios valstybės institucijos, o taip pat teismai.

Į teismo posėdį pareiškėjos atstovas neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant.

Tarnyba atsiliepime į skundą nurodo su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad Tarnyba, atlikdama neplaninį bankroto administratoriaus UAB „Valdsita“ patikrinimą pagal gautą pareiškimą, veikė savo kompetencijos ribose ir priešingai nei teigia pareiškėja, jokių įgaliojimų neviršijo.

Pažymi, kad faktas, jog Išvadoje atsispindi tiek pareiškėjos pareiškimo argumentai, tiek Bankroto administratoriaus teikti paaiškinimai ir juos pagrindžiančių dokumentų turinys, nereiškia jog Tarnyba neatliko patikrinimo ar nepagrindė Įsakymo teisės aktų normomis.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Teismo posėdžio metu trečio suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja yra įtraukta į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šilo statyba“ (toliau- ir BUAB „Šilo statyba“) kreditorių sąrašą, pareiškėja yra trečios eilės kreditorius. BUAB „Šilo statyba“ bankroto administratoriumi yra paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Valdsita“ (toliau- ir bankroto administratorius, ir UAB „Valdsita“).

UAB „Strategy and management group“ 2019-03-22 pareiškimu (toliau- ir Pareiškimas) kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydama ištirti Prašyme nurodytas aplinkybes bei pradėti ikiteisminį tyrimą Pareiškime nurodytų asmenų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-04-10 raštu Nr. 4-01-3524, konstatavusi, kad nėra konkrečių faktinių duomenų apie neteisėtus susitarimus ar kitas didelę žalą sukėlusias korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kas nesudaro pagrindo priimti procesinį sprendimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, persiuntė pagal kompetenciją Tarnybai Pareiškimą, kadangi dalyje jo keliami klausimai dėl bankroto administratoriaus veiksmų UAB „Šilo statyba“ bankroto byloje.

Tarnybos 2019-04-19 teikimu buvo nuspręsta pradėti neplaninį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą dėl pareiškėjo Prašyme nurodytų aplinkybių, jog bankroto administratorius neteikia kreditoriams informacijos bei galimai netinkamai naudoja įmonės turtą.

2019-11-06 buvo surašyta išvada „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Valdsita“ veiklos patikrinimo“ Nr. D4-1552, kurioje nustatyta, kad bankroto administratorius, administruodamas BUAB “Šilo statyba” bankroto procesą, bankrotą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė.

2019-11-06 įsakymu Nr. V4-284 buvo nuspręsta, kad bankroto administratorius, administruodamas BUAB “Šilo statyba” bankroto procesą, bankrotą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė.

2019-11-08 Tarnyba raštu Nr. (10.4)D2-3012 persiuntė pareiškėjai Išvados bei Įsakymo kopijas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Tarnybos Išvados bei Įsakymo teisėtumas bei pagrįstumas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau- ir ABTĮ) 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą Įsakymą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti ginčijamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau- ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau- ir Įmonių bankroto įstatymas) (redakcija, galiojusi iki 2020-01-01), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016-07-05 įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintos Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės (redakcija, galiojusi iki 2020-02-13) (toliau – ir Priežiūros taisyklės), Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016-08-30 įsakymu Nr. V1-341 patvirtintos Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklės (toliau – ir Patikrinimų taisyklės), Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015-11-23 įsakymu Nr. 1K-344 (toliau- ir Tarnybos nuostatai).

Pareiškėja byloje ginčydama Išvadą bei Įsakymą nurodo, kad Tarnyba priimdama ginčijamus aktus viršijo savo įgaliojimus, todėl jie yra niekiniai.

Viešojo administravimo įstatymas nustato įstatymo viršenybės principą. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus.

Ginčui aktualus Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje įtvirtino, kad bankroto administratoriaus veiklą prižiūri ir duomenis apie įmonės bankroto procesą savo interneto svetainėje skelbia Vyriausybės įgaliota institucija.

Įmonių bankroto įstatymo 37 straipsnio 6 dalis paveda Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti bankroto administratorių veiklos priežiūros tvarką. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintos Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės patvirtina, kad bankroto administratorių veiklos priežiūrą atliekanti institucija – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (2 punktas), administratorių veiklos priežiūros tikslas – tikrinti, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių administratorių veiklą, reikalavimų ir (arba) užkirsti kelią galimiems pažeidimams atsirasti (3 punktas). Priežiūros institucija tikrina administratorių veiklą organizuodama tame tarpe ir neplaninius patikrinimus (7.2. punktas).

Tarnybos nuostatuose, be kita ko, nustatyta, kad Tarnyba vykdo bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūrą (9.4.4 papunktis), valdo ir tvarko Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinę sistemą (9.4.5 papunktis), analizuoja įmonių bankroto ir restruktūrizavimo, fizinių asmenų bankroto procesų eigą, šių procesų teisinio reguliavimo taikymo efektyvumą, nemokumo priežastis ir teikia pasiūlymus Finansų ministerijai dėl nemokumo teisinio reguliavimo tobulinimo (9.4.6 papunktis), kaupia, sistemina ir analizuoja duomenis apie atliktų bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos patikrinimų rezultatus ir juos apibendrinusi skelbia savo interneto svetainėje (9.4.7 papunktis).

Pagal Priežiūros taisyklių 7.1, 7.2 papunkčius, Tarnyba tikrina bankroto administratorių veiklą, organizuodama planinius ir neplaninius patikrinimus.

Neplaniniai patikrinimai organizuojami vadovaujantis Patikrinimų taisyklėmis, kurių 19 punktas numato, kad neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas, užkirsti kelią naujiems teisės aktų pažeidimams atsirasti. Neplaninis patikrinimas Tarnybos sprendimu gali būti atliekamas gavus asmenų pareiškimą, ar kitą dokumentą dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų (20.2. punktas). Priežiūros institucija, gavusi asmenų prašymą (skundą), jį įvertina, ir priima sprendimą pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja prašymą (skundą) pateikusį asmenį (21 punktas). Priežiūros institucija, vertindama prašymą (skundą), turi teisę kreiptis į administratorių dėl informacijos, ją pagrindžiančių dokumentų ir paaiškinimų pateikimo (22 punktas).

Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad atlikdama neplaninį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą pagal gautą Pareiškimą, Tarnyba veikė savo kompetencijos ribose ir neviršijo jai teisės aktais suteiktų įgaliojimų. Tarnyba, atlikdama neplaninį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą, nagrinėjo pareiškėjos Pareiškime nurodytas aplinkybes, susijusias su tuo, kad bankroto administratorius neteikia kreditoriams informacijos bei galimai netinkamai naudoja įmonės turtą, taip pat nagrinėjo klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo. Visi šie nagrinėti klausimai yra priskirti Tarnybos kompetencijai, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad Tarnyba, atlikdama tyrimą ir priimdama ginčijamus sprendimus, viršijo savo kompetencijos ribas.

Teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo argumentais, kad Tarnyba priimdama Išvadą bei Įsakymą pažeidė procesines procedūras, neatliko nešališko ir nepriklausomo tyrimo. Teismas, įvertinęs ginčijamų sprendimų turinį, neturi pagrindo abejoti jų teisėtumu ir pagrįstumu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio kontekste. Ginčijami sprendimai yra motyvuoti, argumentuoti ir pagrįsti teisės aktų normomis, nurodyta apskundimo tvarka, terminai ir pasirašyti įgalioto pareigūno. Iš ginčijamų sprendimų turinio suprantama, kokiu pagrindu ir motyvais priimti būtent tokie administraciniai aktai, t.y. sprendimai nesukelia teisiškai neaiškios situacijos, atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, laikėsi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytų viešojo administravimo principų.

Teismas įvertinęs bylos medžiagą nenustatė, kad atliekant bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą būtų buvę pažeistos Priežiūros bei Patikrinimo taisyklės, ko pasekoje būtų galima konstatuoti ginčijamų aktų neteisėtumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Įvertinus bylos medžiagą konstatuotina, kad pareiškėja Įsakymo bei Išvados neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia abstrakčiais samprotavimais ir subjektyvia nuomone paremtais argumentais. Pareiškėjos teiginys, kad nemaža dalis Išvadoje įrašytų faktų prieštarauja net oficialiems įrodymams, kuriuos turi ir kaupia įvairios valstybės institucijos, o taip pat ir Panevėžio apylinkės teismo, Panevėžio apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo atskirose bylose įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytoms aplinkybėms, laikytinas deklaratyviu, nepagrįstu konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, jog Tarnybos sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, jų naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132-133 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.