Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2018 m. spalio 16 d. apie 17.04 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas nuosavybės teise priklausantį automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (LR vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 9 punkto ir kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimus, šalutiniu keliu važiuodamas prie kelių sankirtos, esančios ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir neatsargus, įvažiavo į kelių sankirtą, kur nedavė kelio pagrindiniu keliu iš kairės pusės prie sankirtos artėjančiam motociklui „Suzuki GSF600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. B.. Eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklo vairuotojas A. B., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Baudžiamojoje byloje yra pateiktas kaltinamojo sutuoktinės L. S. rašytinis prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos atsakomybėn (b. l. 133-134).

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis anksčiau neteistas (b. l. 42), savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tai atitinka pirmąsias dvi BK 40 straipsnio taikymo sąlygas. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ar pašalinti žalą, jeigu ji buvo padaryta. Kaltinamasis atlygino dalį nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos – sumokėjo nukentėjusiajam 4000 eurų. Pažymėtina, kad kaltinamasis neatlygino visos nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga nereiškia, kad asmuo privalo besąlygiškai priimti nukentėjusiojo sąlygas dėl žalos atlyginimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-511-693/2015). Tuo labiau, teismo vertinimu, vien dėl nesutikimo su civilinio ieškinio dydžiu kaltinamasis neturėtų prarasti galimybės būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, spręstina, kad šiuo atveju yra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis P. S. anksčiau neteistas. Administracine tvarka P. S. baustas du kartus už Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus (2017 m. kovo 31 d. už tai, jog vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo kelio ženklo sustoti draudžiama galiojimo zonoje, o 2017 m. lapkričio 9 d. už tai, kad pastatė automobilį stovėjimo vietoje, neturėdamas specialaus leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje), baudos sumokėtos. Tačiau, teismo vertinimu, vien tai, kad jis buvo baustas administracine tvarka, įvertinus administracinių nusižengimų pobūdį, nagrinėjamu atveju negali nulemti išvados dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo, nes byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti tuo, jog kaltinamasis ateityje nebenusikals. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis (b. l. 93), augina du nepilnamečius vaikus, kuriems yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (b. l. 87-91, 94). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis P. S. padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismo posėdyje apklausta laiduotoja prašanti būti kaltinamojo sutuoktinė L. S. paaiškino, kad ji gyvena su kaltinamuoju, kartu augina du nepilnamečius vaikus, apie šį įvykį kalbėjo su kaltinamuoju, mano, kad gali teigiamai įtakoti sutuoktinio elgesį. Vertindamas, ar L. S. yra tinkama laiduotoja, teismas atsižvelgia į tai, jog ji yra kaltinamojo sutuoktinė (b. l. 135), gyvena kartu su kaltinamuoju jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame bute (b. l. 94 – 95), kartu augina nepilnamečius vaikus, yra neteista (b. l. 137), administracine tvarka nebausta (b. l. 136), dirbanti (b. l. 138). Atsižvelgdamas į duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad L. S. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam P. S..

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajam P. S. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi P. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl civilinio ieškinio ir atstovavimo išlaidų

Civilinis ieškovas A. B. civiliniu ieškiniu prašė subsidiariai iš kaltinamojo ir ADB „C.“ priteisti nukentėjusiajam 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir subsidiariai iš kaltinamojo bei ADB „C.“ priteisti visas A. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. atstovė nurodė, kad jos atstovaujamasis sumažina ieškinio reikalavimus, mano, jog kaltinamasis turėtų atlyginti nukentėjusiajam 10000 eurų neturtinę žalą ir, įvertinus, jog dalį šios sumos, t. y. 4000 eurų, kaltinamasis jau yra sumokėjęs prašo, iš kaltinamojo priteisti 6000 eurų. Taip pat A. B. atstovė nurodė, jog, kadangi ADB „C.“ sumokėjo A. B. visą pagal įstatymus draudimo kompanijai priklausančią neturtinės žalos sumą (5000 eurų), todėl civilinis ieškovas 6000 eurų prašo priteisti tik iš kaltinamojo. Ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo kaltės įvykusio eismo įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis patyrė neigiamus fizinius ir dvasinius išgyvenimus: fizinį skausmą (atliktos dvi operacijos, gydymasis tęsiamas iki šiol, iki dabar vartoja vaistus skausmui malšinti), psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą (du mėnesius buvo sugipsuotas, po operacijų praustis galėjo tik padedamas kitų asmenų), taip pat pablogėjo nukentėjusiojo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo intymus gyvenimas (b. l. 103 – 112).

Atsiliepimu į ieškinį kaltinamojo gynėja nurodė, jog kaltinamasis sutinka, jog nukentėjusysis patyrė fizinius bei dvasinius išgyvenimus, tačiau, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę ir šeimyninę padėtį (kaltinamojo vidutinis darbo užmokestis yra 870 eurų, jam kartu su sutuoktine nuosavybės teise priklausančiam butui yra taikoma priverstinė hipoteka dėl „Swedbank“ AB kreditorinių reikalavimų užtikrinimui, kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto kaltinamasis neturi, kaltinamasis augina du mažamečius vaikus, kuriems yra nustatytas vidutinio lygio neįgalumas, ir kurių nuolatinei priežiūrai būtinos piniginės lėšos), mano, jog nukentėjusiojo prašoma priteisti suma neatitinka kaltinamojo galimybių atlyginti nukentėjusiojo prašomą priteisti sumą. Tačiau, atsiliepime teigiama, jog kaltinamasis sutinka gera valia atlyginti 5000 eurus neturtinės žalos.

Kaip jau buvo nurodyta, nukentėjusysis A. B., ieškinyje nurodytą neturtinę žalą prašė priteisti subsidiariai iš kaltinamojo bei ADB „C.“. Civilinio ieškovo atstovė teisme nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ADB „C.“ sumokėjo A. B. 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, t. y. atlygino visą pagal įstatymus draudimo bendrovei priklausančią atlyginti neturtinę žalą, civilinis ieškovas civilinio ieškinio civiliniam atsakovui ADB „C.“ atsisako. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei vadovaudamasis BPK 112 straipsnio 3 dalimi, 113 straipsnio 2 dalimi, CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sprendžia, kad civilinio ieškinio atsisakymas civiliniam atsakovui ADB „C.“ yra priimtinas, o procesas dėl A. B. civilinio ieškinio civiliniam atsakovui ADB „C.“ yra nutrauktinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai ar šeiminiams santykiams. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimus, teismo medicinos specialisto įvertintus sunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Byloje nustatyta, jog nuosprendyje aptariamo eismo įvykio metu A. B. buvo padaryti daugybiniai sužalojimai (kairio riešo laivakaulio lūžis, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžis, dešinės pėdos antro, trečio ir ketvirto padikaulio pamatinių dalių skeveldriniai lūžiai su antro, trečio, ketvirto ir penkto padikaulio ir kubakaulio išnirimu, odos nubrozdinimas kapšelio kairėje pusėje su kairės sėklidės plyšimu ir kraujo susikaupimu kapšelio ertmėje, kairio šeivikaulio galvos lūžis), nukentėjusiajam buvo atlikta operacija ir pašalinta sutraiškyta sėklidė su aplinkiniais audiniais ir kraujo krešuliais, dėl sėklidės pašalinimo A. B. prarado 40 procentų bendrojo darbingumo (b. l. 23). Nukentėjusysis ilgą laiką, t. y. nuo 2018 m. spalio 17 d. iki 2019 m. kovo 1 d., buvo laikinai nedarbingas (b. l. 113 – 114). Šie byloje surinkti duomenys neabejotinai leidžia spręsti, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, dalies darbingumo netekimą. Pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas privalo atsižvelgti ne tik į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius, tačiau ir į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis P. S. nusikaltimą padarė dėl neatsargumo. Kaltinamasis dirba AB (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. balandžio mėnesio svyravo nuo 805,12 eurų iki 952,09 eurų (b. l. 93), jam ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiam butui yra įregistruota hipoteka kreditoriaus „Swedbank“ AB teisėms užtikrinti (b. l. 95-96), kaltinamasis augina du nepilnamečius vaikus (gimusius 2012 m. ir 2014 m.), kuriems abiem yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (b. l. 87-91), kaltinamojo sutuoktinės L. S. darbo užmokestis 2019 m. balandžio-birželio mėnesiais buvo apie 557 eurus (atskaičius mokesčius) (b. l. 138). Akivaizdu, jog kaltinamojo ir jo sutuoktinės gaunamos pajamos, įvertinos šeimos sudėtį, vaikų amžių bei nustatytą neįgalumą, turimus kreditorinius įsipareigojimus, nėra didelės, todėl kaltinamojo galimybės atlyginti visa nukentėjusiojo prašomą neturtinę žalą yra ribotos.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, siekdamas nepažeisti nukentėjusiojo teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, tačiau įvertindamas abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad 13 000 eurų suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Dalį nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos (4000 eurų) kaltinamasis atlygino savanoriškai. Draudimo bendrovė ADB „C.“ savo įsipareigojimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaip tai buvo numatyta įvykio metu galiojusioje Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies redakcijoje, visiškai įvykdė, išmokėdama nukentėjusiajam maksimalią sumą – 5000 Eur (b. l. 119-122). Taigi teismas sprendžia, kad likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 4000 eurų – priteistina iš kaltinamojo P. S. (CK 6.245 – 6.249 str., 6.250 str., 6.263 str.), o nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo 1250 Eur advokatės R. Šaltinienės, atstovavusios nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, paslaugoms apmokėti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad advokatė R. Šaltinienė atstovavo nukentėjusįjį tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 21), tiek teisme (b. l. 98), A. B. sumokėjo atstovei 1250 eurų (b. l. 141-142). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Bylos nagrinėjimo teisme metu įvyko trys teismo posėdžiai, atstovė advokatė R. Šaltinienė dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, parengė civilinį ieškinį (b. l. 103 – 112), atstovavo nukentėjusįjį ir ikiteisminio tyrimo metu. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į turimus dokumentus, laikytina, kad prašoma priteisti suma nėra per didelė, pagrįsto dydžio, todėl yra pagrindas visiškai patenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo reikalavimą ir priteisti jam iš kaltinamojo 1250 Eur patirtų atstovavimo išlaidų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo gynėja baigiamųjų kalbų metu prašė įvertinti kaltinamojo šeimos pajamas ir išdėstyti teismo priteistos neturtinės žalos mokėjimą dalimis, nukentėjusiojo atstovė nurodė, kad jos atstovaujamasis neprieštarauja, kad priteistos žalos mokėjimas būtų išdėstytas dvejų metų laikotarpiui. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą išdėstyti. Teismas, įvertinęs iš kaltinamojo priteistiną civilinio ieškovo patirtos neturtinės žalos ir atstovavimo išlaidų sumą (5250 eurų), kaltinamojo ir jo sutuoktinės pajamas, kaltinamojo vaikų skaičių, amžių bei jiems nustatytą neįgalumą, turimus kreditorinius įsipareigojimus, o taip pat ir aplinkybę, kad kaltinamasis yra jauno, darbingo amžiaus, todėl turi galimybes susirasti papildomą darbą ar užsiimti kita teisėta veikla, sudarysiančia galimybes gauti papildomas pajamas ir atsiskaityti su nukentėjusiuoju, sprendžia, kad teismo priteistinos 4000 eurų neturtinės žalos ir 1250 nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų (viso 5250 eurų) atlyginimo mokėjimas yra išdėstytinas 24 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant nukentėjusiajam po 218,75 eurus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 307 straipsnio 5 – 7 dalimis,

nusprendžia:

P. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti L. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini)

Nustatyti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Iš dalies patenkinti civilinio ieškovo A. B. civilinį ieškinį ir iš P. S. priteisti jam 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 1250 eurų atstovavimo išlaidų, kitoje dalyje A. B. civilinį ieškinį civiliniam atsakovui P. S. atmesti. Išdėstyti P. S. iš jo priteistos pinigų sumos mokėjimą dalimis dvejų metų laikotarpiui – civiliniam ieškovui A. B. kiekvieną mėnesį mokant po 218,75 eurus iki visiško žalos atlyginimo, kiekvieną įmoką mokant iki einamojo mėnesio 28 dienos.

Priimti civilinio ieškovo A. B. atsisakymą nuo civilinio ieškinio civiliniam atsakovui ADB „C.“ ir procesą dėl civilinio ieškovo A. B. pareikšto civilinio ieškinio civiliniam atsakovui ADB „C.“ nutraukti.

Išaiškinti P. S., kad, jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti L. S., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.