- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e2YT-9484-1071/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01403-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
- Pareiškėjas
- K. K.
- Suinteresuotas asmuo
- I. L., S. Š., V. S., P. Š., A. P., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. L., S. Š., V. S., P. Š., A. P. ir Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja K. K. pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas S. Š.. Po jo mirties liko palikimas – ½ ūkio, gyvenamojo namo ir kitų statinių adresu (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nei ji, nei kiti vaikai nesikreipė. Tėvo palikimą priėmė, pradedant jį faktiškai valdyti, S. Š. sutuoktinė, pareiškėjos motina A. Š., kuri pastoviai gyveno name adresu (duomenys neskelbtini), ir valdė visą šeimos turtą, rūpinosi ūkiu, namu. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina A. Š. Pareiškėjos teigimu, po motinos mirties, valdant tėvų palikimą, ji surinko visus būtinus dokumentus ir įformino turto registraciją nekilnojamojo turto registre VĮ „Registrų centras“. Taip pat įteisino mamos tėvo palikimo priėmimo faktą – pagal jos pareiškimą teisme buvo nustatytas mamos A. Š. tėvo palikimo priėmimo faktas turto faktinio valdymo būdu. Be to, po mamos mirties ji liko gyventi tėvų name, kuriame kartu su savo šeima gyvena iki šiol, rūpinasi namu ir ūkiu, valdo juos.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys I. L., S. Š., V. S., P. Š.ir A. P. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą teismui nepateikė.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. Š. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 straipsnis).
Vadovaujantis Civilinio Kodekso (1964 m.) 587 straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Tokiu būdu, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, tai yra faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
Byloje esantys duomenys – santuokos, gimimo, mirties liudijimai, ištuokos liudijimas, pažyma iš Valstybės įmonės Registrų centras, patvirtina, kad A. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos ir suinteresuotų I. L., S. Š., V. S., P. Š. ir A. P. motina. Palikėjos sutuoktinis S. Š. mirė (duomenys neskelbtini).
2020 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos rajono 1-ojo notaro liudijimas patvirtina, kad po A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla notaro biure nėra užvesta.
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje e2YT-1724-904/2020, buvo tenkintas pareiškėjos K. K. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. Š. (mirusi (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio S. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Byloje esančios Valstybės įmonės „Registrų centras“ sąskaitos su jų apmokėjimo kvitais patvirtina, kad pareiškėja mokėjo už palikimo dalyką sudarančio turto įregistravimą ir jo registraciją nekilnojamojo turto registre. Be to, kaip pareiškėja nurodė pareiškime, o suinteresuoti asmenys tokių aplinkybių ir neneigė, būtent pareiškėja K. K. po mamos (A. Š.) mirties liko gyventi tėvų name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame kartu su savo šeima gyvena iki šiol, rūpinasi namu ir ūkiu, valdo juos. Tokias aplinkybes patvirtina ir pareiškėjos pateikti dokumentai – pareiškėjos sudaryta elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartis su buitiniu vartotoju, vietinės rinkliavos už komunalines atliekas sąskaita, iš kurios matyti, kad ši sąskaitą išrašyta pareiškėjos K. K. vardu už komunalinių atliekų išvežimą adresu (duomenys neskelbtini). Be kita ko, būtent pareiškėja kreipėsi į teismą siekdama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š. (mirusi (duomenys neskelbtini)), priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio S. Š. palikimą.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pareiškėjos K. K. pareiškimas tenkintinas, nes įrodyta, kad pareiškėja K. K., tai yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK (1964 m.) 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nors įstatymo nustatytu terminu ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po savo mamos A. Š., mirties, tačiau po savo mamos A. Š., mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė visą A. Š. palikimą ir faktiškai jį valdo iki šiol, nes atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą, o būtent rūpinosi ir prižiūrėjo turtą, bei toliau po palikėjos A. Š. mirties liko gyventi tame pačiame name (CPK 178, 185 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėja įrodė aplinkybę, kad ji, po mamos A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjos reikalavimas nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą yra tenkintinas (CK (1964 m.) 587 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos K. K. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po motinos A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios
(duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas registruotinas turtas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.