- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-22
- Bylos Nr.
- 2A-1160-230/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Birutė Bobrel, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- R. N.
- Atsakovas
- M. N., S. N., K. N.
- Trečiasis asmuo
- V. V.
- Kategorijos
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
atsakovams M. N., S. N., K. N. (posėdžio eigoje pasišalino), jų atstovei adv. Danai Žvingilienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų M. N., S. N. ir K. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-713-615/2011 pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovams M. N., S. N., K. N., tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų V. V., V. V., V. V., Kauno 3-ojo notarų biuro notarei V. V., Kauno 8-ojo notarų biuro notarei Laimutei Telksnienei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė . R. N. patikslintu ieškiniu (b.l. 3-8, t.4) teismo prašė:
pripažinti negaliojančia 2001-06-01 dienos žemės sklypo, kurio unikalus numeris 1901-00490095, esančio Vasarvietės g. 9, Kaune, pirkimo - pardavimo sutarties dalį, registro numeris Nr. 3863, dėl sutarties šalies (pirkėjo) ir nustatyti, kad šio žemės sklypo pirkėjai yra ieškovė R. N. ir atsakovas M. N.;pripažinti negaliojančia 2001-10-23 dienos žemės sklypo, kurio unikalus numeris 1901-00490095, esančio Vasarvietės g. 9, Kaune, pirkimo - pardavimo sutarties dalį, registro numeris K3 -10530, dėl sutarties šalies (pirkėjo) ir nustatyti, kad šio žemės sklypo pirkėjai yra ieškovė R. N. ir atsakovas M. N.;pripažinti negaliojančia 2002-09-17 dienos žemės sklypo, kurio unikalus numeris 1901-00490095, esančio Vasarvietės g. 9, Kaune, pirkimo - pardavimo sutarties dalį, registro numeris K3-10790, dėl sutarties šalies (pirkėjo) ir nustatyti, kad šio žemės sklypo pirkėjai yra ieškovė R. N. ir atsakovas M. N.;pripažinti namą, esantį Vasarvietės g. 9A, Kaunas, kurio unikalus Nr. 4400-0304-6151, bendrąja jungtine R. N. ir M. N. nuosavybe.
Šalies argumentai
Nurodė, kad ji su atsakovu M. N. 1997 m. spalio 18 d. sudarė santuoką. Atsakovas ilgą laiką dirbo statybinės įmonės direktoriumi, nuolat ieškovei sakė, kad jo darbas susijęs su statybų verslu, todėl jų šeimai yra rizikinga turėti savo vardu nekilnojamojo turto ar pradėti statybą savo vardu. Dėl šios priežasties šalys žemės sklypus pirko ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybą pradėjo 2002 metais atsakovo tėvų vardu. Ieškovė atsakovu pasitikėjo, nes jų santykiai buvo geri, ji puikiai sugyveno su atsakovo tėvais, todėl neprieštaravo, kad žemės sklypai būtų perkami atsakovo tėvų vardu bei jų vardu būtų išimtas statybos leidimas. Ieškovė su vyru turėjo lėšų žemės pirkimui ir namo statybai, abu turėjo darbovietes bei dirbo papildomai pagal rangos sutartis, ieškovė 2003-2004 metais turėjo patentą, dirbo statinių projektų ir autorinės priežiūros vadove. Todėl tarp atsakovų S. N. ir K. N. bei sklypo pardavėjų V. V. ir V. V. buvo sudaryti apsimestiniai sandoriai, ketinant sukurti teisines pasekmes tikrosioms sandorio šalims pridengti. Pinigus už sklypus mokėjo ieškovė ir atsakovas M. N., todėl tikrieji žemės sklypo pirkėjai buvo būtent jie. A. S. N. ir K. N. 2001-2002 m. gyveno kukliai, iš pensijos ir nedarbingumo pensijos, atsakovas S. N. nuo 1997 m. buvo nedarbingas, sunkios sveikatos būklės, todėl negalėjo prisidėti nei prie žemės pirkimo, nei prie namo statybos darbų. Ieškovė ir atsakovas M. N. yra baigę KTU Statybos fakultetą, todėl parengė projektą namui statyti, projektas parengtas atsižvelgiant į jų šeimos poreikius. Namo statybos darbus atliko atsakovo įmonėje dirbantys statybininkai, su jais atsiskaityti taip pat buvo naudojamos bendros santuokinės lėšos. Ieškovei pateikus ieškinį į teismą dėl santuokos nutraukimo, ginčo namas (duomenys neskelbtini) dar nebuvo įregistruotas atsakovų Kazimiero ir S. N. vardu, tačiau sužinoję apie ieškovės inicijuotą skyrybų procesą, siekdami išvengti turto padalinimo, atsakovai jau esant užvestai civilinei bylai įregistravo namą K. ir S. N. vardu. Tai, kad santuokinis turtas buvo įregistruotas ieškovės vyro tėvų vardu, pažeidžia ne tik ieškovės, bet ir jų su atsakovu sūnaus M. N. interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr(duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine R. N., a/k (duomenys neskelbtini) ir M. N., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybe. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovų M. N., S. N., K. N. po 296,67 Lt iš kiekvieno ieškovės turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei po 380,03 Lt žyminio mokesčio ieškovei. Taip pat priteisė iš ieškovės R. N. atsakovui M. N. 392,70 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui S. N. - 1047,20 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovų M. N., S. N. ir K. N. priteisė po 88,29 Lt iš kiekvieno teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei po 4266,66 Lt iš kiekvieno žyminio mokesčio valstybei, o iš ieškovės R. N. priteisė 32,72 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 1582,02 Lt žyminio mokesčio valstybei. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, formuojamą taikant ir aiškinant įrodymų vertinimo, sutarčių aiškinimo taisykles, sprendė, kad ieškovės reikalavimas pripažinti ginčo žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis negaliojančiomis (apsimestinėmis) nustatant, kad turto pirkėjai buvo ji su atsakovu M. N., neįrodytas. Todėl teismas ieškinio reikalavimus šioje dalyje atmetė. Ieškinio reikalavimą pripažinti ginčo namą ieškovės ir atsakovo M. N. bendrąja jungtine nuosavybe teismas tenkino. Iš ieškovės ir atsakovo M. N. paaiškinimų bei kitos bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo M. N. šeima gyveno pasiturinčiai, šeima nekilnojamojo turto ir statybų darbų kainų pakilimo laikotarpiu turėjo laisvų piniginių lėšų, santuokos ir bendro gyvenimo su ieškove metu atsakovas M. N. pagal verslo patentus vertėsi namų statyba ir remontu, iš to turėjo nemažas pajamas. A. M. N. pripažino, kad nenorėdamas, jog jo statybų verslo apyvarta viršytų 100 000 Lt sumą ir nereikėtų registruotis PVM mokėtoju, dalį savo statybų verslo apyvartos sumų pervedinėdavo ne į savo sąskaitas. Kadangi transporto važtaraščių, statybinių medžiagų pirkimo kvitų ir kitų statybos darbus patvirtinančių dokumentų, kuriuose nurodytas medžiagų kiekis ir darbų apimtys visiškai atitiktų didelio ploto gyvenamojo namo statybų apimtis, nepateikė nei ieškovė, nei atsakovai, teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad yra pakankama tikimybė, jog ieškovė ir atsakovas M. N. gyvendami santuokoje savo šeimos reikmėms ant M. N. tėvams priklausančios žemės su jų sutikimu statėsi ir pasistatė nurodytą gyvenamąjį namą. Teismas taip pat nurodė, kad įvertinus šalių pateiktus įrodymus yra mažai tikėtina išvada, kad atsakovo M. N. tėvai, būdami senyvo amžiaus ir sunkios sveikatos būklės, dėl kurios K. N. nesutiko dalyvauti teismo posėdyje ir atsakyti į ieškovės klausimus, o S. N. ir dalyvaudamas teismo posėdyje nesutiko atsakyti į ieškovės klausimus, ginčo laikotarpiu, ilgą laiką be jokių konfliktų gyvendami savo sūnui priklausančiame atskirame gyvenamajame name, organizavo kito gyvenamojo namo statybas, jas atliko iš savo lėšų. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad K. N. ir S. N. ginčo name negyvena, o namą įregistravo tik kilus ginčams tarp sutuoktinių.
Šalies argumentai
A. M. N., S. N., K. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės R. N. ieškinys ir ieškinį šioje dalyje atmesti, pakeisti teismo sprendimo dalį dėl išlaidų priteisimo ir priteisti iš ieškovės visas atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nurodo, jog teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas dėl materialinių bei procesinių teisės normų pažeidimo. Skundą grindžia šiais argumentus: 1) Buvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą. Teismo nurodyti argumentai bei išvados prieštarauja vieni kitiems, taip pat byloje pateiktiems įrodymams. Teismui pripažinus, kad ieškovė nepateikė jokių statybą patvirtinančių dokumentų, nebuvo pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimą. Ne atsakovų, bet ieškovės pareiga įrodyti savo ieškinio reikalavimus, todėl teismas nepagrįstai šią ieškovės pareigą perkėlė atsakovams. Tai, kad atsakovas neįrodo savo atsikirtimų, nereiškia, kad ieškinys turi būti patenkintas. 2) Ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytus teiginius dėl gyvenamojo namo statybos paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai bei visų trečiųjų asmenų paaiškinimai, kurių teismas visiškai nevertino, dėl jų nepasisakė ir tuo pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus. Įrodyta, kad ieškovei su sutuoktiniu M. N. užteko lėšų tik įsigyti bei kapitališkai susiremontuoti tuo pat metu įsigytas negyvenamas patalpas miesto centre, (duomenys neskelbtini) jas rekonstruojant į du butus. Ginčo gyvenamasis namas buvo 100 proc. baigtas statyti 2005 m. sausio mėn. 31 d., minėti abu butai, esantys (duomenys neskelbtini), pilnai rekonstruoti buvo 2005 m. kovo 9 dieną. Ieškovės ir jos sutuoktinio turėtas pingines lėšas nuo 1997-01-01 iki 2005-04-30 pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad ieškovė su M. N. neturėjo jokių finansinių galimybių tuo pat metu įsigyti bei rekonstruoti patalpas A. Mickevičiaus g. 6 bei kartu pasistatyti ginčo gyvenamąjį namą, nes sutuoktiniai tuo laikotarpiu turėjo pajamų 194 970,22 Lt, o išlaidos sudarė 265 627,64 Lt. 3) Teismo argumentai dėl atsakovo M. N. gaunamų pajamų slėpimo nepagrįsti. Pagal reglamentuotą verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarką M. N. vykdomoje individualioje veikloje, jam išsiėmus verslo liudijimą, dalyvavo ir sutuoktinė R. N., į kurios sąskaitą ir būdavo dažnai pervedamos M. N. už atliktus darbus priklausančios sumos, ir tai buvo paaiškinta teismo posėdžio metu, atsakant į teisėjo klausimus. Teismo išvada, kad ieškovės šeima kainų kilimo metu gyveno pasiturinčiai ir gaudavo nemažas pinigų sumas, kurias galėjo investuoti į ginčo gyvenamojo namo statybą, nepagrįsta, kadangi pagal sudarytas rangos sutartis, atsiskaičius turėtas išlaidas, pelno likdavo tik 5-10 proc. užsakovų pervestos sumos. 4) Teismas visiškai neanalizavo ir atsakovų K.ir S. N. finansinės galimybės įsigyti tris žemės sklypus ir juos sujungus pasistatyti ginčo gyvenamąjį namą, tačiau pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai K. ir S. N. tokias galimybes turėjo. Be to, iš teismui pateiktų registro išrašų matyti, kad atsakovų Kazimieros ir S. N. vardu buvo įregistruoti ir kiti žemės sklypai, ir tai patvirtina, kad šie atsakovai buvo finansiškai pajėgūs ūkio būdu pasistatyti ginčo gyvenamąjį namą. 5) Atsakovų K. ir S. N. turtinę padėtį bei statybinių medžiagų įsigijimą už 80 000 Lt. ginčo namo statybai patvirtina byloje pateiktos tinkamai užpildytos ir mokesčių inspekcijoje užregistruotos turto deklaracijos, kuriomis teismas nepagrįstai nesirėmė. 6) Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovai K. ir S. N. nepateikė transporto važtaraščių bei kitų dokumentų, patvirtinančių statybinių medžiagų įsigijimą, kadangi namą (duomenys neskelbtini) buvo leista statyti ūkio būdu, t.y. tokiu statybos organizavimo būdu, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius. A. K. ir S. N. teismui pateikė PVM sąskaitas-faktūras ir išsaugotus medžiagų įsigijimo kvitus pagrindinėms statybinėms medžiagoms įsigyti (betonui pamatams ir perdangai, metalui, akyto betono blokeliams ir t.t.). Šių atsakovų pateiktų rašytinių dokumentų teismas visiškai nevertino, dėl jų nepasisakė, o sprendime nepagrįstai nurodė, kad abi šalys nepateikė statybos darbus patvirtinančių dokumentų, važtaraščių. 7) Teismas visiškai nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad paraišką statytis gyvenamąjį namą pateikė atsakovai, leidimas statybai išduotas K. N. ir S. N., namo baigimo duomenys 2005-01-31 užregistruoti viešame nekilnojamojo turto registre atsakovų Kazimieros ir S. N. vardu, pripažinimo gyvenamąjį namą tinkamu naudoti akte statytojais nurodyti atsakovai, su atsakovu S. N. sudarytos komunalinių paslaugų teikimo sutartys, o atsakovė K. N. yra sudariusi ginčo namo Būsto draudimo sutartį. 9) Teismas visiškai nevertino liudytojų parodymų, trečiųjų asmenų rašytinių paaiškinimų apie tai, kad nei ieškovė, nei M. N. nestatė ginčo namo. 9) Teismo argumentui, kad atsakovai nuosavybę į ginčo namą įregistravo tik ginčo tarp ieškovės ir atsakovo M. N. metu prieštarauja byloje esantys įrodymai: ginčo gyvenamasis namas baigtas statyti 2005-01-31, pripažintas tinkamu naudoti 2005-11-11, nuosavybės teisės viešajame registre įregistruotos K. N. ir S. N. vardu 2009-05-04, o teismo pranešimas, kad iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu yra 2010-02-05. 10) Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas S. N. 2002-2005 m. buvo tokios sveikatos būklės, kad ūkio būdu negalėtų pasistatyti gyvenamojo namo. 11) Ieškovė neįrodė, kokios priežastys lėmė, kad buvo sudaromi apsimestiniai sandoriai dėl žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarčių ir gyvenamojo namo statybos, neįforminant tai ieškovės ar jos sutuoktinio vardu. 12) Neteisingai paskirstytos šalims bylinėjimosi išlaidos, nepagrįstai per mažai priteista už advokato paslaugas, atmetus 3 ieškovės reikalavimus, o patenkinus tik vieną reikalavimą, priteistas per didelis žyminis mokestis valstybei iš abiejų atsakovų po 4266,66 Lt.
Tretieji asmenys V. V., V. V. ir V. V. prisidėjimu prie apeliacinio skundo jį paliko ir prašo tenkinti pilnai. Nurodo, kad apeliantai pagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino trečiųjų asmenų rašytinių paaiškinimų, kuriuose akcentuota, kad atsakovai K. N. ir S. N. įsigijo žemės sklypus Vasarvietės gatvėje, patys statėsi ginčo gyvenamąjį namą, tvarkėsi aplinką bei gerbūvį. Ieškovė niekada su vyru statybos laikotarpiu nebuvo atvykusi į Vasarvietės g. 9, jie niekada nedalyvavo jokiose namo statybose
Atsiliepimas
Ieškovė R. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka, kad teismas nepasisakė dėl byloje apklaustų liudytojų parodymų, trečiojo asmens notarės V. V. atsiliepimo argumentų, kadangi tai nurodyta teismo sprendime. Nurodo, jog skundo argumentas, kad ji ir jos sutuoktinis neturėjo pajamų gyvenamojo namo statybai yra nepagrįstas, prieštaraujantis byloje esantiems rašytiniams įrodymams, paties atsakovo M. N. paaiškinimams teismui dėl gautų pajamų pervedimo kitiems asmenimis. Ši aplinkybė patvirtina ieškinio teiginius, kad atsakovas M. N. gautas lėšas už statybos darbus nurašydavo išpirkdamas patentus savo tėvui S. N.. Būtent tokiu būdu 2003 m. atsakovo S. N. metinėje pajamų deklaracijoje buvo deklaruota 162 000 Lt suma, o 2004 m. - 96 740 Lt suma. Tai, kad atsakovas S. N. šių darbų pagal verslo liudijimus atlikti negalėjo patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: S. N. sveikatos būklę patvirtinanti ligos istorija bei patentuose ir verslo liudijimuose įvardinta verslo veikla. S. N. ligos istorija patvirtina, kad jis namo statybos laikotarpiu 2002-2005 metais buvo itin sunkios sveikatos būklės. LR Sveikatos apsaugos ministerijos ir darbo komisijos 2002 m. kovo 6 d. ekspertizės aktu nustatyta, kad atsakovas S. N. serga ryškiu funkcijos sutrikimu, mišria bronchų astma, stabilia krūtinės angina, stuburo osteochondroze, kad atsakovas yra visiškai nedarbingas, ir šių susirgimų pasekmėje atsakovui buvo neterminuotai suteikta II invalidumo grupė. Šie faktai patvirtina, kad S. N. namo statybos laikotarpiu 2002 -2005 nedirbo, nesivertė ir negalėjo verstis jokia verslo liudijimuose (2003, 2004 m.) nurodyta veikla, o juo labiau atlikti tokių darbų, kaip konstrukcijų surinkimo, laikančiųjų konstrukcijų ir stogo montavimo, staliaus dirbinių įrengimo, grindų ir sienų dengimo ir t.t. Šių darbų S. N. pats tiesiog fiziškai negalėjo atlikti, o veiklos nevykdant negalėjo turėti ir pajamų iš šios veiklos. Ieškovė pažymi, kad nors ne kartą raštu reikalavo atsakovą Stasį Norvaišą pateikti, o teismo išreikalauti dokumentus, pagrindžiančius neva jo uždirbtas pajamas pagal verslo liudijimus, atsakovas šių dokumentų į bylą nepateikė, kas tik patvirtina ieškinio teiginius, kad statybų veiklą faktiškai vykdė M. N., nors verslo liudijimai buvo registruoti ir išduoti atsakovui S. N.. A. K. N. ginčo namo statybos laikotarpiu verslo liudijimų iš viso neturėjo. Be to, namo projektas buvo parengtas atsižvelgiant į jaunos šeimos poreikius - suprojektuoti du aukštai, trys sanitariniai mazgai, kambarys sūnui, garažas dviem automobiliams. Nesutinka, kad iš į ieškovės sąskaitą pervestų lėšų pagal rangos sutartis likdavo tik 5-10 %, nes darbus atlikdavo įmonės, kurioje M. N. dirbo komercijos direktoriumi, darbininkai, buvo naudojama įmonės technika ir dirbama darbo metu. Atsakovas deklaruodamas brangų turtą, įsigyjant patalpas (duomenys neskelbtini) gatvėje, taip pat tai grindė pagal rangos sutartis gautomis pinigų sumomis, nurodydamas visas pagal šias sutartis gautas lėšas. Ieškovė taip pat nesutinka su skundo argumentu dėl 271 870 Lt investicijų į (duomenys neskelbtini) kurias atsakovas M. N. įrodinėja komerciniu pasiūlymu. Tai yra tik pasiūlymas ir neįrodo aplinkybių, kad jame statybos rekonstravimo darbai yra ar buvo atlikti. Be to, komercinis pasiūlymas yra be datos, jis nėra pasirašytas nei ieškovės, nei atsakovo, jame nurodytos darbų atlikimo kainos yra visiškai nerealios, neįrodytos statybinių medžiagų ar atliktų darbų dokumentais, darbų kiekiai yra ženkliai per dideli. Be to, remonto darbus faktiškai atliko įmonės, kurios vadovu buvo sutuoktinis, darbininkai, o statybinės medžiagos įgytos su didelėmis nuolaidomis. Už patalpas sumokėjus 62 034 Lt ir į jas investavus nurodytą sumą, bendra suma sudarytų 333 904 Lt, t.y. net du kartus daugiau nei kainavo gyvenamojo namo statyba. Kadangi šeimos santykiai yra grįsti visuotiniu pasitikėjimu dėl giminystės, todėl formuojantis turtiniams teisiniams santykiams sutuoktinių turto tikrasis režimas gali neatitikti apibrėžto sandoriuose ar išviešinto viešuose registruose. Todėl ieškovė siekdama įrodyti ieškinį ir nustatyti objektyvią tiesą nuolat prašė atsakovų K. ir S. N. dalyvavimą pripažinti būtinu, tačiau per tris metus jie byloje nedalyvavo, kol pasikeitus teisėjui, jų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, tačiau K. N., pateikusi pažymą, vis tiek nedalyvavo, o S. N. atsisakė atsakinėti į ieškovės klausimus. Tai rodo, kad šie atsakovai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, o tai patvirtina, kad jie namo nestatė, ir jis jiems nepriklauso, ir atvirkščiai, M. N. aktyviai dalyvavo ir įrodinėjo, kad statė tėvai. Ieškovė taip pat nurodo, kad nesutinka su skundo argumentais, jog K. ir S. N. turėjo pakankamai pinigų namui pastatyti bei žemės sklypui įsigyti. Nepagrįstai skunde nurodoma, kad 2002-2005 m. laikotarpiu S. ir K. N. turėjo pajamų 347 240 Lt, iš kurių 60 000 Lt gavo pagal preliminarias sutartis. Sutartys yra ne preliminarios, kaip kad nurodo skunde apeliantai, o „rankpinigių sutartys". Pagal CK 6.98 straipsnio 2 dalį rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus reikalinga notarinė forma. Atsakovai pagal šias sutartis įrodinėja nekilnojamojo turto įsigijimą, todėl joms buvo privaloma notarinė forma. Notarinės formos nesilaikymas daro sutartis negaliojančiomis. Be to, šiomis sutartimis kaip pajamų įrodymo šaltiniu remtis negalima, nes jų nuorašai tinkamai nepatvirtinti. Nesutinka, kad statybines medžiagas namo statybai už 80 000 Lt pirko S. N., nes tokių įrodymų nėra. Iš AB „Vilijampolės gelžbetonis“ išreikalautos PVM sąskaitos-faktūros patvirtina, kad tikrasis statybinių medžiagų pirkėjas buvo M. N.. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas neteisingai nustatė, kad atsakovai S. ir K. N. nuosavybę į ginčo namą įregistravo jau bylos nagrinėjimo metu. Teismas 2009-03-09 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - areštą žemės sklypui (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas Stasio ir K. N. vardu, o ginčo namui arešto taikyti negalėjo, nes viešame registre buvo įregistruotas tik leidimas vykdyti statybos darbus. Tai patvirtina 2009-04-01 VĮ „Registrų centro“ duomenų banko išrašas, kuriame nėra duomenų apie ginčo namo teisinę registraciją. Skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, t.y. CPK 185 straipsnio l dalį, taip pat nepagrįsti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, šalių elgesį, jų duotus paaiškinimus, pagrįstai pripažino ginčo namą bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priėmė teisingą sprendimą.
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro prielaidų panaikinti ar pakeisti priimtą teismo sprendimą.
Apeliantai paduotu apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad remiantis byloje pateiktais įrodymais labiau tikėtina, jog ieškovė R. N. ir atsakovas M. N. gyvendami santuokoje savo šeimos reikmėms ant M. N. tėvams K. N. ir S. N. priklausančios žemės su jų sutikimu pasistatė ginčo gyvenamąjį namą. Ginčydami šią teismo išvadą atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 178, 185 straipsniai), ir remdamasis vienais įrodymais, o atmesdamas kitus, nenurodė tai pagrindžiančių motyvų, todėl nepagrindė priimto teismo sprendimo (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Dėl bet kokios į bylą pateiktos medžiagos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Šalys taip pat pripažįsta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių, bet ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, nes ši taisyklė yra suformuluota kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2010, 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008 ir kt.). Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tačiau kolegija nesutinka, kad ieškovei nepateikus statybą patvirtinančių dokumentų nebuvo pagrindo patenkinti jos ieškinio reikalavimą. Byloje ginčo ir įrodinėjimo dalykas yra teisinis pagrindas, kuriuo ieškovė pretenduoja į nuosavybės teisių į ginčo gyvenamąjį statinį įgijimą. Pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą nuosavybės teisė, be kitų šiame įstatyme įvardytų pagrindų, įgyjama taip pat pagaminant naują daiktą. Ieškovė siekdama teismine tvarka įrodyti paminėtą nuosavybės teisių įgijimo teisinį pagrindą gali naudotis visomis įstatyme įtvirtintomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnis), ir tokia teisė negali būti ribojama reikalaujant tik konkrečios rūšies įrodymų, šiuo atveju statybą patvirtinančių įrodymų. Jei statybą pagrindžiantys dokumentai – projektas, leidimas, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, statybinių medžiagų įsigijimą ir statybos darbų atlikimą patvirtinantys dokumentai - būtų įforminti ieškovės ar jos sutuoktinio M. N. vardu, ginčo tikriausiai nekiltų arba jį būtų kur kas lengviau spręsti. Todėl byloje turi būti vertinami bet kurie tiek ieškovės pateikti įrodymai, tiek atsakovų atsikirtimai, kurie remiantis CPK 178 straipsniu taip pat turi būti įrodyti.
Nors byloje pateikti statybos dokumentai – paraiška projektavimo sąlygoms gauti (b.l. 43, t.1), projektas (b.l. 3-8, t.3), statybos leidimas (b.l. 39, t.1), pripažinimo tinkamu naudoti aktas (b.l. 44, t.1) įforminti, statytojais nurodant atsakovus K. N. ir S.N. tačiau ir šie dokumentai turi tam tikros įrodomosios reikšmės, nustatant, kad faktiniais ir tikraisiais statytojais buvo ieškovė ir jos sutuoktinis M. N., kadangi projekto vadove nurodyta ieškovė, o statybos leidimas buvo išduotas ir jį yra pasirašęs atsakovas M. N., beje, statybos dokumentuose jis nurodytas ir techniniu prižiūrėtoju. Tai paneigia atsakovo S. N. ir trečiųjų asmenų V. V. ir V. V. paaiškinimus, kad statybose nedalyvavo nei ieškovė, nei jos sutuoktinis, ir šie asmenys jų prie statybų niekada nematė. M. N., vykdydamas techninę priežiūrą negalėjo nedalyvauti statybose.
Šalys neginčija, o nurodyti statybos dokumentai pagrindžia, kad ginčo gyvenamasis namas buvo statomas ūkio būdu. LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 punkte numatyta, kad statyba ūkio būdu – statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad objektyvių statybos darbus pagrindžiančių įrodymų byloje nėra pateikta, kolegija šiuo požiūriu pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalims nepateikus pakankamai transporto važtaraščių, statybinių medžiagų pirkimo kvitų ir kitų statybos darbus patvirtinančių įrodymų, turi būti vertinami įrodymai, ar šalys galėjo nurodyti būdu savo darbu ir lėšomis pastatyti ginčo objektą. Vertinant atsakovo S. N. pateiktus statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus (b.l. 87-107, t.2) yra svarbi byloje nustatyta aplinkybė, kad nors ant atsakovo pateiktų dokumentų yra pasirašęs S. N., tačiau ieškovė byloje pateikė iš AB „Vilijampolės gelžbetonis“ gautus tų pačių dokumentų nuorašus (b.l. 69-73, t.3), iš kurių matyti, kad važtaraščius yra gavęs ir pasirašęs ne S. N., bet atsakovas M. N. ir kiti asmenys, ką iš dalies yra pripažinęs ir pats atsakovas S. N. savo paklausime nurodytai bendrovei (b.l. 136, t. 3). Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad negalima besąlygiškai remtis atsakovo S. N. pateiktais statybą pagrindžiančiais įrodymais, dėl ko ypatingą įrodomąją reikšmę įgyja įrodymai dėl šalių galimybės atlikti statybos darbus ir juos finansuoti.
Kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą, sutinka su teismo išvada, jog labiau tikėtina, kad piniginių lėšų ir galimybių pastatyti gyvenamąjį namą daugiau turėjo ieškovė ir jos sutuoktinis M. N., ir jie faktiškai šį namą pastatė. Ieškovės pateikti banko sąskaitos išrašai (b.l. 20-37, t.1) patvirtina, kad namo statybos laikotarpiu 2002-2004 m. jos sąskaitoje buvo tikrai nemažos piniginės lėšos, be to, tiek ieškovė, tiek atsakovas M. N. turėjo draudžiamų pajamų, verslo liudijimus, patentus, iš ko turėjo papildomų pajamų (b.l. 146, t.2, b.l. 80, 82, 84, 90, 122 t.3). Netgi patys atsakovai pripažįsta, kad statybos laikotarpiu ieškovė ir jos sutuoktinis turėjo apie 200 000 Lt pajamų. Vertinant ieškovės šeimos finansinį pajėgumą statybų laikotarpiu atsižvelgtina ir į tai, kad lėšos, gautos pardavus šalims bendrai priklausiusį butą (duomenys neskelbtini) pateko būtent į atsakovo M. N. sąskaitą, kas savo ruožtu patvirtina, kad ir šis butas faktiškai buvo ieškovės ir jo sutuoktinio nuosavybė, nors buvo įregistruotas jų ir tėvų vardu, todėl šios lėšos galėjo būti panaudotos gyvenamojo namo statybai (b.l. 40-42, t.1, 26, t.3). Nesant konkrečių įrodymų, kaip buvo panaudotos atsakovo lėšos, gautos pagal rangos sutartis, kolegija atmeta atsakovų apeliacinio skundo argumentus, kad atskaičius statybinių medžiagų įsigijimą, atsiskaitymą su samdytais darbuotojais jam likdavo tik 5-10 % užsakovų pervestos sumos. Byloje nustatyta aplinkybė, kad gyvenamojo namo statybos laikotarpiu ieškovė su atsakovu M. N. 2003 m. lapkričio 14 d. įsigijo kitą nekilnojamąjį turtą - kitos paskirties patalpas (duomenys neskelbtini) už 62 034 Lt (b.l. 99-102, t.3) nepaneigia jų galimybės tuo pačiu metu statyti gyvenamąjį namą, nes ieškovės ir jos sutuoktinio pajamos tikrai buvo pakankamos. Apeliacinio skundo argumentai, kad šių patalpų rekonstravimui sutuoktiniai išleido apie 271 870 Lt atmestini, kaip neįrodyti. Byloje pateiktas komercinis pasiūlymas (b.l. 74-79, t.3) tėra tik tam tikras pasiūlymas, galimų išlaidų paskaičiavimas, kuris nepatvirtina, kad jame nurodytos išlaidos ir buvo padarytos. Šis pasiūlymas nepasirašytas nei ieškovės, nei jo sutuoktinio.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas byloje pateiktų įrodymų pagrindu taip pat pagrįstai sprendė, kad atsakovai K. N. ir S. N. nebuvo nei fiziškai, nei finansiškai pajėgūs vykdyti statybą ūkio būdu, kadangi abu jie statybų laikotarpiu buvo senyvo amžiaus, o S. N. dar ir silpnos sveikatos būklės, ką patvirtina byloje pateikti medicininiais dokumentai (b.l. 3-51, t.2). Būtent dėl S. N. nustatytos sunkios sveikatos būklės ir atsižvelgiant į K. N. amžių ir jos galimybes atlikti statybos darbus atmestini atsakovų pateikti įrodymai apie jų 2005 m. deklaruotas dideles pinigines lėšas (b.l. 19-23, 48-54, t.3), nes šie atsakovai dėl nurodytų priežasčių negalėjo atlikti veiklos, numatytos verslo liudijimuose (b.l. 76-77, 131, t.1), kuri įvardinta kaip esamų statinių atstatymas ir remontas. Kitų reikšmingesnių pajamų šie atsakovai neturėjo, kadangi pateikti duomenys patvirtina, kad jie gaudavo nedideles nuolatines pajamas (b.l. 133-142, t.1). Šių atsakovų pateiktos rankpinigių sutartys apie jų neva gautas pinigines sumas už būsimą žemės sklypų pardavimą (b.l. 38-41, t.3) pripažintinos netinkamais įrodymais, kadangi jų advokatė pripažino, kad preliminarių sutarčių originalai nėra išlikę, ir ji negali jų pateikti (b.l. 43, t.3). Todėl tokie rašytiniai įrodymai neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 114 straipsnis, 198 straipsnio 2 dalis).
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė liudytojų parodymų turinį, todėl padarydamas tam tikras išvadas visų byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktiškai turėjo omenyje ir šiuos įrodymus, nors jų konkrečios įrodomosios reikšmės ir nenurodė. Liudytojų R. A., J. V., L. Z. ir E. S. M. parodymai (b.l. 101-105, t.4), atsižvelgiant į jų turinį, esminės įrodomosios reikšmės neturi, nes jais buvo tvirtinamos arba ieškovei, arba atsakovui palankios aplinkybės. Tretieji asmenys V. V., V. V. ir V. V. bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme nedalyvavo, jie tik pasinaudojo teise pateikti atsiliepimą į ieškinį, kuriuose iš esmės palaikė atsakovų poziciją. Pripažinus šių asmenų dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme būtinu, V. V. paaiškino, kad ji nežino, nei kas nei kaip dirbo prie statybų, o tretieji asmenys V. V. ir V. V., tvirtinę, kad statėsi S. N., o sūnaus M. ir jo žmonos nematė, negalėjo paaiškinti, kas jų vardu rašė atsiliepimą į ieškinį, o V. V., teigė, kad prisidėjimo prie skundo jis nerašė. Toks trečiųjų asmenų elgesys rodo, kad trečiųjų asmenų procesiniai dokumentai pateikti atsakovų interesais, todėl jų paaiškinimai taip pat vertintini, kaip neturintys esminės įrodomosios reikšmės.
Kolegija, atmesdama apeliacinį skundą, kartu atsižvelgia į tai, kad ginčas yra kilęs tarp buvusių sutuoktinių ir asmenų, itin artimais giminystės ryšiais susijusių su vienu iš jų, o su kitu – svainystės santykiais, todėl tokie santykiai buvo grįsti ypatingu ir visuotinu pasitikėjimu. Šeimos santykiuose gan plačiai taikoma tokia turtinių teisinių santykių formavimosi schema, kai sutuoktinių turto tikrasis teisinis režimas neatitinka apibrėžtojo turto sandoriuose ir išviešinto viešuosiuose registruose, nes tai neretai nulemia šeimos narių veiklos pobūdis, tie visuomenės narių elgesį įgyvendinant šeimos turtines teises įtakojantys veiksniai, dėl kurių galimi ir neretai naudojami įvairūs teisiniai mechanizmai, kurių pagalba siekiama apsaugoti šeimos narių turtinius interesus nuo įvairių rizikų. Todėl tokio pobūdžio bylose būtina siekti apsaugoti socialiai pažeidžiamų šeimos narių teisėtus interesus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). Vertinant šalių santykius šiuo aspektu, ieškinio pagrįstumą patvirtina tai, kad iš namo projekto matyti, jog namas buvo pritaikytas jaunos šeimos poreikiams, o ne senyvo amžiaus tėvams nes suprojektuotas garažas dviem automobiliams, gyvenamosios patalpos išdėstytos antrame namo aukšte, pirmame aukšte erdvus numatytas erdvus valgomasis su virtuve ir pan. Be to, atsakovai K. N. ir S. N. savo gyvenamąją vietą nuo 1990-1993 m. yra deklaravę kitoje vietoje, esančioje pakankamai toli nuo statomo gyvenamojo namo (b.l. 111, t.1), kas atsižvelgiant į S. N. sveikatos būklę galėjo sudaryti papildomų ir nemažų sunkumų statyti ginčo namą. Kad šis namas buvo statomas ne tėvų poreikiams patvirtina ir tas faktas, kad ginčo name nuo pat jo pastatymo ir ginčo pradžios gyveno ne tėvai, o ieškovės buvęs sutuoktinis su savo nauja šeima. Tai patvirtina ir atsakovų K. N. ir S. N. procesinis elgesys, kuomet jie nerodė aktyvaus asmeninio intereso ginti savo nuosavybės teises ir teismo posėdžiuose nedalyvavo net ir pripažinus jų dalyvavimą būtinu. Pripažinus atsakovų dalyvavimą būtinu apeliacinės instancijos teisme, K. N. atsisakė duoti paaiškinimus ir pasišalino iš posėdžio, o atsakovas S. N. negalėjo atsakyti į visus jam pateiktus su namo statyba susijusius klausimus. Tuo tarpu atsakovas M. N. itin aktyviai dalyvavo byloje, kas patvirtina, kad gyvenamasis namas vis tik buvo statomas jo šeimai, o ne tėvų poreikiams.
Nurodyti įrodymai yra pakankami ir pilnai pagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, taip pat duoda pagrindą susiformuoti ir kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad ieškinio reikalavimas yra patenkintas pagrįstai.
Nors atsakovai apeliaciniu skundu teigia, kad bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos neproporcingai, kadangi buvo atmesti trys, o patenkintas tik vienas reikalavimas, tačiau turi būti vertinamas ne tik patenkintų ir atmestų reikalavimų skaičius, bet turi būti atsižvelgta ir į reikštų reikalavimų esmę bei jų lyginamąjį svorį ir reikšmę. Esminis ginčas vyko dėl gyvenamojo namo nuosavybės, todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.
Žemesnės instancijos teismas
Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovų priteisė žyminį mokestį valstybei po 4226,66 Lt iš kiekvieno atsakovo. Sprendimu buvo patenkintas ieškovės turtinis reikalavimas dėl gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Ginčo namo vidutinė rinkos vertė yra 191 000 Lt (b.l. 51, t.2), todėl mokėtinas žyminis mokestis sudaro 4820 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi ieškovei žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (b.l. 21, t.4), iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis valstybei sudaro po 1606,66 Lt iš kiekvieno (4820 Lt : 3).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas kaip nepagrįstas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jis tik patikslintinas priteisto iš atsakovų žyminio mokesčio valstybei dalyje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, tik patikslinti jo dalį dėl žyminio mokesčio valstybei priteisimo iš atsakovų M. N., S. N. ir K. N., nustatant, kad iš šių atsakovų valstybei priteista žyminio mokesčio po 1606,66 Lt iš kiekvieno.
Priteisti ieškovei R. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų M. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) S. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) K. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 333,33 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.