- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-21
- Bylos Nr.
- N-575-2245-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-21-3-00689-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimo D. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. D. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad D. D. 2010 m. liepos 16 d., apie 22.01 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, vairavo automobilį „MB“, būdamas neblaivus (2,014 prom. alkoholio – vidutinis girtumo laipsnis), nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo ir draudimo poliso. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą D. D. atžvilgiu nutraukė. Teismas, atsižvelgė į liudytojų L. V., G. J., V. O., S. R. parodymus, į tai, kad policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, jog vairuotojas D. D. su pažeidimu nesutiko, tačiau jokio kito pasiaiškinimo byloje nepateikta, byloje yra tik vienas tarnybinis pranešimas, nors iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad pažeidimo faktą liudija M. R., į tai, kad D. D. girtumo fakto neneigia, tačiau šis faktas nėra įrodymas, jog vairavo būtent jis.
Šalies argumentai
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Institucija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei kartu su juo važiavusių asmenų paaiškinimais, tačiau neapklausė policijos pareigūnų J. B. ir M. R..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
D. D. yra kaltinamas padaręs ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje nustatytus administracinius teisės pažeidimus. ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius ATPK, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 40 litų. Tuo tarpu ATPK 126 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, <…> užtraukia baudą vairuotojams nuo 2 000 iki 3 000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nutarė administracinę bylą D. D. atžvilgiu nutraukti nustatęs, kad nepašalintos abejonės dėl to, kad jis vairavo ginčo transporto priemonę. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nurodytą išvadą padarė netinkami įvertinęs byloje surinktus įrodymus.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų tinkamų veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos.
Pažymėtina, kad D. D. teismo posėdyje paaiškino, jog jis nevairavo automobilio, o transporto priemonę vairavo G. J.. Analogišką aplinkybę nurodė ir liudytojai L. V., G. J., V. O. ir S. R. (b. l. 27, 31-32). Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų L. V., G. J., V. O. ir S. R. ryšį su apeliantu (jie yra D. D. draugai), daro išvadą, kad šie liudytojai yra suinteresuoti duoti tokius parodymus, kurie padėtų apeliantui išvengti administracinės atsakomybės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę pareigūnai J. B. ir M. R. apklausti nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais tiesiogiai pažeidimų mačiusių policijos pareigūnų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Tačiau Kauno rajono apylinkės teismas rėmėsi tik D. D., kuris suinteresuotas išvengti administracinės atsakomybės, paaiškinimais ir liudytojų L. V., G. J., V. O. ir S. R., kurie, kaip jau buvo minėta, taip pat yra suinteresuoti padėti apeliantui išvengti administracinės atsakomybės, parodymais, kurių teisingumas nėra patvirtintas byloje esančia rašytine medžiaga.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant D. D. nubaudimo klausimą Kauno rajono apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, neapklausti asmenys, kuriems gali būti žinomos šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Todėl Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas, 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.