Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-03-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-117-382/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-89-963/2019Nutarimas · 2019-02-12Klaipėdos apylinkės teismas
  2. AN2-117-382/2019Nutartis · 2019-03-28Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
AN2-117-382/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00027-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Pocius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-117-382/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00027-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 28 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 12 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. M. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-18097-2018 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 300 (trijų šimtų) Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 1 (vieneriems) metams už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 25 d. 7.30 val. (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volkswagen Tiguan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai nustatytas lengvas (0,43 promilės) girtumo laipsnis. Tokiu būdu H. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą.

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. sausio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas H. M. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimo panaikinimo. Skunde teigta, kad, neįvertinus jo pateiktos VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės išvados, buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas, todėl jis turi būti panaikintas, o byla nutraukta.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 12 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. M. skundas patenkintas: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-18097-2018, kuriuo H. M. už nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta 300 (trijų šimtų) Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 (vieneriems) metams, panaikintas ir administracinio nusižengimo byla H. M. nutraukta.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas R. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 12 d. nutarimą ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-18097-2018.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2018 m. lapkričio 25 d. 7.30 val. H. M. alkotesteriu „Alcotest 6810 Nr. ARBF-0236“ nustatytas 0,41 promilės girtumas transporto priemonės vairavimo metu ir nėra duomenų, objektyviai leidžiančių teigti, kad pareigūnai, tikrindami asmens neblaivumą alkotesteriu, būtų pažeidę teisės aktų reikalavimus. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismo nutarime nurodyta, kad H. M. iš pat pradžių neigė, jog vairavo būdamas neblaivus, tačiau administracinio nusižengimo protokole asmens ranka yra įrašytas žodis „Sutinku“, o pats protokolas asmens pasirašytas. Vyriausioji patrulė V. K. 2018 m. lapkričio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad, bendraujant su H. M., nuo asmens sklido alkoholio kvapas, ir jis pripažino, kad vakare buvo vartojęs alkoholį.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nuomone, byloje esantys neatitikimai tarp 2018 m. lapkričio 25 d. 7.30 val. pareigūnų naudoto alkotesterio rodmenų ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto duomenų negali būti teigiamai vertinami H. M. naudai. Pažeidėjo neblaivumo laipsnis 2018 m. lapkričio 25 d. 7.30 val. buvo toks, už kurį ANK 422 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę. Remiantis teismų praktika, asmens neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atliktos medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, kurie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Pateiktame „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte“ nurodyta, kad iš H. M. 8.15 val. paimtas 60 ml biologinės terpės (kraujo) bandinys, tačiau minėto bandinio tyrimo duomenų nėra.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo H. M. prašo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu H. M. buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Tiek iš H. M. skundo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, tiek iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus apeliacinio skundo yra matyti, jog administracinio nusižengimo byloje yra kilęs ginčas dėl H. M. kaltės vairavus transporto priemonę esant neblaiviam. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išvada, kad byloje esantys duomenys neįrodo, jog H. M. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą.

ANK 422 straipsnio 5 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, bylos duomenys patvirtina, jog H. M. neblaivumo tyrimas buvo atliktas 2018 m. lapkričio 25 d. 7.30 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARBF – 0236, 0812601 (b. l. 9–10). Jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,43 promilės. Surašant administracinio nusižengimo protokolą, H. M. grafoje „Asmens pasiaiškinimas ir pastabos“ nurodė „Sutinku“ (b. l. 9). Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, toks prierašas administracinio nusižengimo protokole savaime nesuponuoja išvados, kad H. M. sutiko su išvada, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kadangi tuoj po policijos pareigūnų atliktos neblaivumo patikros administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę neblaivumą pasitikrinti pakartotinai, t. y. su nustatytu neblaivumo laipsniu nesutiko. Tai tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas H. M., nors ir vairavo transporto priemonę, vakare vartojęs alkoholį, tačiau tai nepatvirtina, jog jis patikrinimo metu buvo apsvaigęs.

Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal apeliacinį skundą, atsižvelgęs į visą susidariusią situaciją, apygardos teismas mano, kad H. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, kadangi jis vairavo automobilį būdamas blaivus. H. M. neigė vairavęs būdamas neblaivus, nesutikdamas su alkotesterio duomenimis, nepraėjus valandai laiko nuo policijos pareigūnų patikrinimo, nuvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur buvo patikrintas medikų. Byloje esantis VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2018 m. lapkričio 25 d. 8.15 val. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas patvirtina, kad H. M. iškvėptame ore alkoholio nebuvo, t. y. 8.15 val. nustatytas 0,00 promilės bei 8.30 val. nustatytas 0,00 promilės blaivumas (b. l. 13–14). Administracinio nusižengimo protokole užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 25 d. 7.30 val. H. M. iškvėptame ore buvo 0,43 promilės alkoholio koncentracija, o įvertinus prietaiso paklaidą 0,02 promilės, galima daryti prielaidą, kad H. M. iškvėptame ore galbūt buvo 0,41 promilės alkoholio (b. l. 9–10). Pažymėtina, kad leistina alkoholio norma yra 0,4 promilės. Taigi, atsižvelgus į prietaiso paklaidą, H. M. iškvėptame ore alkoholio koncentracija tik labai nežymiai viršijo leistiną normą. Įvertinant tai, buvo priimtas sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo H. M. ir jam išduotas siuntimas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumui ir (arba) apsvaigimui nustatyti (b. l. 12). H. M. su siuntimu nedelsdamas nuvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur, jį apžiūrėjus ir paėmus jo kraują, alkotesteriu buvo nustatyta, kad H. M. yra blaivus (b. l. 13–14). Taigi apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad policijos pareigūnas, priimdamas nutarimą, privalėjo įvertinti visą bylos medžiagą ir padaryti teisingą išvadą. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad H. M. 2018 m. lapkričio 25 d. 7.30 val. vairavo automobilį blaivus. Atsižvelgdamas į išdėstytus faktus, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog H. M. nepadarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo.

Apygardos teismas papildomai pažymi, jog visų pirma patikrinimo alkoholio matuokliu metu H. M. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,43 promilės, jis nedaug viršijo girtumo ribą, kuriai esant asmenys apskritai netraukiami administracinėn atsakomybėn. Antra, alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja. Suaugusio žmogaus kraujyje jam esant ramybės būsenos per 1 val. vidutiniškai oksiduojasi 0,15 promilės alkoholio. Taigi darytina išvada, jog kol H. M. nuvažiavo iki medicinos įstaigos, alkoholio kiekis jo kraujyje galėjo sumažėti. Vis dėlto per kelionės laiką alkoholio kiekis H. M. organizme negalėjo oksiduotis visiškai, t. y., asmeniui nustačius 0,43 promilės neblaivumo laipsnį, per 45 minutes girtumas visiškai išnykti negalėjo. Atsižvelgiant į visa tai, kas yra aptarta, būtina pažymėti, kad teismų praktikoje yra pasisakyta, jog tam, kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto papildomo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Vis dėlto nagrinėjamu atveju yra pagrindas abejoti pareigūnų 2018 m. lapkričio 25 d. 7.30 val. atliktu H. M. neblaivumo patikrinimu, kadangi byloje nėra pateikti alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARBF – 0236, 0812601, tinkamumo naudoti sertifikatas ir kalibravimo pažyma, o tai, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju pareigūnų alkotesteriu atlikto H. M. patikrinimo rezultatai nelaikytini visapusiškai objektyviais ir patikimais.

Pažymėtina, jog nors apeliaciniame skunde yra atkreiptas dėmesys, kad pateiktame „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte“ nurodyta, kad iš H. M. 8.15 val. paimta 60 ml biologinės terpės (kraujo) bandinys, bet minėto bandinio tyrimo duomenų nėra, tačiau tai nepašalina kilusių abejonių dėl H. M. transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, kuris reiškia, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Be to, pagal ANK 567 straipsnio 3 dalį, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Įvertinus policijos pareigūnų alkotesteriu nustatytą itin nežymiai leistiną ribą viršijantį 0,43 promilės neblaivumo laipsnį bei Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte padarytą išvadą apie H. M. visišką blaivumą, konstatuotina, kad byloje esama abejonių, kurios negali būti pašalintos, t. y. surinktų duomenų nepakanka padaryti išvadai, kad H. M. 2018 m. lapkričio 25 d. 7.30 val. (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volkswagen Tiguan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutarimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 12 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Pocius