Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

JONAS INTA, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. I. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis 2013 m. birželio 23 d., apie 0.30 val., (duomenys neskelbtini), jo sugyventinei I. K. priklausančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,06 promilių girtumas), konflikto su sugyventine I. K. metu, tyčia, ją pastūmė į petį, dėl ko ji nugriuvo ant sofos - lovos, ir sudavė jai kumščiu į kairę ir dešinę veido puses, padarydamas kraujosruvas ties kaire ir dešine akimis, taip mušdamas ir smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai I. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. I. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. birželio 23 d. vakare sau parsinešė alaus, o sugyventinei I. K. sidro, kuriuos išgėrė. Vėliau jis nuėjo pasižiūrėti iki savo buto, ir lauke buvę asmenys, išgirdę, jog jis „J.“, pakvietė jį išgerti. Taip jis lauke išgėrinėjo ir padaugino alkoholio, todėl toliau nieko nepamena, tačiau prisipažįsta, jog galėjo sumušti savo sugyventinę, su kuria kartu gyvena 5 metus. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusios ir su ja susitaikė. Nurodė, jog jo nusikalstamiems veiksmams įtakos turėjo girtumas, kadangi jis tą vakarą buvo girtas, būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, nukentėjusioji ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo J. I. kaltė be jo paties visiško prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais:

2013-06-23 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto bei pridėtomis fotolentelėmis, kur nurodyta, jog 2013-06-23 apie 12.15 val. į namus, atėjo neblaivus sugyventinis J. I., tarp jų kilo žodinis konfliktas ir J. I. iš kojos spyrė I. K. į veidą, bei daužė ją kumščiais (6-7, 11-12 b. l.);nukentėjusios I. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog su J. I. ji kartu gyvena truputį ilgiau negu 5 metai. J. I. tame pačiame name turi nuosavą butą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jie gyvena jos bute. 2013-06-23 vakare ji sugrįžo į namus iš sodo, ir su sugyventiniu J. I. pradėjo girtauti namuose. J. I. gėrė alų, o ji gėrė sidrą, iš viso ji išgėrė 1,5 litro sidro, o J. I. išgėrė 2 litrus alaus. Kai baigė gerti alkoholį J. I. išėjo į savo butą trečiame aukšte ir sugrįžo apie vidurnaktį. Kai parėjo pas ją, J. I. buvo daug išgėręs, nes matėsi, kad akys yra „išsprogusios“. Parėjęs į namus J. I. pradėjo šaukti ant jos, kur ji valkiojosi? Taip tarp jų kilo žodinis konfliktas ir J. I. ją pastūmė į petį ant sofos- lovos, jis ją pastūmė nestipriai, bet kadangi ji nesitikėjo, kad gali pastumpti, ji neišlaikiusi pusiausvyros nugriuvo ant sofos- lovos. Tas stūmimas nebuvo stiprus. Kai ji nugriuvo ant sofos- lovos, J. I. jai sudavė smūgį kumščiu į kairę veido pusę, o kai ji pasuko galvą į kitą pusę ir bandė prisidengti veidą, tada jai kumščiu J. I. dar sudavė vieną smūgį į dešinę veido pusę. Abu smūgiai buvo stiprūs, nes vėliau pamėlynavo apie abi akis, buvo praskelta kakta virš dešinio antakio, todėl stipriai bėgo kraujas. Daugiau smūgių J. I. jai nesudavė ir išėjo iš buto. Ji paprašė, kad kaimynė iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), B. N. iškviestų greitąją. Vėliau atvyko policininkai ir jie išėjo ieškoti į trečią aukštą J. I., o vėliau išvežė į policiją. Tuo metu buvo atvažiavusi ir greitoji med. pagalba, ją apžiūrėjo gydytoja, kuri užklijavo pleistrą ant praskeltos vietos kaktoje, suleido vaistų, kadangi ji jautėsi gerai, jai nesvaigo galva ir nepykino, todėl ji atsisakė vykti į ligoninę. Kai po paros į namus sugrįžo J. I., visą laiką tylėjo, nors ji klausė, kodėl šis taip padarė ir sumušė ją. Po kiek laiko J. I. jos atsiprašė ir pripažino, kad ją sumušė. Ji J. I. nereiškia jokio civilinio ieškinio, jai nepadaryta nei moralinė, nei materialinė žala. Tai, kad ją J. I. pastūmė ant lovos, jai neskaudėjo ir nebuvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau kai buvo suduoti smūgiai į veidą jai skaudėjo, dabar yra mėlynės ant veido aplink akis. Į gydytojus ji daugiau nesikreipė ir nesigydė (13 b. l.);asmens blaivumo testo rezultatu, kur nurodyta, kad 2013-06-23 0.57 val. I. K. nustatytas 2,47 promilių girtumas (15 b. l.);asmens blaivumo testo rezultatu, kur nurodyta, kad 2013-06-23 1.07 val. J. I. nustatytas 2,06 promilių girtumas (33 b. l.);2013-06-28 susitaikymo protokolu, kuriame nuodyta, kad kaltinamasis J. I. savo kaltę dėl nusikaltimo visiškai pripažįsta, atsiprašė nukentėjusios I. K. ir su ja susitaiko. Nukentėjusioji priėmė kaltinamojo atsiprašymą ir su juo susitaikė bei jokių pretenzijų kaltinamajam neturi (51 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. I. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – paties kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir fotolentelėmis, nukentėjusiosios parodymais bei kita byloje esančia medžiaga.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.

Išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis būdamas girtas, asmeninio konflikto su nukentėjusiąja I. K. metu, ją pastūmė ant sofos-lovos, kur sudavė jai kumščiu į kairę ir dešinę veido puses, padarydamas kraujosruvas ties kaire ir dešine akimis, taip jai sukėlė fizinį skausmą. Agresyvus, aktyvus kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad jis atlieka veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. dispozicijoje ir to norėjus.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis LR BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad J. I. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo J. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), kadangi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo labai girtas, girtumas turėjo įtakos jo veiksmams ir būdamas blaivas jis taip nebūtų pasielgęs.

Kaltinamasis J. I. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja, kuri civilinio ieškinio nereiškė, yra bedarbis registruotas darbo biržoje (27 b. l.), tačiau iki registracijos darbo biržoje buvo dirbantis (25-26 b. l.), administracine tvarka baustas daugiau nei prieš metus laiko (20-22 b. l.), anksčiau teismo teistas, tačiau teistumas išnykęs (18-19 b. l.), todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 38 str. 1 d.). Esant šioms aplinkybėms J. I. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Atleidus kaltinamąjį J. I. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 50 valandų nemokamų darbų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 70 straipsnis).

Išaiškintina J. I., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (LR BK 38 straipsnio 3, 4 dalys). Taip pat išaiškintina J. I., jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal LR BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (LR BK 74 straipsnio 2 dalis).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. I. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2013-06-28 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (46, 47 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 str. 5 d., 297 str., 301-308 str., baudžiamojo kodekso 38 str., 67 str., 70 str., teismas,

nusprendžia:

J. I. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, baudžiamąją bylą nutraukti ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. I. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti J. I., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. I., jog bet kokia teismo paskirta LR BK 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.

Išaiškinti J. I., jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal LR BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė