Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 81/04-593 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

4. Nuteistasis E. B. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuri jam būtų palankesnė.

4.1. Nuteistojo skunde nurodoma, kad priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas vadovavosi BVK 8 straipsnio 1 dalimi. Teigiama, kad BVK 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms prieštarauja BVK 157 straipsnio 4 dalis ir 2015 m. birželio 23 d. priimtam BVK pakeitimo įstatymui Nr. XII-1818. Nuteistojo manymu, minėti prieštaravimai yra įstatymų kolizijos atvejis ir pažymima, kad įstatymų kolizijos atveju teismas privalo taikyti vėliausiai priimtą įstatymą, numatantį švelnesnę nuteistojo padėtį. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog BVK 8 straipsnio 1 dalis pažeidžia BVK 157 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kuriame numatytas nuteistųjų integracijos tikslas ir paneigia lygtinio paleidimo prasmę. Be to, nuteistojo skunde teigiama, kad bausmės trukmė yra nustatoma apkaltinamuoju nuosprendžiu, o kokia dalis paskirtos bausmės turi būti atlikta numato BVK 157 straipsnis, todėl bet kokios spekuliacijos šiuo klausimu prieštarauja įstatymų nustatytai tvarkai. Taipogi nurodyta, kad tais atvejais, kuomet teismai susiduria su bausmių taikymą reglamentuojančių teisės aktų spraga, jie turi vadovautis BVK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismai ir kitos institucijos privalo veikti pagal nustatytus bausmių vykdymo principus.

4.2. Taip pat nuteistojo skunde pažymima, kad nuteistieji atlikdami laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose praleidžia tam tikrą laiko tarpą, per kurį sumažėja (ar net pranyksta) draugų ir šeimos palaikymas. Todėl, suėjus bausmės atlikimo terminui ar lygtinio paleidimo momentui jie neretai neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, o jų socialiniai įgūdžiai sumažėja iki minimumo. Taip pat teigiama, jog minėtos aplinkybės turi neigiamos įtakos nuteistųjų įsidarbinimo galimybėms, kadangi dauguma darbo vietų yra siūloma būtent per socialinius ryšius ir nurodoma, kad laisvės atėmimo bausmės trukmė ir gyvenamosios vietos neturėjimas „signalizuoja“ apie tam tikras asmens savybes (pvz. nepatikimumą), kurios gali dar labiau apsunkinti nuteistųjų įsidarbinimo ir integracijos į visuomenę procesus.

4.3. Be kita ko nuteistojo skunde nurodyta, jog jis yra atlikęs 1/3 bausmės, bausmės atlikimo metu dirba VšĮ „Mūsų amatai“ metalo apdirbimo ceche, nei karto nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, yra tris kartus skatintas, bei lankė socialinės reabilitacijos ir psichologijos užsiėmimus, o būdamas laisvėje planuoja įsidarbinti UAB (duomenys neskelbtini), bei atkreipiamas dėmesys į tai, jog BVK 157 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas teisinis reglamentavimas turi būti įgyvendinimas, o ne būti tik teorine galimybe. Atsiliepimų į nuteistojo E. B. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. B. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Kaip matyti iš teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos, E. B. atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus formaliuosius lygtinio paleidimo, su intensyvia priežiūra, kriterijus – jis yra atlikęs 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą ir remiantis tuo atsisakė taikyti E. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokiam žemesnės instancijos teismo sprendimui pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

8. Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Tačiau, iš apygardos teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju minėtas balų pokytis neegzistuoja. E. B. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog tiek pirminio (atlikto 2018 m. gruodžio 31 d.), tiek pakartotinio (atlikto 2019 m. rugpjūčio 1 d.) nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metu buvo nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 69 balai. Pažymėtina, jog minėto vertinimo metu nustatyta statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 20 balų, o tai reiškia, kad likusieji 49 balai yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo. Šiuo atveju toks didelis dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo E. B. daroma pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu toks didelis dinaminių balų egzistavimas patvirtina ir tai, jog nuteistojo E. B. pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai jog E. B. pataisos procesas dar nėra baigtas, o jo daroma pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama lygtinio paleidimo instituto taikymui patvirtina ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 81/04-566, kurioje nurodyta, kad nuteistojo elgesį veikia asocialios nuostatos, jis yra nelinkęs paklusti visuomenės vertybėms, yra ganėtinai impulsyvus (ypač kai sąmonę veikia narkotinės medžiagos ar alkoholis) ir nepakankamai suvokiantis pasekmes. Vertinant E. B. pažangą pataisos proceso metu svarbu atsižvelgti ir į tai, jog nepaisant to, kad nuteistajam, net ir vykdančiam visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvaujančiam pozityvaus užimtumo priemonėse, vis dar nustatomi keturi kriminogeniniai veiksniai (t. y. didelis teistumų skaičius (praeityje teistas 8 kartus), ryšiai (dėl blogų santykių ir smurtavimo išsituokė su žmona, šiuo metu nebendrauja ir su motina), gyvenimo stilius ir draugai (linkęs elgtis nerūpestingai ir rizikingai) bei emocinė gerovė (būdamas stresinėse situacijose gali pasielgti spontaniškai savo paties atžvilgiu). Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog teikdamas Komisijai prašymą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, nuteistasis kaip savo būsimos gyvenamosios vietos adresą nurodė savo motinos namų adresą (2018 m. gruodžio 17 d. buvo gautas pranešimas, kad ji sutinka E. B. priimti gyventi pas save), tačiau vėliau nurodė su motina susipykęs ir ketinantis gyventi pas draugą. Teisėjų kolegijos vertinimu minėta aplinkybė tik dar kartą patvirtina E. B. nepastovumą ir nesugebėjimą palaikyti glaudžių santykių su jam artimais žmonėmis, kas šiuo atveju neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir verčia abejoti jo sėkminga integracija į visuomenę. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu nuteistojo E. B. integraciją į visuomenę stipriai apsunkins ir jo turimi finansiniai įsipareigojimai – aukščiau minėta socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog iš nuteistojo priteistas 3958,65 eurų dydžio žalos atlyginimas, tačiau šiuo metu jis yra atlyginęs tik 181,2 euro.

10. Pažymėtina ir tai, jog iš apygardos teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog egzistuoja ir teigiami nuteistojo E. B. elgesio pokyčiai, t. y. jis dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, bausmės atlikimo metu dirba, o bausmės atlikimo metu nei karto nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, nustatytų teigiamai E. B. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, jog nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

11. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistojo skunde ir teigiama, jog BVK 157 straipsnio nuostatoms prieštarauja BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės individualizavimo principas ir tai laikytina įstatymų kolizija, kurios atveju teismas privalo taikyti vėliausiai priimtą įstatymą, numatantį švelnesnę nuteistojo padėtį ( t. y. šiuo atveju BVK 157 straipsnį), tačiau toks skundo argumentas atmetamas kaip visiškai nepagrįstas. BVK 157 straipsnyje yra nurodytos lygtinio paleidimo sąlygos ir jo taikymui keliami reikalavimai. Tuo tarpu, BVK 8 straipsnyje įtvirtintas bausmės vykdymo individualizavimo principas, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą. Taigi, minėtos įstatymų nuostatos viena kitai neprieštarauja, o priešingai – viena kitą papildo ir, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, tarp jų neegzistuoja jokie prieštaravimai, sudarantys pagrindą besąlygiškam BVK 157 straipsnio nuostatų taikymui.

12. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu E. B. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Analogišką išvadą skundžiamoje nutartyje padarė ir apylinkės teismas, todėl nėra jokio pagrindo ją keisti nuteistojo gynėjos skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo E. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.