- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-24
- Bylos Nr.
- T-75-878/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Nuteistasis
- P. S.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 357–18 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. S. (P. S.) patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, taikant 63 straipsnio 4 dalį, 5 dalį, 9 dalį, 65 straipsnį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams (įsiteisėjo 2019 m. liepos 11 d). Bausmės pradžia – 2019 m. balandžio 11 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 8 d. (užskaitytos 3 dienos). Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2019 m. balandžio 19 d. Liko atlikti 1 metai 2 mėnesiai 9 dienos laisvės atėmimo bausmės.
Nuteistasis P. S. atliko įstatymo numatytą 1/3 bausmės dalį, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijai pristatomas pirmą kartą.
Komisija nutarime nurodė, jog P. S. anksčiau teistas 6 kartus. Nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu vertinamas teigiamai. Baustas ar skatintas nebuvo. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, siekė prasmingo užimtumo, šiuo metu mokosi baldžiaus specialybės. Dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, Anoniminių alkoholikų grupės susirinkimuose, „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ ir kitose veiklose. Visa tai rodo nuteistojo norą keistis teigiama linkme. Jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas, planuoja įsidarbinti pas giminaičius. Socialiniai ryšiai su artimaisiais stiprūs ir artimi, jaučia jų paramą ir palaikymą. Pozityviai žvelgia į ateitį. Pripažįsta, jog vienas iš pagrindinių veiksnių, lėmusių nusikaltimus, buvo alkoholio vartojimas, tačiau šią problemą sprendžia. Planuoja kurti šeimą, mokėti ieškinius ir gyventi blaiviai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai žemėjo nuo 75 balų iki 68 balų. Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija bei jo nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių suvokimas yra pakankamas, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius yra ženkli ir sudaro pagrindą manyti, kad jis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Komisijos 2020 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 357–18 atsisakoma patvirtinti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.
Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu asmuo vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam P. S. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šiuo metu P. S. atlieka laisvės atėmimo 2 metams bausmę už apysunkio nusikaltimo padarymą. Praeityje P. S. jau yra net 6 kartus teistas už įvairius nusikaltimus. Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja P. S. ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei padarytų tokią įtaką jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.
Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika, bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo P. S. nusikalstamo elgesio rizika sudaro 68 balus ir yra vertinama kaip vidutinė. Nuo ankstesnio vertinimo P. S. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 7 balais (buvo 75), tai vertinama teigiamai, tačiau iš likusių balų tik 25 balus sudaro statiniai balai ir net 43 balus sudaro dinaminiai, kintantys balai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo absoliučiai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti.
Vertinant P. S. mąstymą ir elgesį, teigiamai vertinama tai, jog jis geba adekvačiai įvertinti ir analizuoti savo poelgius nusikaltimų kontekste. Geba įvardinti veiksnius, lėmusius jo nusikalstamumą. Pripažįsta, jog vienas pagrindinių – alkoholio vartojimas, kadangi visi jo nusikaltimai įvykdyti esant neblaiviam, todėl bausmės atlikimo metu stengiasi spręsti turimas problemas. Šiuo metu dalyvauja Anoniminių alkoholikų grupės susitikimuose, baigė elgesio korekcijos programą kurioje sprendė alkoholio vartojimo problemą. P. S. suvokia, kokią negrįžtamą žalą tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai savo neapgalvotu poelgiu padarė sau ir aplinkiniams, to gailisi, kiek galėdamas aukoms dengė žalą, atsiprašė. Nuteistasis pozityviai kalba apie ateities tikslus, žada susirasti darbą, mokėti ieškinius, padėti savo artimiesiems, kurti šeimą, gyventi blaivų gyvenimą. Pokalbio metu nėra kategoriškas, gebantis suprasti kitų požiūrį. Tačiau neigiamai vertinama tai, jog P. S. nusikaltimuose būdingas spontaniškumas, jis pripažįsta, jog nusikalsdavo, veikiamas spontaniškumo. Nors, kaip pats P. S., teigia problemų dėl finansų įprastai jam nekildavo, kadangi nestokojo darbinės motyvacijos ir dirbo, tačiau vis dėl to kai kuriais atvejais jis motyvuojamas lengvai prasimanomais pinigais. Nors agresyvus ar savitvardos stokojantis elgesys įprastai gyvenime ar nusikaltimuose P. S. nebuvo būdingas, tačiau praeityje jis buvo nuteistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą – sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat vairavo automobilį neblaivus, tokiu būdu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams asmenims. Neigiamai vertinama ir tai, jog P. S. turi polinkį minimalizuoti galimas savo poelgių pasekmes, o tai gali lemti, jog jis išėjęs į laisvę darys naujas nusikalstamas veikas.
P. S. nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Nuteistojo teigimu, jis su buvusiais bendrininkais ryšių nepalaiko, tačiau pažymėtina, jog P. S. šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę, tad jo bendravimo galimybės suvaržytos. Negalima garantuoti, jog, būdamas laisvėje, jis tikrai sugebės atsiriboti nuo neigiamos reputacijos asmenų, juolab, kad ir socialinio tyrimo išvadoje gyvenimo stilius ir draugai išlieka kriminogeniniu veiksniu.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dar vienu kriminogeniniu veiksniu išlieka P. S. lėšų tvarkymas ir pajamos. Jis turi ieškinių, kuriuos, kaip pats teigė, laisvėje dengė iš gaunamo atlyginimo. Pataisos namuose P. S. atžvilgiu vykdomųjų raštų gauta už 288,31 Eur. Ieškinio nuteistasis nedengia. Akivaizdu, jog turimi finansiniai įsipareigojimai laisvėje apsunkins P. S. integraciją į visuomenę ir padidins riziką vėl nusikalsti. Juolab, kad ir pats P. S. pripažino, jog nusikalto būtent dėl lėšų trūkumo.
Socialinio tyrimo išvadoje P. S. emocinė gerovė taip pat nurodyta kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių. Nors bausmės atlikimo metu stebima pagerėjusi nuteistojo emocinė būsena (lyginant su perkėlimo į Alytaus pataisos namus laikotarpiu), savivertė, šiuo metu savęs vertinimas adekvatus, geba įvardinti tiek stipriąsias, tiek silpnąsias savo asmenybės puses, tačiau atvykus į pataisos įstaigą, buvo pastebima koncentracija ir pernelyg didelis susirūpinamas artimųjų pablogėjusia padėtimi dėl jo poelgių ir situacijos, padidėjęs P. S. jautrumas. Šiuo metu suicidinių minčių teigia neturintis, tačiau praeityje yra mėginęs nusižudyti.
Kiekvienu atveju vertinant situaciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką jis privalo elgtis nepriekaištingai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog P. S. viso bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka. Tačiau teismas pažymi, jog ši aplinkybė sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją, juolab, kad ir skatintas už nepriekaištingą elgesį P. S. nebuvo nė karto.
Teismas daro išvadą, jog nuteistasis P. S. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam dar negali būti taikomas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant ją su jau atlikta bausmės dalimi, yra didelė – daugiau kaip 1 metai 2 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.
Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Komisijos 2020 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 357–18 dėl nuteistojo P. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 357–18 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. S. (P. S.).
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.