Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Nijolei Šiaudinienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, susituokęs, darbo biržoje įregistruotas bedarbis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, naudodamas prieš mažametį šeimos narį K. O., gimusį (duomenys neskelbtini), fizinį smurtą – 2016 m. spalio 20 d., apie 20 val., smogdamas šepečio kotu per kairį žastą, sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą; 2016 m. gruodžio mėnesį nuo 7 dienos 13 val. 50 min. iki 8 dienos 8 val., suduodamas diržu per sėdmenis, padarydamas poodinę kraujosruvą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą; 2017 m. sausio mėnesio pradžioje, iki 9 dienos, suduodamas diržu per juosmens kairę pusę, padarydamas kraujosruvą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą – sukėlė jam praeinantį psichikos sutrikimą – kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, dėl kurio K. O. ilgai sirgo – sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis M. J. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad su L. J. pradėjo gyventi po jos skyrybų su vyru. Mėgino įsikurti Vilniuje, bet nepavyko, todėl grįžo į Kazokinę ir čia apsigyveno kartu su visa šeima. 2016 m. spalio 20 d. buvo atsitikimas, kai K. sudavė per ranką šluotos galu. Tą dieną bute tvarkėsi, šlavė grindis, o vaikai aplink lakstė ir trukdė dirbti. Liepė jiems eiti į kambarį ir netrukdyti, bet K. vis prabėgdavo ir prabėgdavo. Nesusivaldė ir sudavė jam šluotos kotu. Kai apie tai tapo žinoma darželyje, pats paskambino auklėtojai ir prisipažino. Buvo pakviestas į darželyje vykusį pedagogų posėdį, kuriame svarstė tą įvykį. Ten taip pat prisipažino smurtavęs, bet vis tiek buvo iškviestas į policiją. Su K. tėvu K. O. susitaikė. Po 2016 m. spalio 20 d. įvykio jokio smurto prieš vaikus nebuvo. Patys vaikai išdykaudami susistumdydavo, galėjo susižaloti, bet jis prieš juos nesmurtavo, priešingai laikėsi tam tikru atstumu, nenorėdamas problemų nei sau, nei šeimai. 2016 m. gruodžio mėnesį nekilo klausimų dėl mėlynių ant K. kūno, nebuvo jokių priekaištų. Tik po Kalėdų švenčių, kai paėmė vaiką, pradėjo kaltinti, kad mušė jį diržu. Tai iš viso neįmanoma, nes dėl savo kūno formos ypatybių diržo nenešioja ir tokio daikto namuose nėra. Smurtu iš pradžių buvo apkaltinta sutuoktinė, o po to dėl to paties apkaltino jį. Mano, kad taip padaryta nusprendus pulti silpnesnį, t. y. jį, nes anksčiau yra teistas. Kodėl K. smurtautoju įvardina jį, nesupranta, bet mano, kad taip gal yra dėl pirmo patirto smurto.

Nukentėjusysis K. O., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui ir dalyvaujant psichologui, aiškino, kad skausmą jam sukėlė M., mušdamas diržu ir šluotos galu (t. 2, b. l. 47-55).

Liudytoja J. Č. paaiškino, kad dirba auklėtoja Ignalinos mokykloje „Šaltinėlis“. K. O. jos auklėtiniu buvo ketverius metus. Su M. J. susipažino 2016 m. rugsėjo mėnesį, kai socialiniuose tinkluose buvo paviešintas K. O. ir kitų L. J. vaikų tėvo K. O. nuosprendis. Išgirdo šnekas, kad dėl to mokykloje vyksta patyčios iš K. ir K. O.. Dėl tokių dalykų viešinimo išsakė priekaištus L. J.. Tada ji atvedė į mokyklą M. J., kuris aiškino, kad į tą šeimą atėjo padėti motinai ginti skriaudžiamus vaikus. L. J. šeimoje vaikai tinkamai neprižiūrimi ir apie tai jai sakydavo, o L. J. dėl to pykdavo. K. protingas, gabus ir sumanus vaikas, bet turi kalbos sutrikimą, blogai kalba, turi problemų dėl tuštinimosi. Ne kartą ragino motiną nuvežti jį tirti į Raidos centrą, bet ji vaiko niekur nevežė. K. praktiškai kiekvieną kartą ateidavo į darželį nešvariu užpakaliuku, išsituštinęs į kelnaites ir jį reikėdavo nuprausti. 2016 m. spalio 21 d. ant K. rankos pamatė didelę kraujosruvą. Paklausė, kas tai padarė. K. labai prastai kalba, bet ji supranta, ką jis nori pasakyti, nes jau ketverius metus su tuo vaiku nuolat bendrauja. Į klausimą, kas mušė, K. pasakė, kad M.. Vardo jis neištarė, bet pasakė „Min“, o taip jis įvardija M.. Paklaustas, kuo mušė, K. nubėgo prie auklytės spintos ir parodė į šepečio kotą. Vakare K. pasiimti atėjo L. J.. Paklausė apie kraujosruvą ant K. rankos, bet motina kategoriškai teigė, kad jo niekas nemušė. Tada dar kartą paklausė K. ir jis prie motinos pasakė, kad M. ir vėl parodė šepečio kotą. 2016 m. gruodžio 8 d. ryte K. vėl atėjo nešvarus. Prausdama ant užpakaliuko pamatė šviežią mėlynę. Paklaustas, kas tai padarė, K. pasakė, kad M.. Pakvietė direktorę, kuri mėlynę nufotografavo. Direktorė paaiškino, kad nuo lapkričio 29 d. jiems duotas mėnesio terminas susitvarkyti. Ar direktorė kam nors pranešė apie įvykį, nežino. Paklausė auklėtojos S. J., kuri dirbo gruodžio 7 d., ar buvo ant K. kūno smurto žymių ir S. J. patvirtino, kad smurto žymių nebuvo. 2016 m. gruodžio 19 d. mama vedė K. skiepyti ir tą dieną jis į darželį nebegrįžo. Neatėjo gruodžio 20 ir 21 dienomis. Kažkas pranešė, jog serga – viduriuoja, bet buvo kalbama, kad mama su juo vaikšto Ignalinoje, buvo mokykloje, rinko Kalėdinę labdarą. Kilo įtarimas, kad gal vėl prieš K. smurtauta ir dėl smurto žymių jis nevedamas į darželį. Kartu su socialine darbuotoja R. D. nutarė aplankyti K. namuose. Kai atėjo prie seniūnijos, ten jau buvo L. J. ir K.. Nuvažiavo į Kazokinės kaimą. L. J. neleido į butą, aiškindama, kad neturi rakto, bet paaiškėjo, kad meluoja, nes atėjęs M. J. raktą paėmė laiptinėje iš dėžutės. Bute rado be priežiūros paliktas trejų metų L. ir vienų metų K.. Apžiūrėjo K.. Ant pilvuko buvo durtinė žaizdelė. Paklausė, kas tai padarė ir K. pasakė, kad M.. Paprašė parodyti, kuo padarė ir K. paėmė dėžutę, ant kurios nupieštas kažkoks buitinis įrankis su įstatomu smaigaliuku, bet dėžutėje to daikto nebuvo. Kornelijus rodė į tą piešinį ir ieškojo įrankio, bet nerado. Tuo metu M. J. ir L. J. visaip iš jos tyčiojosi, kaltino pedofilija. Nuo 2016 m. gruodžio 24 d. buvo žiemos atostogos. Po atostogų K. į darželį atėjo 2017 m. sausio 9 d. Apžiūrėjusi vaiką, pamatė ant juosmens pailgą kraujosruvą. Tai buvo kelių dienų kraujosruva, nes jau gelsva, žalsvėjo. Pakvietė direktorę, kuri kraujosruvą nufotografavo. Klausė K., kas mušė ir jis pasakė, kad M.. Kuo mušė pasakyti nesugebėjo ir neparodė, nes tokio daikto grupėje nebuvo. Apie įvykį pranešta Vaiko teisių apsaugos skyriui ir K. buvo išvežtas į Didžiasalio vaikų globos namus.

Liudytoja D. S. paaiškino, kad dirba mokykloje „Šaltinėlis“ auklėtojos padėjėja. M. J. pažįsta, nes jis atvesdavo į darželį K.. Buvo trys atvejai, kai matė K. sumušimo žymes. Pirmą kartą buvo sumušta rankytė. Klausinėjamas, kas ir kaip tai padarė, sakė „Min“. K. turi kalbos sutrikimą. Jis aiškiai nekalba, bet galima suprasti, kad pasakymu „Min“ įvardija M. J.. Tą kartą, pasakęs „Min“, nubėgo prie spintos ir parodė į ten buvusią šluotą. Antrą kartą buvo kraujosruva ant užpakaliuko. Auklėtoja kiekvieną rytą, kai vaiką atvesdavo netvarkingą, plaudavo jam užpakaliuką ir pamatė kraujosruvą. Nusivedė į miegamąjį apžiūrėti. Pakvietė ir ją. Ant užpakaliuko buvo kraujosruva. Kalbinamas vaikas iš pradžių vengė atsakinėti, minėjo mamą, bet, kai išėjo direktorė, pradėjo pasakoti ir paaiškėjo, kad tai vėl tas „Min“. Paskutinį kartą matė sumušimo žymes ant nugarytės. Direktorė nufotografavo. Po to atvejo jį išvežė į Didžiasalį. Neprisimena, ar apie paskutinio atvejo aplinkybes vaikas buvo kalbinamas. Taip pat neprisimena įvykių datų, bet eiliškumas buvo toks – pirma ant rankos, po to ant užpakaliuko ir nugarytės.

Liudytoja S. J. paaiškino, kad mokykloje „Šaltinėlis“ dirba auklėtoja. Pažįsta M. J.. Matė jį darželyje, kai buvo susirinkimas „Skruzdėliukų“ grupėje, kurią lankė jo posūnis K. O.. Ji dirbo pamainomis „Skruzdėliukų“ ir „Lakštingalėlių“ grupėse. 2016 m. gruodžio mėnesį, dienos neprisimena, ryte, kai dirbti „Lakštingalėlių“ grupėje turėjo po pietų, paskambino auklėtoja J. Č. ir paklausė, ar buvo kas nors ant K. kūnelio. Dieną prieš tai ji dirbo rytinėje pamainoje su „Skruzdėliukų“ grupe. Prieš išleisdama K. namo, padėjo jam tualete susitvarkyti. Jokių sužalojimo pėdsakų ant jo užpakaliuko nebuvo. Taip ir pasakė J. Č.. Kai atėjo į darbą, J. Č. pasikvietė ir parodė mėlynę ant K. užpakaliuko. J. Č. pasakojo, kad pakalbintas Ko. pasakė, jog mušė M. J..

Liudytoja A. Z. paaiškino, kad yra Ignalinos mokyklos „Šaltinėlis“ direktorė. M. J. pažįsta maždaug nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio, kai jis susituokė su L. J. ir ateidavo į darželį, kurį lankė posūnis K. O.. 2016 m. spalio 21 d. pakvietė auklėtoja J. Č., parodė ant K. rankos esančią mėlynę ir pradėjo jį klausinėti, kas tai padarė. K. turi kalbos sutrikimą, todėl papasakoti negali, bet į konkrečius klausimus gali atsakyti. Klausdama, kas tai padarė, auklėtoja minėjo įvairius asmenis – auklytę, save, bet atsakydamas į tai K. juokėsi ir sakė: „ne“. Kai auklėtoja paklausė, ar taip atsitiko namuose, K. patvirtindamas linktelėjo, o į klausimą: „Tai gal M.?“ vėl patvirtindamas linktelėjo ir parodė šepetį. Vėliau, kabinete kalbant apie šį įvykį, M. J. pripažino, kad netyčia sudavė šepečio kotu. Po to buvo dar du kartai, kai ant K. kūno auklėtoja rado mėlynes. Gruodžio mėnesį – ant užpakaliuko, o sausio 9 d. – ant nugaros juosmens srityje. Abu atvejai buvo nufotografuoti, bet apie pirmąjį niekam nepranešta, nes tuo laiku tėvams buvo nustatytas terminas susitvarkyti. Sausio 9 d. klausiamas, kas tai padarė, K. netvirtai pasakė: „mama“. Auklėtoja J. Č. papasakojo, jog ryte, dalyvaujant auklėtojos padėjėjai D. S., klausė K., kas jį mušė ir tada jis sakęs, kad M.. Po šio įvykio K. buvo apgyvendintas Didžiasalyje.

Liudytoja R. D. paaiškino, kad Ignalinos seniūnijoje dirba socialine darbuotoja. Pažįsta seniūnijos gyventojus M. J. ir L. J., kurių šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, todėl pas juos lankosi, bendrauja, moko socialinių įgūdžių. 2016 m. spalio mėnesį turėjo nedarbingumo lapelį, kai Ignalinos mokyklos „Šltinėlis“ auklėtoja J. Č. atsiuntė žinutę, kad ant berniuko rankos yra mušimo žymės. Apie tai pranešė policijos įgaliotiniui. Buvo pradėta byla, bet vėliau M. J. ir K. O. susitaikė, todėl byla baigta. 2016 m. gruodžio 21 d. šeimoje lankėsi kartu su auklėtoja J. Č.. Tą dieną L. J. atėjo į seniūniją su sūnumi K. O. ir paprašė nuvežti į namus. Turėjo daug krepšių. Sakė, kad mokykloje gavo labdarą. Į butą iš karto nepateko, nes skambino į duris, bet niekas neatidarė. L. aiškino, kad buto durų rakto neturi, o sutuoktinis M. J. su K. ir L. kažkur išvykęs. Paaiškėjo, kad ji meluoja, nes paskambinus M. J. jis netrukus atėjo. Paaiškino, kad trumpam išėjo į kaimo biblioteką. Buto raktas buvo saugomas sutartoje vietoje, apie kurią žinojo ir L. J.. Bute rado be priežiūros paliktas trejų metų L. ir vienų metų K.. L. J. ir M. J. buvo nepatenkinti, kad pas juos lankosi ir auklėtoja J. Č.. Kai J. Č. paprašė leisti apžiūrėti K., L. J. pasipiktino, bet apžiūrėti leido. Ant vaiko kūno kraujosruvų ar nubrozdinimų nematė, buvo tik skiepo žymės. 2017 m. sausio 9 d. ryte K. auklėtoja J. Č. atsiuntė žinutę, kad vaikas atvestas su kraujosruva ant nugaros. Iš pradžių aiškinęs, kad mušė M., o po to, kad mama. Patarė apie įvykį pranešti Vaiko teisių apsaugos skyriui. Vaikas iš šeimos buvo paimtas ir apgyvendintas Didžiasalyje. Tą dieną, apie 14 val., ji nuvyko į šeimą ir motinai įteikė raštą apie vaiko paėmimą iš šeimos.

Liudytoja S. B. paaiškino, kad dirbo Didžiasalio vaikų globos ir paramos šeimai centre socialine darbuotoja, kai į globos namus atvežė ir jos šeimynoje apgyvendino K. O.. Ji vaiką išmaudė, perrengė švariais drabužiais. Kai ėjo maudytis, K. parodė, kad skauda juosmens srityje. Ant juosmens buvo sena pailga mėlynė, kuri po 2-3 dienų visai dingo. Neklausinėjo vaiko apie mėlynės atsiradimo aplinkybes. K. beveik nekalbėjo. Kai atvažiavo, sakydavo tik: „Mia“. Po ilgesnio bendravimo pradėjo sakyti tokius trumpus žodelius: „mama, baba, sesė“. Pastebėjo, kad K. labai jautriai reaguoja į bet kokią, net ne jam adresuotą, garsiau pasakytą pastabą. Pavyzdžiui, kitas vaikas bėga ir jam garsiau pasakai „Nebėk, nugriūsi“, tai K. susigūžia, kaip gynyba tokia pas jį būdavo, rankas į kumštukus suspausdavo.

Liudytoja J. M. paaiškino, kad Didžiasalio vaikų globos ir paramos šeimai centre dirba socialine darbuotoja. Kai K. atvyko į globos namus, darbe nebuvo, nes turėjo išeigines dienas. Į darbą atėjo praėjus trims dienoms po vaiko atvykimo. Nieko nežino apie tai, kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis naudojo prieš K. smurtą. Smurto žymių ant jo kūno nematė. K. mažai kalba, todėl iš pradžių buvo sunku jį suprasti, bet ilgiau pabendravus, viską galima buvo suprasti, ko jis nori, ką nori pasakyti. Vaikas labai judrus, smalsus. Pastebėjo, kad jis niekada nemeluoja. Buvo toks atvejis, kai K. stipriai užsigavo kaktą, tekėjo kraujas. Ji tuo momentu buvo nusisukusi ir nematė, kaip tai atsitiko. Kai paklausė: „Kas tau atsitiko?“, K. nuėjo ir parodė, kur atsitrenkė ir nugriuvo. Nesakė, kad kažkas kitas jį nuskriaudė. Jis nė karto neįkliuvo, kad kažką meluotų, išsigalvotų dalykus, kurių nebuvo.

Liudytoja J. A. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). L. yra buvusi kaimynė. Gyveno tame name su šeima, bet vieną vasarą staiga viskas pasikeitė. Laiptinėje pradėjo matyti ne K., o pas L. besilankantį M.. Per langus girdėjo M. pakeltu tonu sakant: „Jeigu nesusitvarkysi su savo vaikais, aš juos sutvarkysiu“. Po to labai greit, tą pačią vasarą, L. išsikraustė. Tvirtina, kad tuos žodžius sakė tikrai ne K., nes jo tuo metu ten jau nebuvo.

Liudytoja M. Š. paaiškino, kad M. J. pažįsta, nes užaugo ir gyveno (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno ir jo dabartinė žmona. Dabar ten gyvena jos mama, todėl tekdavo susitikti. Tiksliai datos neprisimena, bet buvo vasara, kai L. butas dar nebuvo parduotas, girdėjo kaip M. J. apšaukė K.. Tąkart išgirdo į kiemą įvažiuojančią mašiną, nes mašinoje garsiai grojo muzika, įvažiavo visu garsu, vaikai rėkė. Pažvelgusi per langą, pamatė, kad link mašinos rėkaudamas bėga K.. Jis visada taip elgdavosi, bėgdavo prie atvažiuojančios mašinos, tiesiog po ratais. Baisu buvo įvažiuoti į kiemą, nes vaikai būdavo paliekami lauke vieni, be tėvų priežiūros. Girdėjo, kaip M. net neišlipęs iš mašinos rėkė „Ar sutvarkys kas šitą debilą“. Dar L. gyvenant su K. O., teko girdėti, kaip jie džiaugėsi, kad K. gavo neįgalumą, skaičiavo kiek gaus pinigų, kaip jie gerai gyvena ir kad vaikai jų maitintojai. Vaikai būdavo paliekami be priežiūros iki nakties. Buvo kviečiama policija, socialiniai darbuotojai, niekas nereagavo. Vienintelis žmogus – auklėtoja, kuri jiems pasipriešino ir dėl to dabar šmeižiama.

Liudytojas K. O. paaiškino, kad L. J. buvusi jo sutuoktinė, o M. J. dabartinis jos sutuoktinis. 2017 m. sausio 9 d. telefonu kalbėjo su vyriausiąja dukra K. O., kuri pasakė, kad jai neleidžia iš darželio paimti brolį K.. Iš pradžių duktė nesakė, kodėl jai neatiduoda brolio, bet vėliau papasakojo, kad ant brolio kūno yra mušimo pėdsakai, todėl atvyko pareigūnai iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Sužinojo, kad sūnus K. nuvežtas į Didžiasalio vaikų globos namus. Paskambino Vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovei ir gavo leidimą aplankyti sūnų. Socialinė darbuotoja parodė ant vaiko šono esančią mėlynę. Klausė K., ar kas jį mušė. Atsakydamas K. kartojo „M“ garsą, o taip jis įvardija tik M.. Tą patį vakarą skambino L. J. ir prašė atleisti M., todėl suprato, kad dėl K. sumušimo yra M. kaltė. Vieną kartą jau buvo jam atleidęs, todėl pasakė, kad daugiau neatleis, bus teismas arba Dievas atleis.

Liudytoja L. J. paaiškino, kad bendro gyvenimo su M. J. laiku nei ji, nei M. prieš sūnų K. O. nesmurtavo. Kalbama apie kraujosruvas ant užpakaliuko, bet tokių sužalojimų padaryti jam negalima, nes K. nuolat dėvi sauskelnes. Buvo įvykis, kai K. užgavo šluota. Pati įvykio nematė ir žino apie tai iš sutuoktinio pasakojimo. Tada M. bute šlavė, o K. lakstydamas užšoko ant šluotos ir buvo užgautas. Auklėtoja J. Č. įvykį iškraipė, aiškindama, kad K. buvo mušamas šluota. Visos kalbos apie smurtą prieš K. yra auklėtojos J. Č. prasimanymai. Jau nuo 2009 metų J. Č. kaltina ją netinkama vaikų priežiūra, o po to, kai sutuoktinis M. J. socialiniame tinkle „Facebook“ patalpino medžiagą apie K. O. nusikaltimus, pradėjo grasinti, aiškindama: „Aš jums padarysiu“. 2016 m. spalio mėnesį su socialine darbuotoja lankėsi jos namuose, kažko ieškojo, nepagrįstai kaltino smurtu prieš K.. Mananti, kad K.sužalojimai galėjo atsirasti dėl susistumdymo darželyje ir tai laiku nepastebėta, o tik vėliau nufotografuota. Kai K. buvo paimtas iš darželio ir išvežtas į Didžiasalio globos namus, paskambino vaiko tėvui K. O. ir priekaištavo, jog vietoj to, kad aplankytų vaiką, jis eina tartis su auklėtoja J. Č., nes sužinojo, kad K. O. susitiko su J. Č.. K. O. neprašiusi atleisti M.. Taip kalbėdamas K. O. meluoja. Prašyti atleisti M. nebuvo jokio reikalo, nes ji tikrai žinanti, kad M. nekaltas.

Asmens apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 30-34) patvirtina, kad 2016 m. spalio 27 d. apžiūrint K. O. ant jo kairės rankos žasto yra kraujosruva. Kraujosruva kairio žasto srityje matoma ir liudytojos J. Č. tyrėjui 2016 m. spalio 25 d. perduotoje 2016 m. spalio 21 d. padarytoje K. O. kairės rankos foto nuotraukoje (t.1, b. l. 20-22).

Asmens apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 21-24) patvirtina, kad 2017 m. sausio 10 d. apžiūrint K. O. juosmens kairėje pusėje yra pailga, 3,5 cm ilgio kraujosruva. Kraujosruva juosmens srityje matoma ir liudytojos J. Č. tyrėjui 2017 m. sausio 11 d. perduotoje 2017 m. sausio 9 d. padarytoje K. O. juosmens foto nuotraukoje (t.2, b. l. 145-150).

Kraujosruva kairio sėdmens srityje matoma ir liudytojos J. Č. tyrėjui 2017 m. sausio 11 d. perduotoje 2016 m. gruodžio 8 d. padarytoje K. O. sėdmens foto nuotraukoje (t.2, b. l. 145-150).

Specialistai, įvertinę asmens apžiūros protokole ir liudytojos J. Č. pateiktose foto nuotraukose užfiksuotus sužalojimus pateikė išvadas, kad kraujosruva juosmens kairėje pusėje padaryta paveikus kietu buku riboto paviršiaus daiktu prieš 4-8 dienas iki nufotografavimo ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 33-34), o poodinė kraujosruva kairio sėdmens viršutinėje – išorinėje dalyje padaryta vienos dienos laikotarpyje iki foto nuotraukos atlikimo nuo trauminio poveikio kietu, buku, ribotą bei mažą kontaktinį paviršių turinčiu daiktu, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 35-37).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė nustatė (t. 2, b. l. 92-99), kad dėl panaudoto prieš jį smurto K. O. išsivystė praeinantis psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8., dėl kurio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7.1 punktą tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo posėdyje apklausiama dėl ekspertizės akto psichiatrė ekspertė S. S. paaiškino (t.5, b. l. 122-123), kad K. O. konstatuotas psichikos sutrikimas, įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su M. J. inkriminuojamomis veikomis ir atsirado dėl jų visumos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad M. J. kaltę įrodo: K. O. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kad fizinį skausmą, mušdamas diržu ir šluota jam sukėlė M.; liudytojų J. Č., D. S. ir A. Z. parodymai, kad kalbinamas dėl kraujosruvų ant jo kūno atsiradimo priežasčių K. O. jas siejo su M. J. veiksmais; teismo medicinos specialistų išvados apie K. O. padarytus sužalojimus; teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvada apie K. O. dėl panaudoto prieš jį smurto išsivysčiusį psichikos sutrikimą, vertintiną nesunkiu sveikatos sutrikdymu; liudytojo K. O. parodymai apie tai, kad po sūnaus K. O. paėmimo iš šeimos ir apgyvendinimo Didžiasalio vaikų globos namuose skambino buvusi sutuoktinė L. J. ir prašė atleisti M., o taip pat ir paties M. J. parodymai apie 2016 m. gruodžio 20 d. prieš K. O. panaudotą fizinį smurtą.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė nustatė (t. 2, b. l. 99), kad K. O. nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo metu lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu nesirgo, nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jis galėjo ir gali suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio dalyviai ir jų veiksmai), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus, bet, atsižvelgiant į nepakankamą ekspresyvios kalbos išsivystymą, parodymus jis gali duoti tik pasitelkiant papildomą stimuliacinę medžiagą (paveikslėliai, žaislai ir kt.). Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra realistiški ir vertinami, kaip duoti remiantis asmenine patirtimi. Teismo posėdyje apklausiama dėl ekspertizės akto psichologė ekspertė A. Š. paaiškino (t.5, b. l. 123-124), jog ekspertizės metu nekilo abejonių, kad K. O. kalba iš asmeninės patirties, aiškiai ir tvirtai kalbėdamas remiasi asmenine patirtimi ir nėra požymių, kad jam kažkas įteigta.

Esant šioms aplinkybėms teismas neabejoja K. O. ikiteisminio tyrimo teisėjui (dalyvaujant psichologui) duotų paaiškinimų, kad tiriamais smurto prieš jį atvejais smurtautoju buvo M. J. teisingumu ir jais remiasi.

Atmetamas L. J. aiškinimas, kad visos kalbos apie smurtą prieš K. yra auklėtojos J. Č. prasimanymai. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos J. Č. parodymų teisingumu, nes jos parodymus patvirtina objektyvūs duomenys – ant K. O. kūno rasti fizinio smurto pėdsakai, liudytojų D. S., S. J., A. Z. parodymai apie K. O. įvardintą smurtautoją ir net paties M. J. parodymai apie 2016 m. spalio 20 d. prieš K. O. panaudotą smurtą.

M. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktą, nes susargdino mažametį šeimos narį, kuris dėl to ilgai sirgo.

Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis pirmiau neteistas, turi galiojančias administracines nuobaudas už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu (t. 5, b. l. 37-42). Kaltinamojo sutuoktinės L. J. pateiktoje charakteristikoje, kurią pasirašė dešimt kaimynais įvardijamų asmenų, M. J. apibūdinamas, kaip mokantis bendrauti, draugiškas, taktiškas, sąžiningas, nemeluojantis žmogus, dorai auklėjantis mažamečius šeimos narius ir tinkamai atliekantis patėvio pareigas. Gyvenamosios vietos seniūno pateiktoje charakteristikoje (t. 4, b. l. 40) nurodyta, kad lankantis šeimoje pastebėtas M. J. neatsakingas požiūris į mažamečių vaikų saugumą, priežiūrą ir ugdymą. 2016 m. gruodžio 21 d. apsilankymo metu namuose rastos paliktos be priežiūros L. O., gimusi (duomenys neskelbtini)., ir K. O., gimusi (duomenys neskelbtini)., kurių priežiūrą L. J. buvo jam patikėjusi. M. J. bedarbis, įsiregistravęs darbo biržoje, bet nesistengia susirasti darbo.

M. J. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Pagal Baudžiamojo kodekso 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, bet Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Aplinkybių, dėl kurių M. J. turėtų būti paskirta švelnesnė bausmės rūšis (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), nėra, todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pirmiau neteistas ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skirtina bausmė, neviršijanti Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Ingos Kibickaitės 2017 m. sausio 12 d. nutarimu M. J. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 90-92), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235, 273, 297, 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. J. atidėti vieneriems metams, paskiriant pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, M. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad įpareigojimas turi būti įvykdytas per bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2016 m. spalio 25 d. 20 val. iki 2016 m. spalio 26 d. 16 val. 17 min. – vieną dieną, prilyginant ją vienai laisvės atėmimo parai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Ingos Kibickaitės 2017 m. sausio 12 d. nutarimu M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.