Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2009-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-18-786/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-01-26
Bylos Nr.
1-18-786/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalija Ragauskienė
Nukentėjusysis
N. P.
Kaltinamasis
M. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1 -18-786/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.26.2.1;1.2.4.6.8; 2.3.2.2.8; (S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 26 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Ragauskienė,sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,dalyvaujant prokurorei Klementinai Jankūnienei,nukentėjusiajam N. P.,gynėjui advokatui Dariui Karveliuiviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jurbarko r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., teistas:

2002-09-02 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 m.;2003-03-17 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. ir 3 d. 2 m. 6 mėn laisvės atėmimo;2003-10-15 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., 187 str. 1 d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. 2008 m. (duomenys neskelbtini) A. G. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) Anykščių r., tarpusavio konflikto metu nesunkiai sutrikdė N. P. sveikatą: vieną kartą suduodamas rankomis į krūtinę jį pastūmė, du kartus spirdamas į kairės pusės šoną ir koją, kumščiu tris kartus smogdamas į veidą, padarė nukentėjusiajam N. P. apatinio žandikaulio abiejų pusių lūžius.

M. N. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 23 d. jis buvo atvažiavęs pas savo motiną A. B., kuri gyvena A. G. priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini) Anykščių r.. Ruošėsi išvažiuoti į Vilnių. Namuose buvo palikti maži jo brolis ir sesuo, o motinos namuose nebuvo.Jis supykęs nuvažiavo pas seniūną. Važiavo ieškoti motinos pas N. P.. Žinojo, kad jo motina su sugyventiniu R. D. pas N. P. dažnai lankosi ir kartu geria. Jis labai supyko, kad motina girtauja ir neprižiūri mažamečių vaikų. Motinos jis nerado, tačiau mano, kad motina pasislėpė. Su N. P. dėl to susikivirčijo. Apie 23 val. atėjo N. P. į G. sodybą. N. P. rūkė ir kieme priėjęs prie jo pūtė dūmus. Pagal N. P. elgesį supratęs, kad jis buvo neblaivus. Jis dar labiau supyko ant N. P.. Jis priėjo prie N. P. ir nieko jam nesakęs jį pastūmė, spyrė du kartus į kairės pusės šoną ir koją, sudavė kumščiu tris smūgius į veidą. Ar nuo suduotų smūgių N. P. pradėjo kraujuoti veidas, jis nepamena. N. P. sumušė, supykęs dėl to, kad pas jį kartu girtauja jo motina.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo nusikaltimas įrodytas tokiais įrodymais.

Nukentėjusysis N. P. parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 23 d. dienos metu pas jį į namus buvo atėjęs M. N. ieškoti savo motinos A. B.. Jo namuose A. B. nebuvo, ji buvo lauke. N. supyko, kad pas jį ateina jo motina. Pamatęs, kad M. N. buvo labai supykęs, apie 23 val. jis su E. D. nuėjo pas A. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini) Anykščių r. Kieme rado A. B. ir jos sūnų M. N.. Norėdamas pakalbėti jis priėjo prie M. N., kuris be jokios priežasties, nieko nesakęs, jį pastūmė, suduodamas rankomis į krūtinę, spyrė du kartus į kairės pusės šoną ir koją, sudavė kumščiu tris smūgius į veidą. M. N. nepaaiškino, už ką muša. Parėjęs namo jis pasijuto blogai, tačiau greitosios pagalbos nekvietė, ją išsikvietė praėjus kelioms dienoms, kai galvos ir veido skausmo nebegalėjo ištverti. Kodėl jį sumušė M. N., nežino, anksčiau tarp jų jokių nesutarimų, konfliktų, skolų nėra buvę.

Liudytojas E. D. parodė, kad jis buvo atvažiavęs pas savo tėvą R. D., kuris gyvena kartu su A. B.. 2008 m. rugpjūčio 23 d. jis su tėvu buvo pas N. P.. Pas A. B. buvo atvažiavęs jos sūnus M. N.. Vėlai vakare jis su N. P. nuėjo pas A. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini) Anykščių r. Į kiemą jis nėjo, stovėjo atokiau, nes bijojo M. N.. N. P. užėjus į kiemą, prie jo priėjęs M. N. pradėjo jį mušti. Matė kai tris kartus smogė kumščiu į veidą. Ar M. N. stumdė ir spardė N. P., jis nepastebėjo. Už ką M. N. sumušė N. P. jis nežino. Nuo sumušimų N. P. iš burnos bėgo kraujas.

Iš specialisto išvados Nr. G 1636/08(05) matyti, kad N. P. buvo nustatyti apatinio žandikaulio abiejų pusių lūžiai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku – 2008-08-23. Sužalojimas N. P. padarytas ne mažiau trijų smūgių pasekoje. N. P. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio abiejų pusių lūžių jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 22).

Iš įtariamojo M. N. 2008 m. spalio 20 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. N. parodė vietą, kur sumušė N. P. (b. l. 37-39).

Teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais - kaltinamojo M. N., nukentėjusiojo N. P. ir liudytojo E. D. parodymais, duotais teisminio tyrimo metu, jog kaltinamasis M. N. nukentėjusįjį N. P. sužalojo dėl asmeninių paskatų Tai, pagrindžia byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Teisminio įrodymų tyrimo metu apklausęs nukentėjusįjį nustatė, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis buvo kaltinamojo M. N.. pyktis, kuris kilo dėl to, kad pas nukentėjusįjį nueina jo motina A. B., jie visi kartu girtauja. Byloje nustatyti objektyvieji M. N. padarytos veikos požymiai neleidžia daryti išvados, kad kaltinamasis M. N., panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį N. P. būtų siekęs pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, būtų pademonstruotas aiškus žmogaus ar visuomenės negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, jog tai būtų atviras iššūkis visuomenės tvarkai, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kvalifikuojant veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus yra nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. M. N. padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pyktis, kilęs dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmeninių santykių. Nukentėjusysis buvo sumuštas, supykus kaltinamajam M. N. dėl to, jog nukentėjusysis slėpė kaltinamojo motiną A. B., kuri girtavo jo namų kieme, kaip parodė pats nukentėjusysis, ir neprižiūrėjo mažamečių vaikų – kaltinamojo brolio ir sesers. Iš to galima spręsti, kad kaltinamojo smurtinius veiksmus prieš N. P. nulėmė ne chuliganiškos paskatos, bet pyktis, aiškinantis dėl ko nukentėjusysis priima kaltinamojo motiną ir kartu girtauja. Nėra pagrindo išvadai, kad smurtą nulėmė siekimas sutrikdyti viešąją tvarką ar rimtį bei pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius. Tai, kad M. N. smurto veiksmus atliko viešojoje vietoje, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant, ar kaltinamasis veikė dėl chuliganiškų paskatų. Pats kaltinamasis nurodė, jog N. P. jis sumušė supykęs, dėl to, jog jis slėpė jo motiną A. B., kuri girtavo pas nukentėjusįjį, namuose palikusi vienus mažamečius vaikus, o ne siekiant mesti iššūkį visuomeninei tvarkai. M. N. supyko ant nukentėjusiojo, supratęs, jog jis slepiam jo motiną, o po to, kada nukentėjusysis atėjo, į kaltinamojo motinos namų, kuriose ji gyveno, kiemą, ir pastarajam priėjus prie kaltinamojo ir kažką sakant, toks nukentėjusiojo elgesys supykdė kaltinamąjį ir tuomet kaltinamasis M. N. pavartojo smurtą.

Vertindamas išnagrinėtus įrodymus, teismas mano, kad nėra pagrindo abejoti ir kaltinamojo parodymais apie visas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Jo parodymai nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaraujantys.

Esant tokioms aplinkybėms kaltinamojo M. N. veika perkvalifikuotina iš BK 284 str. 1d. ir BK 138 str. 2d. 8p į BK 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas kaltinamajam M. N. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).

K. M. N. padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams (LR BK 11 str.3d.), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. nusikalstamą veiką padarė iš asmeninių paskatų, jo veiksmais buvo nesunkiais sutrikdyta sveikata asmeniui.

Kaltinamojo M. N. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertindamas kaltinamojo M. N. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, metų bėgyje administracine tvarka nebaustas, prisipažino padaręs nusikaltimą, neigiamai charakterizuojančios medžiagos nesurinkta.

Esant tokioms aplinkybėms, teismo manymu yra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir jam skirtinas sankcijoje numatytas laisvės apribojimas.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. N. paliktina kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Anykščių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras gindamas viešąjį interesą pareiškė civilinis ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo valstybinei ligonių kasai sumoje 3317,90Lt. ( b.l.100--102) .Posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Ieškovo valstybinės ligonių kasos atstovas posėdyje nedalyvavo, šaukimas įteiktas pasirašytinai. Teismas mano, kad valstybinės ligonių kasos 3317,90 Lt dydžio ieškinys pagrįstas. Valstybinės ligonių kasos pažyma patvirtina, kad N. P. gydymas Valstybinei ligonių kasai kainavo 3317,90Lt (b.l.103) LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės žalos (LR (duomenys neskelbtini) str.). Nustatyta, kad M. N. tyčia nesunkiai sužalojo N. P.. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį 10000 litų neturtinei žalai atlyginti ir 250 litų teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Pagal LR BPK 44 str 10 d., 109 str. nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. N. panaudodamas fizinį smurtą, nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, dvasines kančias. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą, praradimus. Po šio įvykio N. P. patyrė šoką, baimę ir dvasinį sukrėtimą. Neturtinė žala padaryta nusikaltimu, todėl LR CK 6.250 str. 2 d. pagrindu M. N., padariusiam nusikaltimą, atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas priteisdamas neturtinę žalą iš kaltinamojo M. N., neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padaryto sužalojimo aplinkybes bei sunkumą, į jo bei kaltinamojo M. N. turtinę padėtį ir kitas bylos aplinkybes, spręstina, kad nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis atitiktų 1000 litų sumą, kuris yra pagrįstas LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Tai pat priteistina 250 litų teisinės pagalbos išlaidų. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str., 303 str. 304 str. 307 str.,

nusprendė:

M. N., pripažinti kaltu, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ar mokytis.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. N. palikti kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinio ieškovo Valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš M. N. Valstybinei teritorinei ligonių kasai 3317,90 Lt (tris tūkstančius tris šimtus septyniolika litų 90 ct) turtinei žalai atlyginti

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. P. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš M. N. N. P. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti ir 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų teisinės pagalbos išlaidų .

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendį per 20 dienų, nuteistasis - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, galima skųsti Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vitalija Ragauskienė