Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį paskiriant subendrintą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir įpareigojant tęsti mokslus. 2009 metų vasario 6 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendis pakeistas. Vadovaujantis BK 92 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Pritaikius BK 87 ir 84 straipsnį skirtas 12 mėnesių elgesio apribojimas įpareigojant tęsti mokslus bei paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Subendrinus bausmę su 2008 m. lapkričio 28 d. ir 2009 m. vasario 6 d. nuosprendžiais skirta bausme paskirta galutinė 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnį atidėtas 2 metams įpareigojant per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti padarytą turtinę žalą, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Į bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas;

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) ir BK 302 straipsnio 1 dalį. Subendrinus už nusikalstamas veikas skirtas bausmes su 2011 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, taip pat pagal 2011 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendį įskaitytas laikas. Bausmė atlikta;

kaltinamas padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. kovo 4 d., apie 15.30 val., važiuojant Žaliakalnio g., Vilniuje, automobilyje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,03 promilės), žodinio konflikto metu smurtaudamas šeimos nario - žmonos A. Š. atžvilgiu, t.y. suduodamas du smūgius kumščiu jai į veidą, sukėlė nukentėjusiajai A. Š. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais D. Š. kaltinamas padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. Š. parodė, kad savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pripažįsta pilnai. Psichikos ligomis jis neserga, psichiatrinėse ligoninėse jis niekados nesigydė. Galvos traumų nėra turėjęs. Narkotikų nevartoja. Alkoholio vartoja saikingai, tik per šventes. Savo veiksmus ir duodamus parodymus jis supranta gerai. Jis dirba taksistu pagal individualią veiką. Dirba savaitės dienomis, o esant poreikiui, dirba ir savaitgaliais. Darbo grafiką jis nustato sau pats. Šeimoje dirba jis vienas, žmona A. motinystės atostogose. Būdama vaiko priežiūros atostogose, ji gauna labai mažas pajamas. Praktiškai šeimą išlaiko tik jis vienas. Jei jis nedirbtų, šeima netektų pajamų ir pragyvenimo šaltinio, būtų sunku pragyventi. Su žmona A. susituokę jau tris metus. Turi bendrą dukrą D., kuri yra (duomenys neskelbtini) amžiaus. Gyvena žmonos mamai priklausančiame name (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 4 d. jis šventė savo brolio gimtadienį. Buvo išgėręs alkoholio. Iš brolio jo atvažiavo parsivežti žmona A. su šeimai priklausančiu automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuojant namo tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas. A. supyko, kad pas brolį švęsti važiavo be jos. Važiuojant Žaliakalnio g., Vilniuje, įvykusio žodinio konflikto metu jis nesusilaikė ir būdamas supykęs, sudavė dešinės rankos kumščiu du kartus A. į veidą. Sudavė nestipriai. Po to jis išlipo iš automobilio ir ėjo namo pėsčiomis. Grįžus į namus, A. jo neįleido į namus. Po to atvažiavę į kiemą policijos pareigūnai jį sulaikė. Jis prisipažįsta, kad sudavė savo žmonai du smūgius į veidą, dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Pasižada ateityje daugiau taip nedaryti. Žmonai sudavė pirmą kartą. Anksčiau tarp jų buvo žodinių konfliktų, tačiau niekados nėra naudojęs fizinio smurto prieš žmoną (b. l. 29).

Nukentėjusiosioji A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. kovo 4 d. apie 15.30 val. Žaliakalnio g., Vilniuje, automobilyje tarp jos ir vyro kilo konfliktas dėl to, kad jos vyras po švenčių (grįžtant namo) paprašė jos nupirkti alaus. Jai atsisakius, jos vyras pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, tampyti ją už drabužių bei sudavė jai du kartus kumščiu į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Vyras smurtauja prieš ją ne pirmą kartą, dažniausiai būdamas neblaivus. Nuo teismo medikų apžiūros atsisakė (b. l. 4-6).

Papildomai apklausta nukentėjusioji parodė, kad ji tris metus yra susituokusi su D. Š.. Jie gyvena pas jos tėvus – (duomenys neskelbtini), augina (duomenys neskelbtini) dukrelę. D. psichikos ligomis neserga, psichiatrinėse nesigydė. Galvos traumų nėra turėjęs. Alkoholį vartoja saikingai, narkotikų nevartoja. Kai D. būna blaivus, tuomet jie sutaria labai gerai, tačiau, kai jis išgeria, pradeda kabinėtis, įžeidinėti ją, tampa agresyvus, dėl to namuose kyla konfliktai. Anksčiau tarp jos ir D. būdavo žodiniai konfliktai, kurių metu jie kivirčydavosi, tačiau fizinio smurto nebūdavo. 2018 m. kovo 4 d. D. prieš ją fiziškai smurtavo pirmą kartą. Minėtą dieną D. šventė brolio gimtadienį. Ji buvo su dukrele namuose. 2018 m. kovo 4 d. nusprendė važiuoti D. parsivežti į namus, kadangi jam reikėjo išsimiegoti ir ruoštis į darbą. Šeimos automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant pakeliui namo, automobilyje tarp jos ir D. vyko žodinis konfliktas. Konflikto metu jis sudavė jai dešinės rankos kumščiu į veidą. Dėl suduotų smūgiu juto fizinį skausmą. Nuo smūgio jai buvo šiek tiek praskelta lūpa, šiek tiek bėgo kraujas. Dėl patirtų sužalojimų ji pas medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus taip pat nesikreips. D. jai sudavė važiuojant Žaliakalnio g., Vilniuje, netoli Genių g. sankryžos. Tai buvo apie 15.30 val. Po to, kai jis jai sudavė smūgius, ji sustojo ir D. iš automobilio išlipo. Ji nuvažiavo į namus. Eidamas namo, D. jai skambino, sakė, kad grįžęs į namus ją primuš. Tokie jo grasinimai jai pasirodė nerealūs, kadangi ji gyvena su savo tėvais, o prie tėvų D. jos nemuštų. Važiuodama į namus, ji iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė į namus grįžusį D. Dėl to, kad D. jai sudavė du smūgius ir tuo sukėlė fizinį skausmą, ji D. atleido. Prašo leisti jam grįžti į namus ir gyventi šeimoje, kadangi jai labai reikia pagalbos prižiūrint jų dukrą. Kadangi D. smurtavo prieš ją pirmą kartą, todėl nori su juo susitaikyti ir išsaugoti šeimą (b. l. 14).

Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 5 būrio vyr. patrulio A. K. 2018 m. kovo 4 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodoma, kad 2018 m. kovo 4 d. apie 15.48 val. buvo gautas pranešimas dėl neblaivaus, triukšmaujančio, agresyvaus vyro. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai nustatė, kad policiją kvietė A. Š., kuri paaiškino, kad neblaivus vyras D. Š. du kartus sudavė kumščiu jai į veidą. Pareiškėja buvo susijaudinusi, abi lūpos buvo praskeltos (b. l. 15-17).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse nurodoma, kad pranešėja A. Š. teigė, jog konflikto metu neblaivus jos vyras D. Š. du kartus smogė į veidą (praskėlė lūpą) ir grasino ją sumušti (b. l. 7-8).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šiuo atveju nukentėjusioji yra kaltinamojo sutuoktinė, taigi – šeimos narė.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis mušdamas nukentėjusiąją sukėlė jai fizinį skausmą. Pats kaltinamasis pripažįsta konflikto metu sudavęs nukentėjusiajai dešinės rankos kumščiu du kartus į veidą (b. l. 29). Tokią aplinkybę taip pat nurodė ir nukentėjusioji patvirtinusi, jog dėl suduotų smūgiu juto fizinį skausmą ir kad jai buvo šiek tiek praskelta lūpa, šiek tiek bėgo kraujas (b. l. 4-6, 14). BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys taip pat patvirtina, jog kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją (b. l. 7-8), o iš karto po įvykio su nukentėjusiąja bendravusio policijos pareigūno tarnybinis pranešimas patvirtina, kad moteris jautė fizinį skausmą, nes ji buvo susijaudinusi, abi jos lūpos buvo praskeltos (b. l. 15-17). Taigi, pagal šiuos duomenis matyti, jog kaltinamasis naudojo fizinį smurtą, t. y. mušė nukentėjusiąją ir dėl to ji patyrė neigiamus padarinius, t. y. jautė fizinį skausmą. Kaltinamasis smurtą panaudojo po prieš tai buvusių necenzūrinių žodžių nukentėjusiosios atžvilgiu. Dėl to yra akivaizdu, jog kaltinamojo panaudotas smurtas buvo kilusio konflikto tąsa ir kad kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį (smurtą), suprato dėl jo veiksmų galinčius kilti padarinius (nukentėjusiosios jaučiamą fizinį skausmą) ir sąmoningai siekė atitinkamų padarinių kilimo (fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimo). Dėl šių priežasčių kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. Š. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė leisti atlikti bausmę savaitgaliais (b. l. 66-69).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (b. l. 59-60), teistas (b. l. 36-58), nusikaltimą padarę esant neišnykusiam teistumui b. l. 38, 40-52; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktis). Sodros duomenimis šiuo metu verčiasi individualia veikla (b. l. 61). Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikaltimą. Atsakomybę sunkina, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,03 promilių girtumas; b. l. 20).

Kaltinamajam prokurorė siūlo skirti arešto bausmę, kuri yra mažesnė nei už nusikaltimus skiriamos šios bausmės rūšies vidurkis. Teismas pažymi, jog atsižvelgiant į bylos duomenis, nėra pagrindo nukrypti nuo prokurorės siūlymo. Viena vertus, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, matyti, jog anksčiau jam skirtos bausmės ir teismo rodytas pasitikėjimas juo nepadarė teigiamos įtakos, todėl švelninti bausmę lyginant su prokurorės pasiūlyta bausme negalima. Kita vertus, padarytas nusikaltimas ir jo aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo griežtinti atsakomybę kaltinamajam.

Pažymėtina, jog BK 49 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtina galimybė nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, jei paskirta iki 45 arešto bausmė. Teismas pažymi, jog kaltinamasis verčiasi individualia veikla (b. l. 61), todėl bausmės atlikimas poilsio dienomis leistų nenutraukti darbinės veiklos. Kaltinamasis turi mažametę dukrą, todėl nenutraukęs darbinės veiklos galėtų gauti pajamų, reikalingų jos išlaikymui. Be to, arešto bausmės atlikimas poilsio dienomis iš esmės atitinka ir nukentėjusiosios šioje byloje išreikštą poziciją (b. l. 14). Todėl kaltinamajam leidžiama atlikti arešto bausmę poilsio dienomis.

Kadangi procesas užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skiriama bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu laikiname sulaikyme nuo 2018 m. kovo 4 d. 16.55 val. (b. l. 24) iki 2018 m. kovo 5 d. 14.00 val. (b. l. 30) išbūtas laikas (viena para) įskaitomas į bausmės laiką, kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai arešto parai.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, daiktų (dokumentų), turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei proceso išlaidų nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 31-32) paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 20 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi nustatyti arešto bausmės atlikimą poilsio dienomis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu laikiname sulaikyme nuo 2018 m. kovo 4 d. 16.55 val. iki 2018 m. kovo 5 d. 14.00 val. išbūtą laiką (vieną parą) įskaityti į bausmės laiką, kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai arešto parai.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturioliką dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.