Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-8-935/2024 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19

2024 m. sausio 9 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. Š. (A. Š.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria nebuvo patvirtintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu A. Š. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas aštuoneriems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu bei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir paskirtas laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir 118 MGL dydžio bauda.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį pakeitė ir A. Š. nusikalstamą veiką kvalifikuotą pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei paskyrė jam laisvės atėmimą vienuolikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmė subendrinta su bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnio 2 dalyje, padarymą, ir paskirtas laisvės atėmimas dvylikai metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta subendrinta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 70 MGL dydžio bauda bei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 48 MGL dydžio bauda ir A. Š. paskirtas laisvės atėmimas dvylikai metų ir 118 MGL dydžio bauda.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendį pakeitė ir A. Š., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sušvelnino iki vienuolikos metų ir šešių mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. Š. paskirta subendrinta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu bei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis (baudomis) ir paskirtas laisvės atėmimas vienuolikai metų ir šešiems mėnesiams su 118 MGL dydžio bauda.

4. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. gegužės 22 d., o bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. lapkričio 27 d.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi nepatvirtino Komisijos 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7. Skunde nuteistasis A. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

8. Skunde nurodoma, kad aplinkybės, jog A. Š. yra nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, jis pataisos įstaigoje yra padaręs pavienių režimo pažeidimų, nėra pagrindas jam netaikyti lygtinio paleidimo. Padaryto nusikaltimo sunkumas yra reikšmingas bausmės skyrimui, o ne lygtinio paleidimo taikymui. Be to, BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad nuteistajam, padariusiam sunkų nusikaltimą, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų, tačiau neviršija dvidešimt penkerių metų, lygtinis paleidimas yra galimas atlikus ne mažiau kaip du trečdalius laisvės atėmimo bausmės. Pagal žemesniojo teismo logiką nuteistajam apskritai negalės būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos namų, kadangi praeityje nustatyti faktai negali pasikeisti.

9. Nuteistasis nurodo, kad, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis padarė reikiamas išvadas. Tuo atveju, jeigu nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas, jis turėtų, kur gyventi ir dirbtų. Jis palaiko ryšius su savo sutuoktine, broliu bei tėvais. Ryšys su artimaisiais bus vienas iš stipriausių faktorių, lemiančių nuteistojo integraciją į visuomenę.

10. A. Š. atkreipia dėmesį į tai, kad jis vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas. Resocializacijos plane numatytas priemones jis gali vykyti ir prižiūrimas probacijos pareigūnų laisvėje. Tolimesnės bausmės atlikimas nestruktūrizuotoje aplinkoje po ilgo laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiko būtų tikslingesnis ir naudingesnis nuteistojo integracijai į visuomenę.

11. Skunde nurodoma, kad iš esmės bausmę nuteistasis atlieka daugiau nei keturiolika metų. Iki apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajam daugiau nei trejus metus buvo taikoma kardomoji priemonė, kurios reikalavimų jis nepažeidė, naujų teisės pažeidimų nepadarė. Šis faktas leidžia manyti, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, nes jis sugeba tinkamai elgtis, kai yra kontroliuojamas. Atlikta bausmės dalis nuteistajam leido suprasti, kad svarbiausia yra šeima, darbas, sustiprino jo norą dar labiau keistis teigiama linkme, suprasti padarytas klaidas, jų pasekmes visuomenei, sau pačiam bei šeimai. Be to, ilgas bausmės terminas nesudaro prielaidų išlaikyti gerus darbinius įgūdžius, silpnina bendravimo įgūdžius, trukdo įgyti naujų žinių, susijusių su įvairaus pobūdžio naujovėmis, kurios laisvėje gyvenantiems asmenims yra įprastos.

12. Skunde aiškinama, kad vienas iš svarbiausių bausmės tikslų yra padėti nuteistajam suvokti savo padarytų klaidų pasekmes, taip pat tokio asmens paruošimas integracijai į visuomenę visų pirma pataisos įstaigoje, o vėliau taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo atveju nuteistajam priskiriamos savybės bei bruožai yra vertinami tik neigiamai, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad tokios savybės bei bruožai gali lemti ir pozityvų jo elgesį.

13. Nuteistasis mano, kad nėra pagrindo teigti, jog jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra nepakankama, neakivaizdi. Akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tuomet, kai nuteistasis vykdo tikslines programas, orientuotas į jo kriminogeninių rizikos poreikių valdymą, į konkrečias jo tikslines problemas. Šiuo atveju nuteistojo elgesys, vykdomi darbai, jų rezultatai leidžia teigti, kad jis yra padaręs akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisijos sprendimas taikyti lygtinį paleidimą ir su nuteistuoju tiesiogiai dirbančių specialistų teigiami įvertinimai bei atsiliepimai patvirtina, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

14. Skunde aiškinama, kad akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką patvirtina tai, jog nuteistasis geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, vykdo plane numatytas priemones, nukreiptas į kriminogeninių poreikių mažinimą ir apsauginių veiksnių stiprinimą, geba apibūdinti šių priemonių tikslus, turinį, įvardinti taikomų priemonių asmeninį poveikį ir naudą. Nuteistojo keliama didelės žalos rizika yra žema arba vidutinė arba nėra grėsmės kitiems požymių. Nuteistasis turi teigiamas nuostatas į darbinę veiklą, siekia atlyginti turtinę žalą, elgiasi nepriekaištingai, t. y. ne mažiau kaip du mėnesius nėra padaręs teisės pažeidimų, elgiasi sąžiningai, mandagiai ir pagarbiai, laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nėra padaręs naujo nusikaltimo.

15. A. Š. tikina, kad jis pilnai suvokia visas savo problemines sritis, jų pasekmes, žalas visuomenei, sau bei artimiesiems. Jo pastangos visą bausmės laiką yra nukreiptos į kriminogeninių poreikių mažinimą, apsauginių veiksnių stiprinimą. Nurodo, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, būtina vadovautis ne vien tik bausmės tikslais, bet ir lygtinio paleidimo tikslais. Atkreipia dėmesį į tai, kad lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jam taikomi suvaržymai, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas jis gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

16. Skunde aiškinama, kad lygtinis paleidimas yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam teisės pažeidimui ir skatinančių reintegraciją, suteikiant nuteistajam planuotą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Lygtinio paleidimo tikslas – padėti nuteistiesiems sklandžiai pereiti nuo gyvenimo struktūruotoje aplinkoje pataisos namuose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, nuteistuosius intensyviai prižiūrint po paleidimo. Taikant lygtinį paleidimą nebesiekiama tikslo nubausti asmenį, o yra siekiama bausmę atlikusius asmenis paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Laisvėje taikomos probacijos tarnybos resocializacijos ir adaptacijos programos yra žymiai naudingesnės ir aktualesnės, negu taikomos pataisos namuose.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo skundas atmestinas.

17. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis bei įvertinęs nuteistojo A. Š. skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra pagrindo.

18. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jie atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad A. Š., be jokių abejonių, atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą formalų kriterijų, kuriam egzistuojant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vis tik vien šis faktas nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes įstatymas įpareigoja įvertinti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

19. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad šiuo metu A. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kaip ir viso bausmės atlikimo metu yra vidutinė, tačiau buvo nustatytos šios rizikos įverčių mažėjimo tendencijos. Taigi konstatuotina, kad tam, jog nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra būtina nustatyti akivaizdžią pažangą mažinant paminėtą riziką. Čia pažymėtina, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y., vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų pagrįstai manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę.

20. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Šiuo atveju tvirtinti, kad socialinio tyrimo išvada, kuria rėmėsi skundžiamą nutartį priėmęs teismas, buvo surašyta neobjektyviai bei netinkamai, žemesnysis teismas netinkamai įvertino jam pateiktus duomenis, nėra pagrindo.

21. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimas taikyti nuteistajam A. Š. lygtinį paleidimą buvo priimtas aiškiai išsiskyrus Komisijos narių (posėdyje dalyvavo šeši nariai) nuomonei dėl pateiktų duomenų apie nuteistąjį visumos vertinimo. Šiuo atveju trys Komisijos nariai balsavo prieš lygtinio paleidimo taikymą (šie Komisijos nariai išdėstė motyvuotas nuomones dėl savo pozicijos) ir trys jos nariai balsavo už lygtinio paleidimo nuteistajam taikymą. Pažymėtina, kad sprendimą taikyti lygtinį paleidimą A. Š. lėmė tik Komisijos pirmininkės balsavimas už lygtinio paleidimo taikymą. Taigi pusei Komisijos narių kilo abejonių dėl to, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką gali ir turi būti vertinama kaip akivaizdi.

22. Skunde aiškinama, kad, priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo, neturėjo būti atsižvelgta į neigiamai jį charakterizuojančius praeities faktus, t. y., nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį, anksčiau skirtas nuobaudas ir pan. Su tokia pozicija nėra jokio pagrindo sutikti, nes apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y., vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, galima spręsti tik iš jo ankstesnio elgesio tiek iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tiek jos atlikimo metu. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti jo elgesį teigiama linkme neizoliuojant nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

23. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad bausmės atlikimo metu A. Š. vykdė tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, nuteistasis palaikė ir palaiko artimus socialinius ryšius su šeima, būdamas laisvėje, jis turėtų gyvenamąją vietą, galėtų įsidarbinti. Akivaizdu, kad pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli, tačiau pastaruoju metu jo elgesys keičiasi labiau teigiama linkme. Nurodyti faktai iš esmės teigiamai apibūdina A. Š., tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jie nėra pakankami tam, kad būtų galima daryti pakankamai pagrįstą išvadą, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Čia būtina pabrėžti, kad darbinė veikla, šeiminiai ryšiai, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas (šie faktai socialinio tyrimo išvadoje yra vertinami kaip apsauginiai kriminogeniniai veiksniai) anksčiau nesulaikė A. Š. nuo nusikalstamų veiksmų padarymo. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, nėra pagrindo sureikšminti paminėtų aplinkybių.

24. Aukštesnysis teismas įvertina tai, kad A. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimų, susijusių su materialinės naudos siekiu, padarymą, todėl nuteistojo motyvacija dirbti ir darbinė veikla yra itin svarbi jo efektyviai resocializacijai. Akivaizdu, kad teisėta darbinė veikla mažintų nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nes ji sudarytų sąlygas tenkinti paties nuteistojo ir jo šeimos būtiniausius poreikius, formuotų pozityvius įpročius. Tuo pačiu pastebėtina, kad faktas, jog A. Š. yra tris kartus teistas, leidžia daryti išvadą, kad darbinė veikla anksčiau netapo svarbiu apsauginiu veiksniu, padedančiu valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

25. Nekyla jokių abejonių, kad A. Š., taikant lygtinį paleidimą, galėtų dirbti, tačiau čia būtina įvertinti tai, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu jo požiūris į darbą nebuvo nuoseklus. Nuteistasis, atvykęs į pataisos namus, kategoriškai atsisakė dirbti bet kokį administracijos siūlomą darbą, vėliau (paties nuteistojo iniciatyva) jis pradėjo dirbti, tačiau, perkeltas į kitus pataisos namus, jis atsisakė dirbti jam pasiūlytą darbą, dar vėliau nuteistasis vėl dirbo, tačiau išlaikyti darbo dėl padaryto drausmės pažeidimo jam nepavyko, vėliau nuteistasis iš esmės nemotyvuotai atsisakė dirbti nemokamus darbus. Taigi aptartos aplinkybės kelia abejones dėl nuteistojo motyvacijos dirbti ir tuo pačiu pasiryžimo savo tikslų siekti socialiai priimtinomis priemonėmis tvirtumo.

26. A. Š. teiginys, kad jis suvokia visas savo problemines sritis, jų pasekmes, žalas visuomenei, sau bei artimiesiems, neatitinka tikrovės. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nėra linkęs sureikšminti veikų, už kurias buvo nuteistas, o įvykusias nusikalstamas situacijas yra linkęs paaiškinti subjektyviomis aplinkybėmis. Jis nėra linkęs savyje ieškoti trūkumų ar koreguotinų sričių. Nuteistasis neidentifikuoja jokių probleminių sričių savo gyvenime, nėra stebimas ir nuteistojo polinkis gilintis į savo nusikalstamą elgesį, jo priežasčių aiškinimąsi. Dėl šių priežasčių nuteistojo vidiniai resursai atsiriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos, vengti rizikingų situacijų išlieka reikalaujantys paties nuteistojo motyvacijos siekti savo gyvenimo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis stiprinimo. Be to, siekiant didinti nuteistojo socialinės integracijos potencialą, valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus nuteistojo savęs pažinimo įgūdžių lavinimas, socialiai priimtinų asmenybės ypatumų stiprinimas. Tokį poreikį, aukštesniojo teismo įsitikinimu, lemia ir tai, kad nuteistasis pasižymi kategorišku mąstymu, vadovaujasi savo įsitikinimais bei principinėmis nuostatomis, kurios, akivaizdu, anksčiau nebuvo socialiai priimtinos ir kurias jis gali koreguoti tik esant vidinei motyvacijai, kurią jam šiuo metu vis dar būtina stiprinti. Manytina, kad A. Š. nesugebant pakankamai aiškiai identifikuoti savo probleminių sričių, įsigilinti į savo nusikalstamą elgesį, jo priežastis, menkinant ar (ir) pateisinant savo nusikalstamą elgesį subjektyviomis aplinkybėmis, jis negali efektyviai stiprinti socialiai priimtinų asmenybės ypatumų, taip pat stiprinti motyvaciją pageidaujamų tikslų siekti teisėtais būdais.

27. Nuteistasis visiškai teisingai nurodo, kad jis nepažeidė jam anksčiau vykusio proceso metu taikytos kardomosios priemonės – namų arešto reikalavimų. Vis tik šis faktas neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis sugeba tinkamai elgtis, kai yra kontroliuojamas, nes laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, t. y. tuo metu, kai jo kontrolė bei priežiūra buvo didesnė, yra padaręs keliolika režimo reikalavimų pažeidimų. Pastebėtina, kad nuo 2017 metų iki 2021 metų nuteistojo padarytų režimo reikalavimų pažeidimų dinamika buvo didėjanti. Nuteistasis 2017 ir 2018 metais padarė po du nustatyto režimo reikalavimų pažeidimus, 2020 metais padarė tris nustatyto režimo reikalavimų pažeidimus, o 2021 metais padarė šešis nustatyto režimo reikalavimų pažeidimus, už kuriuos jam buvo paskirtos nuobaudos. Nustatyto režimo reikalavimų pažeidimų nuteistasis nebedarė praėjus beveik metams po to, kai suėjo terminas, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Šis faktas iš dalies leidžia manyti, kad nuteistojo pozityvius elgesio pokyčius nulėmė ne jo sąmoningas pasiryžimas laikytis nustatytų elgesio taisyklių, o siekis palengvinti savo teisinę padėtį. Čia pastebėtina ir tai, kad nuteistasis per daugiau nei trejų metų laikotarpį buvo skatintas tik vieną kartą, nors, pavyzdžiui, 2019 metais jis buvo skatintas net keturis kartus ir nepadarė režimo reikalavimų pažeidimų, už kuriuos jam būtų skirtos nuobaudos. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad nuteistojo pastangos resocializacijos procese nėra visiškai nuoseklios ir šiuo metu nevertintinos kaip maksimalios.

28. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tai, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip išskirtinai pozityvus bei nepriekaištingas. Šios aplinkybės verčia abejoti, ar pastaruoju metu stebimas disciplinuotesnis nuteistojo elgesys tęsis ir jam būnant laisvėje, sumažinus jo kontrolę. Esant aptartoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti, o nuteistojo A. Š. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. Š. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.