Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

mažamečiui nukentėjusiajam D. S., jo atstovei pagal įstatymą motinai E. S.,Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Audronei Karlonienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio - vidurinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui savo šeimos nariui, o būtent: 2016 m. lapkričio mėn. pradžioje dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia sudavė diržu tris smūgius savo mažamečiui sūnui D. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), per sėdmenis, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, su tuo sutiko prokuroras ir nukentėjusioji, todėl įrodymai buvo ištirti BPK 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Kaltinamasis G. S. kaltę pripažino ir parodė, kad gyvena su sutuoktine E. S. ir penkiais nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini). Jis yra bedarbis. 2016 m. lapkričio mėn. pradžioje, tikslios datos neprisimena, po pietų apie 15 val., išėjęs iš namo pamatė rūkantį sūnų D. S.. Susinervinęs išsivėrė kelnių diržą ir juo du-tris kartus sudavė D. į sėdmenis. Nuo suduotų smūgių sūnus verkė. Apsiverkė, nes skaudėjo. Sūnus D. avėjo sintetinėmis, treninginėmis kelnėmis. Sūnus verkė apie dvi minutes. Smūgius sudavė diržo medžiagine dalimi, o ne sagtimi. Tuo metu namuose buvo kiti nepilnamečiai vaikai, sutuoktinė. Dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi, pasikarščiavo. Įvykio metu buvo blaivus.

Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais :

Mažamečio nukentėjusiojo D. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2016 m. lapkričio mėn. pradžioje, tikslios dienos neprisimena, jis buvo išėjęs pas draugą, į namus grįžo apie 20 val. Tėvai į namus jiems liepia grįžti 18 val.Tą vakarą jį tėtis mušė diržu, kiek sudavė smūgių, neprisimena. Kai tėtis mušė, mama su broliais bandė apginti, bet tėtis jiems liepė nelįsti. Kai tėtis jį paleido, jis verkdamas išbėgo į kiemą. Tėtis dažnai būna namuose neblaivus ir tada būna piktas, agresyvus ir muša (b. l. 16-18).

Nepilnamečio liudytojo L. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2016 m. lapkričio mėn. pradžioje tėtis mušė brolį D. diržu per užpakalį. Kirto apie 3 kartus, tuo metu buvo namuose ir viską matė. Jis bandė D. apginti, bet tėtis pasakė: "nelįsk". Po to D. verkdamas išbėgo kiemą. Apie įvykį jis pasakė broliui A.. Brolį D. tėtis mušė už tai, kad šis eina pas P., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), nes P. namuose girtaujama ir tėtis nenori, kad D. ten lankytųsi (b. l. 32-34).

Liudytojos E. S. parodymais, duotais įkiteisminio tyrimo metu, kad su jos šeima dirba "SOS vaikų kaimai Lietuvoje" draugijos socialinių atvejų vadybininkė R. K.. Vaikai neklauso, nedrausmingi, neruošia pamokų, sudrausminus atsikalbinėja, išeina iš namų (b.l. 40-41).

Liudytojos R. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji dirba "SOS vaikų kaimų Lietuvoje" draugijos Šeimų stiprinimo programos socialinio atvejo vadybininke. Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. pabaigos ji dirba su G. ir E. S., gyv. (duomenys neskelbtini), šeima. Bendraujant su šios šeimos vaikais sužinojo, jog tėvas G. S., kai būna išgėręs, kartais muša sūnų D. S.. Vaikai neįvardino priežasties ir įrankio, kuriuo tėvas muša D.. Šiuo metu šeimoje situacija yra geresnė, nes E. S. užsikodavo nuo alkoholio (b.l. 46-48).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1185/2016, kurioje nurodyta, kad esant bylos medžiagoje duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai) patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam galimybė (b.l. 24).

Daikto apžiūros protokolas, buvo apžiūrėtas G. S. pateiktas diržas, kuriuo, kaip nurodė pats G. S., jis sudavė savo sūnui D.. Diržas yra rudos spalvos audinio su metaline sagtimi.Diržo ilgis 107 cm, o plotis- 3.7 cm. ( b. l. 87-92).

BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.

BK 2 str. 4 d. nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Kaltinamojo G. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 3 d., nes suduodamas smūgius diržu sūnui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), su kuriuo kartu gyvena, šeimos nariui, nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą (mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui). Nusikalstama veika padaryta tyčia ir baigta. Surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis tyčia atliko smurto veiksmus mažamečio nukentėjusiojo atžvilgiu. Šiuo metu galiojantis LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 49 straipsnio 1 dalis numato: „Vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ar orumo žeminimą.“ LR Konstitucijos 39 straipsnis numato, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, o 21 straipnis numato, jog draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė : prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką, duodamas parodymus ( BK 59 str. 1 d.2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis praeityje neteistas. Kaltinamasis registruojasi darbo biržoje bedarbiu, kaip asmuo aktyviai ieškantis darbo. Kaltinamasis baustas administracine tvarka transporto srityje, už neblaivaus asmens pasirodymą viešoje vietoje, neblaivus kėlė triukšmą matant vaikams ( b.l. 99-100). Kaltinamasis į psichiatrinio gydymo įskaitą neįrašytas, bet gydytas dėl ligos, kilusios alkoholinės abstinencijos fone ( b.l. 98).

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkaus nusikaltimo ( BK 11 str. 3 d.). Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką sankcijose yra numatytos bausmės: bauda (iki 500 MGL dydžio, kai vienas MGL 37.65 Eur); areštas (nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto); laisvės atėmimas ( iki dvejų metų).

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms.

BK 54 str. 1 d. numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamajam bauda, kaip bausmės rūšis, būtų netinkama, kadangi nedirba, neturi nuolatinių pajamų, ir tuo nebūtų pasiketi bausmės tikslai. Arešto bausmė būtų aiškiai per griežta teisingumo principu, nes ji būtų realiai vykdoma. Laisvės atėmimo bausmė, būtų aiškiai per griežta bausmė, nes anksčiau kaltinamasis neteistas, nėra neigiamai charakterizuojamas, registruojasi bedarbiu, nebuvo padaręs šiurkščių viešosios tvarkos pažeidimų, prisideda prie savo vaikų priežiūros ir auklėjimo.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant, kad BK 140 str. 3 d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas G. S. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, daro išvadą, jog kaltinamajam skirtina bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 54 str. 3 d.). Šią švelnesne bausmės rūšimi bus pasiekti bausmės tikslai.

Kaltinamajam skirtini įpareigojimai, kuriuos jis privalo vykdyti, o jų nevykdant, vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti keičiama areštu.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, rudos spalvos audinio diržas, kaip menkavertis daiktas, sunaikintinas, negavus prašymų jį grąžinti ( BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. pagrindu.

Taikytinos BK 64 ¹ str. 1, 2 d. nuostatos, nes kaltinamasis kaltę pripažino pilnai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 – 299 , 301- 305, 307- 308 str., teismas

nusprendžia:

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 3 dalyje ir taikant BK 54 str. 3 d. skirti jam laisvės apribojimą vieneriems (1) metams.

Taikant BK 64¹ str.1, 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad paskirtas laisvės apribojimas aštuoniems (8) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3, 4, 5 punktais G. S. įpareigoti: pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka; neatlygintinai išdirbti keturiasdešmt aštuonias valandas (48 val.) per keturis (4) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Paskirtus teismo įpareigojimus vykdyti aštuonis (8) mėnesius.

G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki pradės vykdyti paskirtą bausmę.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, rudos spalvos audinio diržą, paimtą 2017-01-13 savanoriško daiktų pateikimo protokolu iš G. S., sunaikinti (daiktas saugomas Alytaus AVPK Varėnos RPK, kvitas serija AVPK Nr.001618).

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.