Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant kaltinamajai J. L., teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-74-950/2014 su surašytu kaltinamuoju aktu grąžinta prokurorui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra perdavė Prienų rajono apylinkės teismui baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis aktas surašytas J. L. ir J. L., kaltinant juos pagal BK 294 str. 1 d., o būtent, kad jie veikdami bendrai, laikotarpiu nuo 2008-04-12 iki 2010-01-15, ir laikotarpiu nuo 2010-04-13 iki 2012-07-17, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, t. y. pažeisdami Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.262 str., 3.263 str., 3.264 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 497 str. - 504 str. reikalavimus, 2008-04-12 be jokio teisinio pagrindo pasiėmė E. L. savo žinion, ją be jokio teisinio pagrindo laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) r., taip savavališkai įgyvendino globėjo teises ir pareigas, tuo padarė didelės žalos mažametės E. L. teisėms ir teisėtiems interesams, pasireiškusios tuo, jog ji prarado galimybę augti teisėtos globėjos A. B. šeimoje, kurioje būtų geriausiai užtikrinti mažametės interesai, prarado galimybę bendrauti su giminaičiais iš motinos pusės, ilgą laiką gyveno šeimoje, kurioje mažametės nukentėjusiosios emocinė būsena prasta, šeimoje, kurioje susiformavę santykiai tarp šeimos narių žaloja mažametę, iškreipia jos suvokimą apie šeimą, padarė didelės žalos A. B. ir A. B. teisėms ir teisėtiems interesams, pasireiškusios tuo, kad nukentėjusieji A. B. ir A. B., būdami teisėtai mažametę globojanti šeima, prarado galimybę auklėti ir rūpintis mažamete globotine.

Prienų rajono apylinkės teismas 2014-02-14 nutartimi šią bylą su kaltinamuoju aktu grąžino prokurorui baudžiamojo proceso pažeidimams ištaisyti ir kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nustatant tam 2 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nutartis motyvuota tuo, kad nusikalstama veika kaltinamajame akte aprašyta netinkamai - nėra aiškiai ir tiksliai aprašyta kuo pasireiškė didelė žala. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti nukentėjusieji mažametė E. L. ir A. B., nenustatyta kokia tariamai didelė žala buvo padaryta pastarosios nukentėjusiosios teisėms ir teisėtiems interesams, nėra nukentėjusios A. B. pasirašyto pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat nebuvo surinkti jokie faktiniai duomenys apie mažametės E. L. giminaičius iš motinos pusės, apie kuriuos nurodoma kaltinime. Visa tai teismo pripažinta proceso pažeidimais, trukdančiais nagrinėti šią bylą ir konstatuota, kad kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 str. 3, 4 p. reikalavimus.

Skundu prokuroras prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti apylinkės teismui. Skunde jis teigia, kad kaltinimas yra pakankamai išsamus, aiškus, jame yra nurodyti visi BPK 219 str. 3 p. esantys duomenys, tiksliai ir išsamiai aprašyta veika, t. y. veikos padarymo vieta, laikas, būdas, konkrečiai nurodant kuo pasireiškė padariniai, veikos kvalifikacija pagal BK straipsnį. Skunde teigiama, kad teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl nurodyti pažeidimai trukdo bylą iš esmės nagrinėti ir jų negalima ištaisyti teisme. Be to, įstatymas nekelia reikalavimo kaltinamajame akte smulkiai detalizuoti visų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas bei dėl inkriminuojamų nusikalstamos veikos aplinkybių pateikti išbaigtus vienareikšmius duomenims, nes tokie duomenys yra tiriami teisiamajame posėdyje atliekant įrodymų tyrimą. Prokuroras pažymi, kad kaltinimai šioje byloje yra iš esmės grindžiami rašytiniais dokumentais, o tesimo reikalavimas atlikti mažametės E. L. apklausą, yra nesusijęs su objektyvios tiesos nustatymu byloje.

Prokuroro skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas šią bylą su kaltinamuoju aktu grąžino prokurorui baudžiamojo proceso pažeidimams ištaisyti ir kaltinamojo akto trūkumams pašalinti argumentuodamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti nukentėjusieji mažametė E. L. ir A. B., nenustatyta kokia tariamai didelė žala buvo padaryta pastarosios nukentėjusiosios teisėms ir teisėtiems interesams, taip pat nebuvo surinkti jokie faktiniai duomenys apie mažametės E. L. giminaičius iš motinos pusės. Tokius kaltinamojo akto trūkumus ir baudžiamojo proceso pažeidimus teismas įvertino kaip trukdančius nagrinėti šią bylą ir konstatavo, kad kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 str. 3, 4 p. reikalavimus, tačiau su tokiais skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais ir jų pagrindu padaryta išvada sutikti negalima.

BPK 234 str. 2 d. nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 str. išsamiai išvardinti būtini reikalavimai kaltinamojo akto turiniui bei formai. Kaltinamojo akto turinys iš esmės neatitinka įstatymų reikalavimų, jeigu jame nėra nurodyti esminiai duomenys, išvardinti BPK 219 str. ir tai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą bei kitų proceso dalyvių teises. Iš šioje byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad jis yra pakankamai aiškus, išsamus, jame yra nurodyti visi BPK 219 str. 3, 4 p. reikalaujami duomenys, aiškiai aprašyta veika, kuria kaltinami J. L. ir J. L., nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, pasireiškę padariniai, duomenys, kuriais grindžiamas reikalavimas ir kiti duomenys nurodyti BPK 219 str., t.y. kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. reikalavimus. Be to, skunde prokuroras teisingai nurodė, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. 3 p. reikalavimų, nenurodė jokių motyvų, kodėl nutartyje nurodyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir kodėl jų negalima ištaisyti teisme. Tokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad šioje byloje esančio kaltinimo akto trūkumai ar pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir jų negalima ištaisyti teisme nenustatė ir aukštesnysis teismas. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas nereikalauja kaltinamajame akte smulkiai detalizuoti visų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, bei dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikos aplinkybių pateikti išbaigtus vienareikšmius duomenis, kadangi išsamiai šie duomenys yra tiriami teisiamajame posėdyje atliekant įrodymų tyrimą ir įvertinus juo teismas priima galutinį sprendimą, motyvuodamas kodėl sprendimą grindžia vienais ar kitais įrodymais. Be to, Baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę prokurorui įrodymų tyrimo metu prašyti pateikti papildomus įrodymus atliekant procesinius veiksmus (BPK 288 str.), iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikti prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (BPK 256 str. 1 d.), taip pat pateikti prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę ar lengvesnę nusikalstamą veiką (BPK 256 str. 1, 2 d.). Taigi baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai alternatyvų siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio - greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą.

Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta mažametė E. L., tačiau vertinant tokio procesinio veiksmo būtinumą reikia atsižvelgti į byloje esantį Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą, kuriame be kita ko nurodyta, kad E. L., atsižvelgiant į jai būdingus individualius psichologinius ir amžiaus ypatumus, dar negali suprasti byloje nagrinėjamo ginčo esmės, prognozuoti savo bei kitų elgesio, numatyti pasekmių, bei įvertinti jai tiesiogiai ir netiesiogiai J. L. daromą poveikį jos nuomonei apie A. ir A. B., mergaitė dar nesugeba savarankiškai suformuoti savo nuomonės bei pažiūrų byloje aktualiais klausimais (t. 1, b. l. 158), todėl skundžiamos nutarties motyvai šiuo aspektu taip pat vertinami kaip neteisingi. Be to, tiek nukentėjusia pripažinta A. B., tiek E. L. gali būti apklaustos teisme atliekant įrodymų tyrimą. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal nukentėjusiojo A. B. pareiškimą, kuris yra jo pasirašytas, todėl tai, kad pareiškimas nėra pasirašytas kito galimai nukentėjusiojo asmens, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nesant nukentėjusiojo skundo. Iš apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas priimdamas nutartį dėl bylos perdavimo prokurorui, ėmėsi vertinti byloje surinktus įrodymus ir jų pakankamumą kaltinimui pagrįsti, tačiau šioje proceso stadijoje įrodymų tyrimas ir vertinimas neatliekamas. Aukščiau išdėstytų aplinkybių aplinkės teismas tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisingas išvadas, kurios sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą ir tai yra pagrindas skundžiamą nutartį naikinti ir priimti naują sprendimą – bylą su joje esančiu kaltinamuoju aktu grąžinti nagrinėti apylinkės teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – šią baudžiamąją bylą su joje esančiu kaltinamuoju aktu grąžinti nagrinėti apylinkės teismui.

Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.