- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-03
- Bylos Nr.
- eI-1458-764/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Egidija Puzinskaitė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- J. L. A., S. C. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Mariaus Bajoro ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. L. A. (J. L. A.) ir S. C. G. (S. C. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai J. L. A. ir S. C. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2016-10-07 sprendimus Nr. (15/3-4)8P-128 ir Nr. (15/3-4)8P-129 ir įpareigoti atsakovą priimti naujus sprendimus.
Pagrįsdami savo reikalavimus pareiškėjai nurodė, kad Lietuvos Respublikos pilietybė jiems turėtų būti suteikta pagal Pilietybės įstatymo 27 str., kadangi jų mama yra Lietuvos Respublikos pilietė. Pagal Pilietybės įstatymą ir Vyriausybės 2013-04-003 nutarimu Nr. 280 patvirtintą Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 75.1 p., turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad jie nėra kitos šalies piliečiai. Pareiškėjas J. L. A. yra Argentinos, o S. C. G. – Meksikos piliečiai. Šių valstybių teisė nesuteikia teisės atsisakyti turimos pilietybės, todėl Departamentui buvo pateiktas notarine tvarka patvirtintas dokumentas, kad pareiškėjai atsisako turimų kitų šalių pilietybių. Kita vertus, Departamentas pareiškėjų prašymus tenkinti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad sprendžiant dėl pilietybės suteikimo pagal Pilietybės įstatymo 27 str., tokie dokumentai nėra tinkami. Pareiškėjų nuomone, ginčijamas sprendimas pažeidžia lygiateisiškumo, sąžiningumo ir protingumo principus, kadangi, neturėdami galimybės atsisakyti kitų šalių pilietybių, jie negali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybės. Tokie dokumentai yra tinkami, kai sprendžiama dėl pilietybės atkūrimo ir jos suteikimo supaprastinta tvarka. Pareiškėjų nuomone, Pilietybės įstatymo 27 ir 37 str. nuostatos, nereglamentuojančios atvejų, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų, yra teisės spraga, kuri šalintina taikant įstatymo analogiją, t. y. Pilietybės įstatymo 38 str. 3 d. 4 p. ir 39 str. 2 d. 4 p. Ginčijami Departamento sprendimai pažeidžia pareiškėjų teisės, todėl yra neteisėti ir naikintini.
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Taip pat paaiškino, kad Pilietybės įstatymo 37 str. suteikia pareiškėjams teisę iš naujo kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjų prašymai buvo išnagrinėti vadovaujantis imperatyviomis Pilietybės įstatymo normomis ir atsižvelgiant į Apraše nustatytus reikalavimus. Suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 27 str., Departamentui turėjo būti pateikti įrodymai, kad pareiškėjai neturi kitos šalies pilietybės. Nei Pilietybės įstatymas, nei Aprašas nenustato, kad tokiu atveju Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikta remiantis notarine tvarka patvirtintu dokumentu, kad pareiškėjai atsisako turimų kitų šalių pilietybių. Atsakovo nuomone, Pilietybės įstatymo 38 ir 39 str. nustatytos išimtys, taikomos tik nagrinėjant prašymus dėl pilietybės atkūrimo ar suteikimo supaprastinta tvarka. Tai, kad šios išimtys nėra taikomos nagrinėjant prašymus kitais pilietybės įgijimo atvejais, nelaikytina teisės spraga, o įstatymo leidėjo valia nustatyti Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo tvarką ir sąlygas pagal kiekvieno pilietybės įgijimo pagrindo specifiką.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjų skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Departamento 2016-10-07 sprendimų, kuriais nuspręsta, kad pareiškėjai neįgyja Lietuvos Respublikos pilietybės, nes yra Argentinos ir Meksikos piliečiai, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys patvirtina, kad pagal Departamento 2010-02-26 sprendimą Nr. (15/3-15)8P-577 pareiškėjų motina V. G. nuo 2010-02-26 įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, kaip asmuo ją turėjęs iki 1940-06-15.
Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 27 str., pareiškėjų atstovas 2016-04-07 Departamentui pateikė jų prašymus (pasirašytus pačių pareiškėjų ir jų įstatyminių atstovų, patvirtintus notaro, apostilizuotus ir išverstus į lietuvių kalbą) dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir Argentinos / Meksikos pilietybės atsisakymo.
Departamentas 2016-10-07 sprendimu Nr. (15/3-4)8P-128 nusprendė, kad pareiškėjas J. L. A. neįgyja Lietuvos Respublikos pilietybės, kadangi yra Argentinos pilietis.
Departamentas 2016-10-07 sprendimu Nr. (15/3-4)8P-129 nusprendė, kad pareiškėjas S. C. G. neįgyja Lietuvos Respublikos pilietybės, kadangi yra Meksikos pilietis.
Su tokiais Departamento sprendimais pareiškėjai nesutinka, mano, kad Departamentas privalėjo vadovautis Pilietybės įstatymo 38 str. 3 d. 4 p. ir 39 str. 2 d. 4 p. nuostatomis ir atsižvelgdamas į tai, kad nei Argentinoje, nei Meksikoje nenustatytos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros, turėjo vadovautis notaro patvirtintais pareiškimais, kad jie atsisako kitos valstybės pilietybės.
Pilietybės įstatymo 13 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama: 1) gimstant; 2) suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka; 3) suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka; 4) suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka; 5) grąžinus Lietuvos Respublikos pilietybę; 6) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais. Kiekvienas iš šių Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindų yra detaliai reglamentuotas Pilietybės įstatymo 14–21 straipsniuose.
Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo Pilietybės įstatymo 13 str. 2–5 punktuose nustatytais pagrindais pateikimo tvarka ir privalomi pateikti dokumentai reglamentuojama Pilietybės įstatymo VII skyriaus 37–42 str.
Pilietybės įstatymo 27 str., kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje, nustatyta, kad, jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja arba atkuria vienas iš vaiko tėvų ar abu tėvai, vaikas iki 14 metų taip pat įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis. Šiame straipsnyje nurodytų asmenų vaikas nuo 14 iki 18 metų Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja tik jo sutikimu, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis.
Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagal Pilietybės įstatymo 27 str. pateikimo tvarka Pilietybės įstatymo VII skyriuje nėra nustatyta. Aprašo 75 p. nustatyta, kad vaikų, nesukakusių 18 metų, atstovai dėl Pilietybės įstatymo 27 straipsnyje nurodyto vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo paduoda prašymą dėl vaiko pilietybės įgijimo ir prideda šiuos dokumentus: dokumentą, patvirtinantį, kad vaikas nėra kitos valstybės pilietis; vaiko nuo 14 iki 18 metų rašytinį sutikimą įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjų motina V. G. nuo 2010-02-26 įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, kaip asmuo ją turėjęs iki 1940-06-15, todėl jos nepilnamečiai vaikai turi galimybę pagal Pilietybės įstatymo 27 str. taip pat įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau netenkina kitos būtinos sąlygos, nes yra Argentinos ir Meksikos piliečiai. Taip pat nustatyta ir dėl to ginčo byloje nėra, kad nei pagal Argentinos, nei pagal Meksikos įstatymus, reglamentuojančius pilietybės klausimus, bei Konstitucines nuostatas, Argentinoje ir Meksikoje pilietybės atsisakymo procedūra nėra nustatyta, t. y. net ir įgiję kitos valstybės pilietybę arba pareiškę tokį norą, pareiškėjai ir toliau liktų atitinkamai Argentinos ar Meksikos piliečiais. Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kai pareiškėjai nori įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo 27 str. nustatytu pagrindu, tačiau negali to padaryti, kadangi yra kitų šalių piliečiai ir pagal tų šalių teisę turimos pilietybės atsisakyti negali.
Kaip jau minėta anksčiau, Pilietybės įstatymas nereglamentuoja prašymų pagal šio įstatymo 27 str. pateikimo tvarkos, o Aprašo 75.1 p. nustatyta, kad turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad vaikai nėra kitos valstybės piliečiai. Atvejai, kuomet vaikai turi kitų valstybių pilietybę ir pagal tų valstybių teisę, negali jos atsisakyti, Apraše nereglamentuoti.
Kita vertus, pažymėtina, kad, pagal Pilietybės įstatymo 38 str. 3 d. 4 p. ir 39 str. 2 d. 4 p. ir 3 d. 4 p., reglamentuojančiuose atvejus, kai Lietuvos Respublikos pilietybė yra atkuriama arba įgyjama supaprastinta tvarka, yra nustatyta, kad tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės.
Teismas pažymi, kad tiek įgyjant Lietuvos Respublikos pilietybę ją atkuriant (Pilietybės įstatymo 9 str.), tiek supaprastinta tvarka (Pilietybės įstatymo 10 str.), tiek ir, kai vienas iš tėvų arba abu tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai (Pilietybės įstatymo 27 str.), asmuo, siekiantis įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, turi atitikti būtinąją sąlygą – neturėti kitos valstybės pilietybės. Be to, visais šiais atvejais Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama dėl Lietuvos Respublikos pilietybę, siekiančių įgyti asmenų (jų pirmtakų) lietuviškos kilmės, anksčiau turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės ar dėl tėvų (vieno iš tėvų) turimos Lietuvos Respublikos pilietybės. Vadinasi, visais šiais atvejais Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama dėl asmenų ryšių su Lietuvos Respublika, todėl šie institutai iš esmės nėra tiek skirtingi, kad Pilietybės įstatymo 38 str. 3 d. 4 p. ir 39 str. 2 d. 4 p. ir 3 d. 4 p. nuostatos, turėtų būti vertinamos kaip specialiosios teisės normos.
Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad atvejo, kuomet Lietuvos Respublikos pilietybę turinčių tėvų (vieno iš jų) vaikai, dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, negali atsisakyti kitos valstybės pilietybės ir dėl to negali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybės, nesureglamentavimas laikytinas įstatymo spraga, kuri šalintina taikant įstatymo analogiją.
Teismo vertinimu, netaikius įstatymo analogijos būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, kadangi vaikai, kurių tėvai ar vienas iš jų turi Lietuvos Respublikos pilietybę, turintys valstybės, kurios teisėje nustatyta pilietybės atsisakymo galimybė, gautų Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 27 str. Priešingai, vaikams, ne dėl nuo jų valios priklausančių aplinkybių, negalintiems atsisakyti jau turimos kitos valstybės pilietybės, tokia teisė būtų paneigta.
Pilietybės įstatymo 37 str. 3 d. nustatyta, kad asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pakartotinai priimami ne anksčiau kaip po vienų metų nuo atsisakymo patenkinti ankstesnį prašymą, išskyrus atvejus, kai prašymas paduodamas kitu šiame įstatyme nustatytu Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindu arba pateikiami nauji dokumentai, patvirtinantys ankstesnio prašymo pagrįstumą.
Nurodytos nuostatos patvirtina, kad pareiškėjai 2016-04-07 turėjo teisę pakarotinai kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo, nes nuo Departamento 2014-12-31 sprendimų, kuriais atsisakyta tenkinti ankstesnius jų prašymus, praėjo daugiau nei vieneri metai.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjų skundą, panaikinant ginčijamus Departamento 2016-10-07 sprendimus ir įpareigojant atsakovą pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo išnagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 132 ir 133 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų J. L. A. (J. L. A.) ir S. C. G. (S. C. G.) skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2016-10-07 sprendimus Nr. (15/3-4)8P-128 ir Nr. (15/3-4)8P-129.
Įpareigoti Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.