Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. P., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus „Kirtimų“ krovinių posto pareigūno surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą ROIK: 16058407558, kurioje Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gegužės 31 d., apie 11.30 val. Metalo g. 2A, Vilniuje, Vilniaus krovinių postui „Kirtimai“ „MB Justneda“, įm. k. 304052862, vairuotojas P. M. pateikė T1 MRN Nr. 16LTKA1000150EB5B3, krovinį – generatorių, siurblį. Atlikus dokumentų ir transporto priemonės patikrinimą nustatyta, kad krovinys be muitinės leidimo perkrautas iš automobilio Fiat Ducato, valst Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilį Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Perkrauti krovinį iš vienos transporto priemonės į kitą nurodė įmonės „MB Justneda“ direktorius Ž. P.. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Ž. P. teismo posėdyje sakė, kad kuo kaltinamas suprato, kaltę pripažino. Jis sakė, kad grįžo vienas automobilis iš reiso, nespėjo išsikrauti krovinio, rytojaus dieną turėjo važiuoti kitas automobilis, o tam vairuotojui reikėjo poilsio ir reikėjo mašiną paremontuoti, todėl liepė perkrauti krovinį, kad abiem vairuotojams nereikėtų važinėti, kad vairuotojai galėtų pailsėti. Tada nežinojo kokio dydžio nuobauda gali gauti. Jeigu būtų žinojęs, kad tokia nuobauda, nebūtų liepęs perkrauti, tiesiog nesuprato, kad taip negalima daryti. Reikėjo praeiti muitinę, dėl to negalima buvo perkrauti krovinio, perkrovė neapgalvojęs. Materialinės žalos nei valstybei, nei tretiesiems asmenims nepadaryta, todėl teismo prašė neskirti tokios didelės nuobaudos, nes tokiu atveju įmonei grėstų bankrotas. Įmonėje dirba tik 3 darbuotojai. Prašė skirti įspėjimą, jei įmanoma. Jeigu baudą, tai prašo skirti kiek įmanoma mažesnę. Iš UAB „Jusneda“ atlyginimo kaip direktorius kol kas negauna, yra paimtos paskolos, kiek gauna pajamų atsiskaito su bankais ir grąžina paskolas giminaičiams. Jis sakė, kad daugiau taip nesielgs.

Be visiško Ž. P. prisipažinimo, jo kaltė, padarius protokole aprašytą administracinį teisės pažeidimą, įrodyta rašytine bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu; patikrinimo aktu; važtaraščiu; P. M. paaiškinimu bei kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Ž. P. padaryta veika atitinka ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, nes jis nurodė krovinį – generatorių, siurblį, be muitinės pareigūno raštiško leidimo perkrauti iš automobilio Fiat Ducato, valst Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilį Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Ž. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog jis prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę: Ž. P. administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Teismas, atsižvelgdamas į Ž. P. padaryto pažeidimo pobūdį – padarytas pažeidimas neturi piktybiškumo ar pakartotinumo požymių, į pažeidimo padarymo aplinkybes, žalos nepadarymą, į nustatytą pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į Ž. P. asmenybę – anksčiau administracine tvarka nebaustas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog yra pagrindas taikyti Ž. P. LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir Ž. P. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50 str. paskirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 24, 30¹, 31, 35 straipsniais, 209 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 224, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte, ir jam paskirti 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.

Pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.