- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- 1-56-875/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34029-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis (pirm.)
- Kaltinamasis
- K. S.
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.17.3Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199-2 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nusikalstamų veikų aplinkybės
1. K. S. 2020 metų gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame A. M., rado ir neturėdamas specialaus leidimo, pasiėmė, t. y., neteisėtai įgijo nenustatytam asmeniui priklausančius 2 šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį - 58 vienetus šaudmenų, kuriuos neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki kol 2020-08-24, Šiaulių AVPK Joniškio r. PK Veiklos skyriaus pareigūnai išėmė: savadarbį pistoletą - graižtvinį, neautomatinį, vienašūvį, tinkamą šaudymui šaunamąjį ginklą, kuris skirtas šaudyti 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, sportiniais-medžiokliniais šoviniais; vamzdžio konstrukciją,- pramoninės gamybos, galimai 6,5 mm kalibro, nenustatyto modelio, graižtvinio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminto Belgijoje, sudėtinę dalį,-šaunamąjį ginklą; 52 šovinius – šaudmenis, pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkamus šaudymui, sportinius-medžioklinius šovinius, kurie skirti įvairiems B kategorijų graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams; 2 šovinius- šaudmenis, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 7,92X57 mm kalibro Mauser šovinius, kurie skirti įvairiems graižtviniams A, B kategorijų, šautuvams, karabinams, kulkosvaidžiams; vieną šovinį- šaudmenį, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 6,5X53 mm kalibro šovinį, kuris skirtas įvairiems medžiokliniams graižtviniams B kategorijų šaunamiesiems ginklams; 3 specialios paskirties pirotechnikos gaminius-šaudmenis – pramoninės gamybos, 26 mm (26,5 mm) signalinius, šviesos efekto (žalios spalvos) šovinius, skirtus šviesos signalo perdavimui per atstumą šviesiu ar tamsiu paros metu, skirtus įvairiems analogiško kalibro „C“ šaunamųjų ginklų kategorijai priskirtiniems signaliniams šaunamiesiems ginklams, t.y. tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje.
II. Įrodymai
2. Kaltinamasis K. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 metų gegužės mėnesį su draugu V. E. padėjo pažįstamai A. M., gyv. (duomenys neskelbtini), tvarkyti garažus ir aplinką. A. M. pasakojo, jog jos miręs vyras buvo medžiotojas, rodė jiems ragus, medžioklinius peilius. Pas ją dirbo dvi dienas, pjovė žolę, valė nuo šiukšlių sandėliuką ir du garažus, kurių vienas buvo medinis, kitas metalinis. Jų prašė pilnai išvalyti ir išnešti visus ten esančius daiktus. Dirbdamas mediniame garaže, viršutinėje lentynoje, kartoninėje dėžutėje rado pistoletą, raketinius šovinius 3 vnt., mažo kalibro pilną šovinių dėžutę, šovinius su kulkomis. Šie daiktai buvo dėžutėje ir uždengti su medžiaginę skiautę. Medinę šautuvo buožę ir šautuvo vamzdį rado tame pačiame garaže, skirtingose lentynose, vamzdis ir buožė buvo atskirti vienas nuo kito. Suprato, jog metalinis vamzdis yra šautuvo vamzdis, o medinė buožė yra nuo šautuvo. Tuo metu V. E. garaže nebuvo, apie rastus daiktus niekam nesakė ir nerodė. Rastus šaudmenis susidėjo į polietileninį maišelį ir parsinešė į namus. Tą dieną kieme sutiko kaimyną V. B., gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam parodė maišelio turinį. Visus minėtus šaudmenis kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnais. Parsinešdamas iš garažo šaudmenis, jis nepagalvojo apie baudžiamąją atsakomybę, juos laikė savo namuose, jų nenaudojo ir nesiruošė niekur naudoti. Kam jam reikėjo tų šaudmenų, paaiškinti negali, juos pasiėmė iš žmogiško smalsumo, o vėliau į policiją jų nepristatė, pasidėjo kambaryje ir užmiršo. Jį policijai įskundė kaimynas V. B., kai su juo susipyko. Dėl nusikalstamos veikos prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi.
3. Kadangi kaltinamasis K. S. kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes jis nėra kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir prokuroras. Teismas atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 290, 291 straipsnių tvarka paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
4. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.
5. Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mirė jos vyras A. V. M.. Jis buvo medžiotojas, tačiau visus turimus ginklus apie 2016 metais perdavė žentui S. Z. tel. (duomenys neskelbtini), kadangi dėl sveikatos jau nemedžiojo. Ginklus laikydavo kambaryje seife, jokių savadarbių ginklų neturėjo. Parodo, kad pažįstamas jos kieme tvarkė sandėliuką ir garažus. Prieš garažo tvarkymą žino, kad žentas žiūrėjo daiktus, kuriuos galima išmesti ir garažo tikrino. 2020 gal pavasarį tiksliai mėnesio neatsimena tas pats vyriškis kieme dar pjovė žolę, kuriam atsiskaitė už pagalbą. Apie rastus ginklus šovinius garaže sužinojo iš policijos, garažą tvarkę asmenys jai apie galimai rastus daiktus -šovinius, ir ginklą nieko nesakė. Parodo, kad visus ginklus šovinius išsivežė jos žentas ir tikrai jokių kitų ginklų šovinių garaže būti negalėjo. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 96-98).
6. Liudytoja R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 metais, rugpjūčio mėnesį, ji dirbo kartu ekipaže su kolega T. K.. Buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), kaimynai konfliktuoja. Nuvykus jie nuėjo pas pranešėją M. B., kuris paaiškino, kad konfliktavo su kaimynu K. S., kuris jam rodė ginklą, galimai savadarbį. Kolega T. K. užpildė procesinį dokumentą reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, ir pareikalavo iš K. S., gyv. (duomenys neskelbtini), pateikti namuose nelegaliai laikomus galimai savadarbius ginklus. K. S. pateikė savo kambaryje laikomus tris signalinius šovinius, medinę šautuvo buožę ir metalinį vamzdį. Jiems į pagalbą Šiaulių AVPK budėtojas atsiuntė kitą pareigūnų ekipažą. Kitų procesinių veiksmų K. S. namuose neatliko (b. l. 108-110).
7. Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 metais tikslaus laiko nepamena dirbo operatyvinėje grupėje kartu su Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule I. Š.. Iš Šiaulių AVPK budėtojo buvo gautas nurodymas nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur buvo išimti šaudmenys. Nuvykus į įvykio vietą, kolega T. K. jam perdavė iš K. S. išimtą šautuvo buožę, šautuvo vamzdį ir tris signalinius šovinius. Jis pradėjo pildyti procesinius dokumentus ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, surašė nutarimą atlikti neatidėliotiną kratą pas K. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Pas įtariamąjį K. S. kambaryje esančioje sekcijoje, buvo rasta ir išimtas galimai savadarbis pistoletas ir šoviniai. K. S. buvo sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę (b. l. 106-107).
8. Liudytojas V. M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis K. S. pažįsta, jie yra kaimynai. Nurodo, kad K. S. būdamas neblaivus, pasikvietė jį pas save kartu išgerti, paminėti jo gimtadienio. Jam būnant pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini), K. S. iš kambaryje buvusios spintos išsitraukė daiktą panašų į ginklą ir jį atnešė jam parodyti. Jis tada suprato, kad šaunamas ginklas. Paskui K. S. minėtą šautuvą pasidėjo ant stalo, vėliau ginklą padėjo atgal. 2020 m. tikslaus laiko nepamena K. S. pradėjo reikalauti, kad šis jam grąžintų grąžtą ir 40 eurų skolą. K. S. jam pradėjo sakyti, kad atiduos, o paskui pasakė, kad galėtų jam skylutę padaryti galvoje. Labai išsigando tokių K. S. pasakytų žodžių, nes žinojo, kad šis namuose laiko ginklą ir tikrai pradėjo galvoti, kad gali jam pakenkti. Ar K. S. turėjo namuose šovinių, jis nežino, nes nematė (b. l. 119-120).
9. Liudytojas V. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 metais, pavasarį, pažįstamas K. S. paprašė padėti jam išvežti šiukšles ir vieno adreso. Kiek pamena, juos pasitiko namo šeimininkė A. M.. Ji prašė išvalyti du garažus ir vieną sandėliuką. Garažai ir sandėliukai buvo gyvenamojo namo kieme. Garaže ir sandėliuke buvo senų langų, durų, kilimų, palapinių, rūbų, matė stirnų ragų, peilių, metalo laužo, senų įrankių. Jie po pirmos ir antros dienos darbų išmetamus daiktus viską suvežė pas K. S.. Jis nežino iš kur pas K. S. atsirado šaudmenys. Valant garažus ir sandėliuką pas A. M. nematė, jog K. S. būtų ką nors panašaus radęs, jam nerodė ir nieko nesakė (b. l. 125-127).
10. 2020-08-24 tarnybinio pranešimo duomenims, kuriame nurodyta, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas, jog 2020-08-24 16val. Šiaulių AVPK Joniškio r. PK policijos pareigūnams pareikalavus, K. S. pateikė šaudmenis, bei pateikė šaunamojo ginklo dalis ir 3 signalines raketas (b. l. 9).
11. 2020-12-14 tarnybinio pranešimo duomenimis, kuriame nurodyta, jog gavus specialisto išvadas dėl šaudmenų ir nustačius, jog įtariamasis K. S. neteisėtai laikė 58 vnt. šaudmenų, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 253 str. 2 d. (b. l. 15-16).
12. 2020-08-24 tarnybinio pranešimo duomenimis, kuriame Šiaulių AVPK Joniškio r. PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjas T. K. nurodė, jog iš K. S. pareikalavus pateikti šaunamąjį ginklą, šis pateikė šaunamojo ginklo dalis ir 3 šaudmenis (b. l. 20).
13. 2020-08-24 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenimis, kuriame nurodyta, jog iš K. S. buvo pareikalauta pateikti turimą šaunamąjį ginklą, šis pateikė šautuvo buožę, 1 vnt., metalinį vamzdį, 1 vnt. Nr. (duomenys neskelbtini), šovinius, 3 vnt. (b .l. 21-23).
14. 2020-08-24 kratos protokolo duomenimis, kuriuose nurodyta, jog K. S. gyvenamose ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata ir išimta: galimai savadarbis pistoletas, 1 vnt., galimai šaudmenys, 80 vnt. (b. l. 29-33).
15. 2020-10-28 gautos specialisto išvados duomenimis, kurioje nurodyta, jog tirti pateiktas pistoletas yra savadarbis, graižtvinis, neautomatinis, vienašūvis, tinkamas šaudymui šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, sportiniais-medžiokliniais šoviniais. Savadarbiai šaunamieji ginklai yra priskiriami prie draudžiamų ginklų. Vamzdžio konstrukcija, pramoninio žymėjimo ženklai leidžia teigti, kad jis yra pramoninės gamybos, galimai 6,5 mm kalibro, nenustatyto modelio, graižtvinio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminto Belgijoje sudėtinė dalis. Vamzdis yra pagrindinė šaunamojo ginklo dalis ir todėl priskiriamas prie šaunamųjų ginklų. Tirti pateikta buožė yra nenustatyto modelio ginklo sudėtinė dalis ir todėl prie šaunamojo ginklo dalių nepriskiriama. Tirti pateikti 52 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkami šaudymui, sportiniai-medžiokliniai šoviniai, kurie skirti įvairiems B kategorijų graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams. Tirti pateikti 2 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 7,92X57 mm kalibro Mauser šoviniai, kurie skirti įvairiems graižtviniams A, B kategorijų, šautuvams, karabinams, kulkosvaidžiams. Vienas šovinys šaudymui tinkamas, vienas šovinys šaudymui netinkamas. Tirti pateiktas vienas šovinys yra šaudmuo, o būtent pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 6,5X53 mm kalibro, šaudymui netinkamas šovinys, kuris skirtas įvairiems medžiokliniams graižtviniams B kategorijų šaunamiesiems ginklams. Tirti pateikti 23 šoviniai yra pramoninės gamybos, kraštinio skėlimo, G klasės statybiniai-montažiniai šoviniai. Statybiniai-montažiniai šoviniai prie šaudmenų nepriskiriami. Tirti pateikta viena tūtelė yra pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 7,92X57 mm kalibro Mauser šovinio sudėtinė dalis. Tirti pateikta tūtelė ir kulka yra pramoninės gamybos, 9X18 mm kalibro, centrinio skėlimo Makarov šovinio sudėtinės dalys. Tirti pateikta kulka gali būti pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro šovinio sudėtinė dalis (b. l. 66-76).
16. 2020-11-11 gautos specialisto išvados duomenimis, kurioje nurodyta, jog tirti pateikti 3 (trys) šoviniai yra specialios paskirties pirotechnikos gaminiai/šaudmenys – pramoninės gamybos (pagaminimo metai – 1981 ir 1983, kilmės šalis – buvusi TSRS), 26 mm (26,5 mm) signaliniai, šviesos efekto (žalios spalvos) šoviniai. Šios rūšies signaliniai šoviniai yra skirti šviesos signalo perdavimui per atstumą šviesiu ar tamsiu paros metu. Tirti pateikti signaliniai šoviniai yra skirti įvairiems analogiško kalibro, „C“ šaunamųjų ginklų kategorijai priskirtiniems signaliniams šaunamiesiems ginklams. Tirti pateiktas vienas šovinys šaudymui tinkamas, du šoviniai šaudymui netinkami dėl kapsulių gedimo (b. l. 83-86).
17. 2020-11-11 lydraščio dėl kulkų ir tūtelių patikrinimo duomenimis, kuriame nurodyta, jog patikrinus tirti pateiktos trys 5.6mm kalibro kulkos ir trys tūtelės, tarp nusikalstamų vietų ir iššautų panaudojant graižtvinius ginklus, kolekcijoje nerasta (b. l. 89).
18. 2020-12-14 tarnybinio pranešimo duomenimis, kuriame nurodyta, jog kratos metu rastas graižtvinio šautuvo, nenustatyto modelio vamzdis Nr. (duomenys neskelbtini), policijos licencijuojamos veiklos informacinės veiklos registre duomenų nerasta, Lietuvos Respublikoje registruota nebuvo (b. l. 90).
III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
19. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Minėti veikos požymiai (gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamųjų ginklų, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo ar realizavimo, neturint leidimo, pradžios momento.
20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog kaltinamasis K. S. neteisėtai įgijo ir laikė 58 vienetus šaudmenų, t. y., 52 šovinius – šaudmenis, pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkamus šaudymui, sportinius-medžioklinius šovinius, kurie skirti įvairiems B kategorijų graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams; 2 šovinius- šaudmenis, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 7,92X57 mm kalibro Mauser šovinius, kurie skirti įvairiems graižtviniams A, B kategorijų, šautuvams, karabinams, kulkosvaidžiams; vieną šovinį- šaudmenį, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 6,5X53 mm kalibro šovinį, kuris skirtas įvairiems medžiokliniams graižtviniams B kategorijų šaunamiesiems ginklams; 3 specialios paskirties pirotechnikos gaminius-šaudmenis – pramoninės gamybos, 26 mm (26,5 mm) signalinius, šviesos efekto (žalios spalvos) šovinius, skirtus šviesos signalo perdavimui per atstumą šviesiu ar tamsiu paros metu, skirtus įvairiems analogiško kalibro „C“ šaunamųjų ginklų kategorijai priskirtiniems signaliniams šaunamiesiems ginklams. Kaltinamasis K. S. pagrįstai kaltinamas ir laikęs 2 šaunamuosius ginklus, t. y., savadarbį pistoletą - graižtvinį, neautomatinį, vienašūvį, tinkamą šaudymui šaunamąjį ginklą, kuris skirtas šaudyti 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, sportiniais-medžiokliniais šoviniais; vamzdžio konstrukciją,- pramoninės gamybos, galimai 6,5 mm kalibro, nenustatyto modelio, graižtvinio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminto Belgijoje, sudėtinę dalį-šaunamąjį ginklą.
21. Pagal teismų praktika, didelis kiekis šaudmenų – vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į dalyko kiekį. Paprastai dideliu kiekiu laikoma daugiau kaip 50 vienetų šaudmenų laikymas. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką analogiškose byloje, konstatuoja, kad kaltinamojo K. S. laikytų 58 vienetų šaudmenų kiekis yra didelis.
22. Kaltinamasis K. S. šaudmenimis ir šaunamaisiais ginklais disponavo neteisėtai, kadangi, remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsniu, leidimas disponuoti kaltinime nurodytais šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis jam nebuvo išduotas, o savadarbis šaunamasis ginklas, kuriuo disponavo kaltinamasis, remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punktu, civilinėje apyvartoje apskritai yra draudžiamas.
23. Byloje nustatyti kaltinamojo K. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, kuri pasireiškė kaltinamojo tiesiogine tyčia. Bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis, būdamas normalaus protinio išsivystymo, suaugęs žmogus, suvokė pavojingą daromų savo veikų pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y., suprato, jog neteisėtai disponuoja dideliu kiekiu šaudmenų ir šaunamaisiais ginklais.
24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių dėl subjektyviųjų ir objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimo kaltinamajam K. S. inkriminuotoje veikoje.
IV. Bausmės skyrimas
25. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
26. Kaltinamojo K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo K. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
27. K. S. padarė vieną nusikaltimą, kuris yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Šis nusikaltimas buvo padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Jis (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis po jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų.
28. Skirdamas bausmę kaltinamajam K. S. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, kurios sankcijoje įtvirtinta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo ketverių iki aštuonerių metų, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kurios greta kitų bausmės tikslų išskiria bausmės teisingumo tikslą, o bausmės teisingumas yra vienas pagrindinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Atkreipiamas dėmesys, kad konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, nors formaliai ir atitinkantis rūšinius tokio nusikaltimo požymius, tačiau gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be to, asmenų, padariusių nusikaltimą, pavojingumas taip pat skiriasi, o bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su bausmės individualizavimo principu.
29. Remiantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, tačiau, kaip nurodyta BK 54 straipsnio 3 dalyje, tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).
30. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta sąlygų taikyti kaltinamajam K. S. BK 62 straipsnio nuostatas, todėl jam skiriama bausmė gali būti švelninama tik vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
31. Nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas (BK 253 straipsnio 2 dalis) yra susijęs su neteisėtu disponavimu 58 šaudmenimis ir dviem šaunamaisiais ginklais, tačiau jo pavojingumas visuomenei yra mažesnis nei rūšinio tokio pobūdžio nusikaltimo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis neteisėtai laikė tik du šaunamuosius ginklus ir 58 šaudmenis, kurių kiekis nežymiai (8 vienetais) viršija didelio kiekio požymį. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis šaudmenis ir ginklus būtų panaudojęs ar ketinęs panaudoti, t. y., nėra duomenų, kad šia nusikalstama veika būtų sukeltos neigiamos pasekmės ar jos grėstų kitiems asmenims. Nors kaltinamasis K. S. kaimynui V. M. B. rodė vieną iš šaunamųjų ginklų ir kito susitikimo pokalbio metu pasakė, kad galėtų jam skylutę padaryti galvoje, tačiau teismas šiuos teiginius nevertina kaip realų grasinimą panaudoti šį ginklą, nes jį rodė norėdamas tik pasigirti, o pokalbis vyko daug vėliau išgertuvių metu tarp pažįstamų asmenų ir kaltinamasis neatliko jokių kitų veiksmų iš kurių būtų galimą manyti apie ketinimą ginklą panaudoti. Teismo įsitikinimu, aptariamos kaltinamojo K. S. padarytos veikos teisinis vertinimas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, už kurio padarymą, kaip jau minėta, baudžiama laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų, neatitiktų teisingumo, proporcingumo principų. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju kaltinamojo padaryto nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje, pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltinamąjį už padarytą veiką bausti laisvės atėmimo bausme. Visų šių išdėstytų aplinkybių visuma apskritai nepašalina kaltinamojo K. S. padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau rodo mažesnį padaryto nusikaltimo ir paties kaltinamojo asmenybės pavojingumą, ir tai yra pagrindas švelninti kaltinamojo atsakomybę. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai.
32. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas mano, kad bausmės tikslai kaltinamojo K. S. atžvilgiu bus pasiekti ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas paskyrus jam pagal BK 253 straipsnio 2 dalį kitą bausmės rūšį nei numatyta šio įstatymo sankcijoje, t. y., laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis). Priimdamas tokį sprendimą, teismas kaltinamajam suteikia galimybę įrodyti, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas, įvertinęs nusikaltimo ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą, nemato pagrindo paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Vietoj jos kaltinamajam skirtini įpareigojimai : neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 8 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
33. Kaltinamasis K. S. savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64(1) straipsnio nuostatomis, mažinama vienu trečdaliu.
V. Daiktai ir kiti klausimai
34. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vamzdis, buožė, savadarbis pistoletas, kulkos bei tūtelės, saugomi Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje pagal kvitą ŠAP Nr. 0007704 (b. l. 78) ir kvitą ŠAP Nr. 0007919 – konfiskuotini ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
35. Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo pradžios K. S. paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
36. Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,
nusprendžia:
K. S. pripažinti kaltu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK kodekso 54 straipsnio 3 dalį, jam skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 5 punktu, įpareigoti K. S. bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 ( keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio vykdymo pradžios K. S. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vamzdį, buožę, savadarbį pistoletą, kulkas bei tūtelės, saugomus Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje pagal kvitą ŠAP Nr. 0007704 (b. l. 78) ir kvitą ŠAP Nr. 0007919 – konfiskuoti ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.