Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-266/2006

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-05-10
Bylos Nr.
1A-266/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Jucys, Tomas Šeškauskas (pran.), Rūta Mickevičienė
Nuteistasis
M. K.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-2006Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.2.9.; 1.2.14.3.; 1.2.14.5.1.; 1.2.29.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.1.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gegužės 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teisėjų: Kęstučio Jucio ir Rūtos Mickevičienės,sekretoriaujant Ingai Kavaliauskaitei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,gynėjai advokatei Laimai Svidrienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., 302 str. 1 d., 178 str. 4 d. ir 178 str. 4 d. bei nuteistas:

pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams,pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 9 (devyneriems) mėnesiams,

pagal BK 302 str. 1 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 red.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 7 (septyneriems) mėnesiams,

pagal BK 302 str. 1 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 red.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyneriems) mėnesiams,

pagal BK 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trejiems) mėnesiams,

pagal BK 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 ir 2 p. paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d. prie paskirtos subendrintos bausmės pridėta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-10-04 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 (vieneri) metai ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams.

Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu iš M. K. priteista 2723 (du tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt trys) litai Valstybinei ligonių kasai už patirtas S. N. gydymo išlaidas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis M. K. nuteistas už tai, jog 2005 m. spalio mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną, apie 20 val., adresu (duomenys neskelbtini), aludėje „Pušynas“, pagrobė svetimą – S. N., turtą, t.y.: mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson“ su SIM kortele 300 Lt bendros vertės.

Be to, M. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio mėnesį, laikotarpyje nuo 25 d. 22 val. iki 26 d. 2 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš V. M. buto pagrobė svetimą – V. M., turtą, t.y.: 189 Lt vertės DVD grotuvą „VIDO“, 7 Lt vertės piniginę, 5 Lt vertės UAB „VP MARKET“ pirkėjo kortelę, 5 Lt vertės prekybos sistemos „Norfa“ nuolaidų kortelę – viso pagrobdamas turto už 206 Lt, bei jo asmens dokumentą – asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, M. K. nuteistas ir už tai, jog 2005 m. spalio 26 d. apie 2 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, S. N. bute, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą pareikalavo iš S. N. jo automobilio, o nukentėjusiajam atsisakius automobilį duoti, peiliu smogė S. N. į kairės krūtinės ląstos sritį, padarydamas jam durtinę-pjautinę kairės krūtinės ląstos pusės kiauryminę žaizdą, taip dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdydamas jo sveikatą bei atimdamas galimybę jam priešintis, o nukentėjusiajam iš buto išbėgus, pagrobė svetimą – S. N., turtą, t.y.: mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5110“ su SIM kortele 100 Lt bendros vertės; 350 Lt vertės automobilinę magnetolą „Panasonic“; automobilio SAAB 9000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelius; bei paminėtą 3000 Lt vertės automobilį, stovėjusį nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje Panevėžyje, šalia (duomenys neskelbtini) pastato – viso pagrobdamas nukentėjusiojo S. N. turto už 3450 Lt, bei jo dokumentus: asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini); vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini); transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini); transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl V. M. turto ir dokumentų vagystės ir jį išteisinti. Apeliantas taip pat prašo jo veiksmus dėl S. N. sunkaus sveikatos sutrikdymo perkvalifikuoti į BK 137 str. 1 d. bei dėl S. N. plėšimo ir dokumentų pagrobimo jį išteisinti. Be to nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Apeliantas nurodo, jog priimant nuosprendį buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, neteisingai paskirta bausmė ir nuosprendyje išdėstytos minėtos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog jis už V. M. turto ir dokumento (paso) pagrobimą nuteistas nepagrįstai. Apeliantas nepadarė šių nusikalstamų veikų. Jeigu V. M. turtas ir pasas dingo, tai galbūt tai padare kas nors kitas, bet ne jis. Skunde teigiama, kad jis nepažįsta V. M. ir 2005 m. spalio mėn. laikotarpyje nuo 25 d. 22 val. iki 26 d. 2 val. jo bute (duomenys neskelbtini), nebuvo. Apeliantas nurodo, jog pats V. M. pripažino, kad jie nėra bendravę ir kad apeliantas jo bute iki šio įvykio nėra buvęs, Todėl, anot apelianto, nėra pagrindo tikėti nelogišku V. M. aiškinimu, kad jis tą vakarą atėjo pas V. M. išgerti alkoholio t.y., kad apeliantas atėjo pas nepažįstamą asmenį, net nežinodamas, kur jis gyvena. Skunde apeliantas atkreipia dėmesį, jog V. M. ir S. N. yra pažįstami, mėgstantys alkoholį asmenys. V. M. apeliantą apkalba teigdamas, kad tą vakarą apeliantas buvo jo bute. S. N. apeliantą taip pat apkalba, neva apeliantas atnešė į S. N. butą V. M. DVD grotuvą. Apeliantas mano, kad šie asmenys jį apkalba dėl galimai su S. N. susijusių motyvų. V. M., apkalbėdamas apeliantą, nori padėti S. N. Nuteistasis mano, jog kas nors kitas atnešė S. N. V. M. priklausantį DVD grotuvą, tačiau jis pats to tikrai nedarė. Jis spėja, kad galbūt pats S. N. minėtą DVD grotuvą įsigijo ir todėl nenori prisipažinti įsigijęs iš kito asmens turtą, kad nebūtų už tai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Be to, vien apelianto buvimo bute fakto įrodyti nepakanka. Reikalingi ir įrodymai, kad tai būtent apeliantas pagrobė V. M. turtą ir pasą. Tokių įrodymų, jo manymu, nėra. Nei V. M. , nei kuris kitas asmuo nematė, kas ir kada pavogė V. M. daiktus, pasą. V. M. parodė, kad išgėręs alkoholio su A. K. užmigo, kad dar kažkas tą vakarą buvo atėjęs į jo butą, nes buto durys buvo neužrakintos. Piniginė su „Norfos“ ir „VP Market“ kortelėmis nebuvo rastos pas apeliantą. Apeliantas teigia, kad jis negali atsakyti už tai, kokie daiktai buvo ne jo automobilyje, nes automobilio SAAB jis netikrino ir nežino, kada ir kokie daiktai jame atsirado ar galėjo būti.

Nuteistasis prašo jo veiksmus dėl S. N. sužalojimo perkvalifikuoti į BK 137 str. 1 dalį, t.y. konstatuoti, kad jis sužalojo S. N. dėl neatsargumo. Apeliantas nurodo, jog jis neturėjo tikslo nei nužudyti S. N., nei tyčia sunkiai jį sužaloti. Buvo atsitiktinumas, kad jie sukonfliktavo, kad ant S. N. virtuvinio stalo po ranka jam gulėjo virtuvinis peilis, kurį pačiupęs ėmė mosikuot, jog galėtų išeiti iš buto, kad S. N. prie apelianto nesiartintų. Jis mosikavosi peiliu bet kaip, kad tik atbaidytų S. N. nuo savęs ir neatsargiai sužalojo. Nuteistojo manymu, sužalojimo pobūdis nepaneigia, kad jis galėjo S. N. sužaloti neatsargiai. Žaizda neturi požymių, pagal kuriuos teismo medicinos ekspertas būtų galėjęs atsakyti ar sužalojimas tyčinis ar neatsargus. Teisme apklaustas ekspertas nepaneigė neatsargaus sužalojimo galimybės ir nepatvirtino vien tik tyčinio sužalojimo galimybės. S. N. operacija nebuvo daryta, todėl teismo medicinos ekspertas negalėjo atsakyti, koks žaizdos kanalo ilgis, kryptis - tokių duomenų nėra, galimi tik spėliojimai. Sužalojimo vieta - virtuvės tarpduryje - patvirtina, kad apeliantas tikrai negalėjo pro S. N. praeiti, kad norėjo jį atbaidyti nuo savęs ir išeiti iš buto. Apeliantas teigia, kad jei jis būtų norėjęs tyčia jį sužaloti, tai žalojimo įrankį būtų atsinešęs iš anksto.

Be to apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog nukentėjusiajam buvo padaryta durtinė, o ne pjautinė ar durtinė-pjautinė žaizda.teismo teiginys apie tiesioginį smūgį neteisingas ir neatitinkantis kitų bylos įrodymų. Ekspertas teisiamajame posėdyje patvirtino, kad padarytoji žaizda yra durtinė-pjautinė. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad žaizda yra durtinė-pjautinė.

Apeliantas skunde nurodo, kad nuosprendis negali būti grįstas spėliojimu, prielaidomis. Nuteistojo manymu tik samprotavimais yra grindžiami nuosprendžio motyvai, jog nebuvo įmanoma situacija, jog būtent blaivus S. N. pirmas pultų ant M. K. Anot nuteistojo, neteisingas teismo teiginys, kad nukentėjusiojo parodymai apie paties sužalojimo aplinkybes yra iš esmės nuoseklūs. Apeliantas mano, kad S. N. parodymai nėra nuoseklūs, nes jis skirtingai aiškino apie susistumdymo aplinkybes. Apelianto manymu negalima besąlygiškai tikėti vien S. N. aiškinimais.

Apeliantas skunde prieštarauja teismo išvadai, jog jis S. N. sužalojo dėl savanaudiškų paskatų. Apelianto teigimu, S. N. sužalojimas nėra susijęs su savanaudiškais motyvais. Mosikuodamas peiliu apeliantas iš S. N. nieko nereikalavo. Apeliantas tvirtina, jog jį nuteisti pagal BK 180 str. 2 d. nėra pagrindo. Automobiliu SAAB pasinaudoti jam leido pats S. N., atitinkamai leidęs paimti ir automobilio raktelius bei dokumentus.

Taip pat nuteistasis nurodo, jog automobilinio grotuvo „Panasonic“ jis apskritai nėra matęs ir ėmęs. Automobilio ir rastų jame daiktų apžiūros protokoluose nėra užfiksuota, kad automobilyje būtų rastas minėtasis grotuvas. Apeliantas pripažįsta, jog jis iš anksto neplanuodamas, išbėgus S. N. iš buto, pasisavino jo mobilų telefoną „Nokia“. Bet tokie jo veiksmai užtraukia tik administracinę atsakomybę, nes pagrobto turto vertė neviršija 1 MGL. Dokumentus apeliantas paėmė S. N. leidus ir tik todėl, kad jie buvo reikalingi vairuoti automobilį.

Nuteistasis, prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, nurodo, jog jis yra jauno amžiaus, netekus motinos jis patyrė traumą, tėvai buvo išsiskyrę. Apelianto tėvas yra 2-os grupės invalidas ir jam reikalinga priežiūra. Apeliantu rūpinosi seneliai, su jais gyveno, mokėsi 12-toje klasėje ir labai norėjo baigti vidurinę mokyklą. Be to, teismas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad yra ir teigiamai apeliantą charakterizuojančių duomenų, aplinkiniai gyventojai neturi nusiskundimų dėl jo elgesio, jis nėra agresyvaus būdo. Taip pat nuteistasis prašo atsižvelgti ir į tai, kad S. N. provokavo konfliktą, jį įžeidinėjo, neleido išeiti iš buto.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujanti nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija nuteistojo M. K. skundą atmeta.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo M. K. atžvilgiu priimtas apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Šiame nuosprendyje pa­da­ry­tos iš­va­dos dėl skunde ginčijamų, nuosprendyje nustatytų aplinkybių, o būtent dėl nukentėjusiojo V. M. turto ir dokumentų vagystės, nukentėjusiojo S. N. svetimo turto užvaldymo panaudojus fizinį smurtą, jo dokumentų pagrobimo bei dėl nuteistojo M. K. kaltės formos atliekant smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu taip pat ir teismo išvados dėl M. K. kaltumo padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, yra pa­grįs­tos iš­sa­miai ir ne­ša­liš­kai iš­tir­tais ir tei­sin­gai įver­tin­tais įro­dy­mais.

Atsakant į apelianto skunde išdėstytus argumentus dėl V. M. turto bei asmens dokumento – paso pagrobimo, pažymėtina, jog tai, kad būtent nuteistasis M. K., o ne koks nors kitas asmuo, 2005 m. spalio mėnesį, laikotarpyje nuo 25 d. 22 val. iki 26 d. 2 val., iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiojo DVD grotuvą „VIDO“, piniginę, UAB „VP MARKET“ pirkėjo kortelę, prekybos sistemos „Norfa“ nuolaidų kortelę, bei V. M. asmens dokumentą – asmens pasą, yra įrodyta nukentėjusiųjų V. M. ir S. N. parodymais ir kitais nuosprendyje išdėstytais įrodymais.

Nukentėjusiojo V. M. parodymai apie nuteistojo apsilankymo šio nukentėjusiojo bute aplinkybes, nukentėjusiojo daiktų ir dokumentų buvimo bute ir dingimo aplinkybes bei parodymai apie DVD grotuvo atgavimo aplinkybes, o taip pat nukentėjusiojo S. N. parodymai apie tai, jog pats nuteistasis M. K. 2005-10-26 apie 2 val. atėjo pas S. N. į namus ir atsinešė pagrobtą DVD grotuvą „VIDO“ ir klausė, kam būtų galima parduoti, viso proceso metu nuoseklūs, patikrinti atliktų akistatų su nuteistuoju metu, patvirtinti bylos teisminio nagrinėjimo metu, atitinka ir kitais bylos duomenimis nustatytas pagrobtų daiktų radimo aplinkybes, todėl jais netikėti nėra pagrindo.

Tuoj po V. M. turto ir dokumentų grobimo 2006-10-26 ryte nukentėjusiajam S. N. priklausančiame ir nuteistojo užvaldytame automobilyje SAAB, v/n (duomenys neskelbtini), sulaikius ten miegantį nuteistąjį M. K., apžiūros metu buvo rasti V. M. priklausantys daiktai, t.y. jo piniginė, UAB „VP MARKET“ pirkėjo kortelė bei prekybos sistemos „Norfa“ nuolaidų kortelė (1 t., b.l. 13-16, 116-119). Liudytoja G. N. būtent nukentėjusiojo S. N. bute rastą grotuvą grąžino V. M. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė logiškus ir įtikinamus argumentus, kodėl netiki nuteistojo M. K. parodymais. Pagrįstai nuosprendyje atkreiptas dėmesys, kad jam nepalankių vogtų daiktų radimo aplinkybių M. K. negali paaiškinti, negali nurodyti priežasčių, kodėl nukentėjusieji jį turėtų apkalbėti. Kolegijos manymu, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių nustatytus M. K. veiksmus ir paneigiančių jo skunde esančius samprotavimus apie tai, kad galimai V. M. turto ir dokumento vagystė buvo padaryta kitokiomis aplinkybės esant, negu yra nustatyta nuosprendyje.

Todėl nėra jokio pagrindo išteisinti nuteistąjį M. K. dėl nukentėjusiojo V. M. turto ir asmens dokumento pagrobimų.

Nustatydamas faktines aplinkybes dėl nusikalstamų veikų nukentėjusiojo S. N. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas vėlgi pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo S. N. parodymais, o ne nuteistojo nurodoma įvykių versija.

Šio nukentėjusiojo parodymus apie nuteistojo veiksmus tvirtina įvykio vietos apžiūros rezultatai ( panašios į kraują dėmės buto koridoriuje ir laiptinėje), liudytojų V. J., V. J. parodymai, teisės medicinos specialisto išvada bei specialisto paaiškinimai teisme apie nukentėjusiajam konstatuotą kūno sužalojimo lokalizaciją, pobūdį, galimą padarymo mechanizmą, peilio sužalojimu padarytą nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo laipsnį, paties miegančio M. K. bei nukentėjusiojo daiktų ir dokumentų radimo nuvarytame iš aikštelės nukentėjusiojo automobilyje „SAAB 9000“ faktai.

Šio nukentėjusiojo parodymų patikimumas ikiteisminio tyrimo metu buvo patikrintas ir kitais tyrimo veiksmais – parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 57-59) bei atliekant akistatą tarp S. N. ir M. K. Viso proceso metu nukentėjusysis S. N. nuosekliai tvirtino, kad 2006-10-26 apie 2 val. nakties pas jį į butą atėjo girtas nuteistasis M. K. atsinešė ir ant stalo virtuvėje pasidėjo DVD grotuvą, klausė, kas galėtų jį nupirkti. Bekalbant buto virtuvėje, M. K. pareikalavo iš nukentėjusiojo automobilio, tačiau pastarajam atsisakius duoti, M. K., šaukdamas: „subadysiu“, griebė ant stalo buvusį virtuvinį peilį ir juo dūrė siekiančiam išeiti iš virtuvės nukentėjusiajam. Po ko, manydamas, jog gali būti nužudytas, S. N. išbėgo pas kitoje laiptinėje gyvenantį pusbrolį V. J. Nėra esminis skunde minimas nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumas dėl susistumdymo prieš įduriant aplinkybių. Teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos metu ir pats nuteistasis neigė stumdymosi su nukentėjusiuoju virtuvėje faktą (2 t., b.l. 163).

Pagrįstai teismas sugretino teisės medicinos duomenis su nuteistojo ir nukentėjusiojo išdėstytomis įvykio versijomis ir nustatė smūgio peiliu sudavimo nukentėjusiajam mechanizmą. Teisės medicinos specialisto išvada bei specialisto paaiškinimais teisme buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo smogta į krūtinės ląstos kairę pusę, ties pažasties ir nugaros sričių riba, t.y. smūgis buvo suduotas labiau iš nukentėjusiojo šono ar nugaros. Šie duomenys atitinka S. N. parodymus, kad M. K. jam smogė jau ketinant išeiti iš virtuvės, t.y. besisukant iš kairės į dešinę ir sukelia abejones nuteistojo dėstomai situacijai, kad sužalojimas tokioje kūno vietoje buvo padarytas atsitiktinai mosikuojantis į visas puses peiliu, kai S. N. iš priekio grėsmingai artinosi prie nuteistojo.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu teisės medicinos specialisto išvada (1 t., b.l. 38) bei specialisto paaiškinimais teisme (2 t., b.l. 170) buvo nustatyta, jog S. N. padaryta viena durtinė-pjautinė kairės krūtinės ląstos pusės kiaurinė žaizda. Skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys, kad iš teisės medicinos duomenimis nustatytos žaizdos pobūdžio negalima teigti, jog žaizda yra vien durtinė, o iš to daryti išvadą, jog peiliu buvo smogta tiesioginiu smūgiu. Ši teismo padaryta išvada yra pernelyg kategoriška ir nepagrįsta. Tačiau toks papildomas nepagrįstas motyvas dėl smūgio peiliu sudavimo nustatymo nedaro nuosprendžio iš esmės prieštaringu ir nerodo, kad faktinės bylos aplinkybės ar kaltininko kaltės forma buvo nustatyti neteisingai. Šis teismo netikslumas, kolegijos nuomone, tikrai neturi lemiančios įtakos M. K. smurtinio veiksmo peiliu nustatymui ir nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 str. 2 d. 9 p.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 137 straipsnį, taip kaip siūloma skunde, turi būti nustatyta neatsargios kaltės rūšis, kurių BK 16 str. 1 d. yra numatytos dvi: nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas. Neatsargus sunkus sveikatos sutrikdymas dėl nusikalstamo pasitikėjimo yra tada, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus sunkų sužalojimą, tačiau lengvabūdiškai tikisi šių padarinių išvengti. Tikėjimas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios kaltininko manymu objektyviai gali padėti išvengti kito žmogaus sužalojimo, yra pagrindinis nusikalstamo pasitikėjimo požymis. Šiuo atveju byloje teismo išsiaiškintoje situacijoje, kai sąmoningai buvo smūgiuojama peiliu, nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios galėjo padėti išvengti nukentėjusiojo sužalojimo. Neatsargus sunkus sveikatos sutrikdymas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumato, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti sveikatą kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Esant nusikalstamam nerūpestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia realų pavojų kito žmogaus sveikatai. Šiuo atveju tokių aplinkybių iš viso nėra nustatyta. Nuteistojo veiksmai peiliu akivaizdžiai kėlė pavojų nukentėjusiojo sveikatai: byloje nustatytoje situacijoje vyko ne koks nors žaidimas, neatsargus ar nerimtas mosikavimas peiliu, o dviejų konfliktuojančių asmenų tarpusavio ginčas, kurio metu buvo nuo stalo pačiuptas peilis, juo švaistomasi, šaukiami žodžiai „subadysiu“, smogta nukentėjusiajam nusisukant ir norint išeiti. Bylos duomenimis nustatyta, jog S. N. sužalojimas buvo išties pavojingas nukentėjusiojo sveikatai, nes jis padarytas smogiant peiliu į krūtinės ląstą, sužalojimo lokalizacija buvo žmogaus organizmui gyvybiškai svarbioje vietoje, krūtinplėvėje peilio sužalojimu padaryto kanalo gylis nemažesnis nei 3 centimetrai, nuo krūtinplėvės sužalojimo pradėjo vystytis plaučių uždegimas (1 t., b.l. 38; 2 t., b.l. 170-171). Tai rodo, jog sužalojimas peiliu buvo išties pavojingas nukentėjusiojo sveikatai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nukentėjusiajam sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas tyčia. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo perkvalifikuoti M. K. veiksmus į BK 137 str. 1 d.

Skunde nepagrįstai laikomi spėliojimais ir prielaidomis teismo argumentai, jog nuteistojo dėstoma neatsargaus S. N. sužalojimo peiliu ir po to sekusio automobilio pasiskolinimo versija, yra nelogiška. Teismas šiuo atveju visiškai pagrįstai ir aiškiai nuosprendyje išdėstė, kodėl nuteistojo parodymais nepatikėjo. Kolegijos nuomone yra įtikinamas ir suprantamas nukentėjusiojo S. N. aiškinimas, kad jis, būdamas blaivus, nesant reikiamų dokumentų (techninės apžiūros talono, privalomojo draudimo), girtam nuteistajam savo automobilio nakties metu tikrai neskolino ir būtent tai buvo konflikto su nuteistuoju priežastis. Ir neįtikinamos, nelogiškos bei neatitinkančios nustatytai byloje situacijai yra nuteistojo tvirtinamos aplinkybės, kad jo veiksmai peiliu buvo sąlygoti kitokio ginčo eigoje kilusio noro nukentėjusįjį pagąsdinti, netrukdomai išeiti iš svetimo buto. Sužalotam nukentėjusiajam pačiam iš įvykio vietos pabėgus, esant galimybei laisvai iš buto išeiti, paimami ne tik automobilio rakteliai, tačiau ir kitas S. N. turtas bei dokumentai. Jokios medicininės pagalbos nukentėjusiajam nesuteikiama, nusikaltimo padarymo įrankis – virtuvinis peilis yra nunešamas į automobilį, iš įvykio vietos bandoma važiuoti.

Nustatytos byloje nuteistojo peilio panaudojimo aplinkybės, jo išsakytas reikalavimas dėl nukentėjusiojo turto bei nukentėjusiojo automobilio, mobilaus telefono, automobilio grotuvo, asmens paso, vairuotojo pažymėjimo užvaldymas paneigia skundo motyvus, kad nebuvo jokio pagrindo nuteisti M. K. pagal BK 180 str. 2 d. ir BK 302 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas, teisiškai įvertindamas faktines sunkaus S. N. sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiškų paskatų ir jo turto pagrobimo aplinkybes ir kvalifikuodamas M. K. veiksmus pagal nusikaltimų, numatytų BK 135 str. 2 d. 9 p. ir 180 str. 2 d. sutaptį, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimu aprobuotos teisminės praktikos. Šio nutarimo 11 punkte nustatyta, jog jeigu plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika turi būti kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 180 str. dalį (šiuo atveju BK 180 str. 2 d., nes plėšimo metu buvo panaudotas peilis) ir pagal BK 135 str. 2 d. 9 p.

Skundo argumentai, atkartojantys M. K. parodymus teisme, kad nuteistasis iš nukentėjusiojo S. N. buto automobilinio grotuvo „Panasonic“ apskritai nėra ėmęs, nuosprendyje yra paneigti pagrįstai nurodant bylos duomenis (nukentėjusiojo S. N., liudytojų S. N. ir A. A. parodymai) apie grotuvo buvimo prieš M. K. apsilankant nukentėjusiojo bute bei grotuvo radimo automobilyje „SAAB“ aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo M. K. paskirta bausmė už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 4 d., 302 str. 1 d., 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. ir gautinė subendrinta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir kitas BK bendrojoje dalyje esančias bausmių skyrimo taisykles. Teismas tinkamai atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, tyčios formas, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nuteistojo jauną amžių bei nuteistojo asmenybę. Kolegija pastebi, jog nuteistasis, kuris teisiamas trečią kartą, per trumpą laiką padarė net šešias nusikalstamas veikas dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, naujus nusikaltimus padarė bausmės, paskirtos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-10-04 nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, net ir mėnesiui nepraėjus nuo paskelbto ankstesnio nuosprendžio. Tai rodo jo polinkį nusikalsti. Paskirta bausmė už sunkiausią nusikaltimą – nukentėjusiojo S. N. sunkų kvalifikuotą sveikatos sutrikdymą yra lygi BK 135 str. 2 d. sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Skiriant galutinę bausmę taikytas dalinio bausmių subendrinimo būdas, prie BK 63 str. tvarka subendrintos bausmės pridėti tik vieneri metai neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos ankstesniu teismo nuosprendžiu.

Skunde nepagrįstai tvirtinama, kad teismas neatsižvelgė ir nepripažino M .K. atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, jog nuteistojo artimieji atlygino S. N. turtinę žalą. Ši aplinkybė nuosprendyje pripažinta lengvinančia (2 t. b.l. 185, nuosprendžio 3 lapas). Nuteistajam neigiant teismo nustatytas kitų, išskyrus telefono „Sonny Ericsson“ vagystę iš S. N. , nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pagrįstai neįžvelgta, kad M. K. nuoširdžiai gailisi. Nuteistojo skunde nurodytos kitos aplinkybės, jog jo tėvui, antros grupės invalidui, reikalinga priežiūra, jis augo be motinos, nėra aplinkybės, leidžiančios švelninti bausmę.

Todėl kolegija neįžvelgia jokio įstatyminio pagrindo ar aplinkybių, kurios leistų sumažinti M. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismui tinkamai atsižvelgus į BK 54 str. 2 d. išdėstytas aplinkybes, kitas BK VIII skyriuje esančias bausmių skyrimo taisykles, paskirtoji M. K. laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta.

Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d.,1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Tomas ŠeškauskasTeisėjai Kęstutis JucysRūta Mickevičienė