- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-29
- Bylos Nr.
- PK-1048-606/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pareiškėjas
- T. Ž.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė, susipažinusi su pareiškėjos T. Ž. skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos T. Ž. skundas privataus kaltinimo tvarka, prašant iškelti baudžiamąją bylą J. O. kaltinant jį padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, 166 straipsnio 1 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, L. O. kaltinant ją padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, 155 straipsnio1 dalyje, 166 straipsnio 1 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, bei dienraščiui UAB „Vakarų ekspresas“ kaltinant padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, 155 straipsnio1 dalyje, 166 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje.
Baudžiamosios teisės prasme nukentėjusiojo skundas privataus kaltinimo bylose yra itin svarbus procesinis dokumentas, kadangi juo ne tik pradedamas privataus kaltinimo baudžiamosios bylos procesas, ne tik išreiškiama asmens valia, kad kaltininkas (ar kaltininkai) atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubausti, bet ir nustatomos, apibrėžiamos teisminio nagrinėjimo ribos. Teisėjas procesiniu sprendimu bylą į teisiamąjį posėdį perduoda būtent pagal nukentėjusiojo skunde apibrėžtą kaltinimą. Todėl logiška, jog įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnyje, apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį, ne tik imperatyviai įvardija, kas privalomai jame turi būti išdėstyta, bet ir atkreiptina kategoriškai akcentuoja, kad esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės – skunde turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus nusikalstamos veikos vaizdas. Asmeniui pareikštas kaltinimas baudžiamojoje byloje, pažymėtina, turi būti itin aiškus ir itin konkretus, kadangi to pasėkoje asmeniui gali kilti baudžiamosios atsakomybės prasme itin reikšmingos pasekmės.
Analizuojant pareiškėjos T. Ž. skundą, jo turinį, konstatuotina, jog esminės nusikalstamos veikos aplinkybės, kuriomis remiantis reiškiami kaltinimai pagal atkreiptina kelis Baudžiamojo kodekso straipsnius ir net keliems asmenims, tiksliai ir aiškiai, kaip to vienareikšmiai reikalauja įstatymas, nėra apibrėžtos. Akivaizdu, jog T. Ž. savo skunde pateikia labai platų veikos aprašymą, labai plačiai cituoja dienraštyje „Vakarų ekspresas“ spausdintą straipsnį. Vienok, esminių aplinkybių - frazių, pasisakymų, kuriais būtent, jos manymu, ji buvus įžeista, o kuriais buvus apšmeižta, pareiškėja nedetalizuoja, nedetalizuoja pareiškėja ir konkrečių kiekvieno asmens veiksmų pagal minėtus pareikštus kaltinimus, maža to, pareiškėja nedetalizuoja konkrečių kiekvieno asmens veiksmų ir pagal kitus jos skunde formuluojamus kaltinimus. Skundas yra akivaizdžiai abstraktaus pobūdžio. Tuo tarpu kaltinimai privataus kaltinimo skunde turi būti suformuluoti labai aiškiai, tiksliai apibrėžiant kaltinimo ribas kiekvieno asmens atžvilgiu pagal kiekvieną reiškiamą kaltinimą. Pažymėtina, jog skunde galutinai formuluodama asmenims pareikštus kaltinimus, pareiškėja nė vieno jų atžvilgiu neprašo pradėti baudžiamojo proceso pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnį, nors tiek įžanginėje, tiek dėstomojoje skundo dalyje nusikalstamą veiką, numatytą šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje, nurodo.
Imant domėn išdėstytą, konstatuotina, kad išnagrinėjus skundą esant dabartiniam jo turiniui, būtų apribota ne tik nusikalstamų veikų padarymu kaltinamų asmenų teisė žinoti, kuo yra kaltinami, bet būtų pažeista ir teisė gintis nuo pareikštų kaltinimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teismui pateiktame skunde, privataus kaltinimo baudžiamąjį procesą įvardintų asmenų atžvilgiu prašoma pradėti kaltinant juos padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 166 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 172 straipsnyje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje yra pateiktas išsamus ir baigtinis nusikalstamų veikų, dėl kurių įmanomas privataus kaltinimo baudžiamasis procesas, sąrašas. Nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 166 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 172 straipsnyje, įstatymų leidėjas minėtame baudžiamojo proceso įstatymo straipsnyje neįvardija. Tokiu būdu, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo normomis, baudžiamosiose bylose pagal minėtus baudžiamojo kodekso straipsnius privalu atlikti ikiteisminį tyrimą, jose privalu palaikyti valstybinį kaltinimą.
Vertinant išdėstytą, pareiškėjos skundas grąžintinas pareiškėjui.
Kreiptinas dėmesys, jog prašymas spręsti klausimą dėl privataus kaltinimo skundo perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui nėra apylinkės teismo kompetencija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
T. Ž. skundą prašant privataus kaltinimo tvarka iškelti baudžiamąją bylą J. O., L. O. ir UAB „ Vakarų ekspresas“ grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.